Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina prof. habil. dr. Leonidą Melniką su 60-mečiu!

Balandžio 10 d. pianistas, vargonininkas, muzikologas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas švenčia 60 metų jubiliejų. Ta proga Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje Juozo Karoso salėje vyko kūrybinis Leonido Melniko vakaras „Su muzika ir knyga“, kuriame dalyvavo pats jubiliatas, taip pat – Borisas Traubas (smuikas), Valentinas Kaplūnas (violončelė), Genadijus Savkovas (akordeonas).

Nuotraukoje Prof. Leonidas Melnikas ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Lietuvos žydų bendruomenė pažįsta Leonidą Melniką kaip aktyvų muzikinių renginių, vykstančių bendruomenėje rengėją ir dalyvį, įdomų pasakotoją, malonų išsilavinusį Vilniaus inteligentą. Jis visados laukiamas žydų bendruomenėje, nes visi žino, jei dalyvaus Leonidas Melnikas,  bus geras koncertas ir įdomus šiltas pokalbis. Jubiliejaus proga LŽB nuoširdžiai sveikina gerbiamą Leonidą Melniką ir linki geros sveikatos, kai branda ir išmintis šviesų kelią kloja ir aidi senos melodijos nauja, skambia gaida. Tegul jubiliejaus proga naujos viltys sužydės, o mūsų sveikinimo žodžiai sielą šiluma užlies. Mazel Tov!

Leonidas Melnikas gimė 1957 m. balandžio 10 d. Vilniuje. 1964–1975 m. mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1975–1980 m. studijavo Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje (prof. M. Chalfino fortepijono ir prof. N. Oksentian vargonų klasėse, diplomas magna cum laude). 1982 m. baigė N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos meno aspirantūrą, o 1983 m. ten pat – doktorantūrą. 1986–1987 m. tobulinosi Veimaro Franzo Liszto aukštojojoje muzikos mokykloje, 1993 m. – Miuncheno aukštojoje muzikos mokykloje, 1995 m. – Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijoje (Conservatoire national supérieur de musique et de dance de Paris) bei Guildhall muzikos ir dramos mokykloje Londone.

1984 m. apsigynė daktaro disertaciją, 1991 m. atlikta habilitacijos procedūra. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1983 m. 1989 m. suteiktas pedagoginis docento laipsnis, 1994 m. – profesoriaus. L. Melnikas dėsto fortepijoną, mokslo tiriamojo darbo pagrindus, vadovauja mokslo darbams. Nuo 1995 m. yra Bendrojo fortepijono katedros vedėjas.

2011 m. prof. L. Melnikas buvo išrinktas LMTA Senato pirmininku, 2016 m. perrinktas antrajai kadencijai.

L. Melnikas kaip pianistas koncertuoja Lietuvoje ir svetur, nuo 1993 m. yra trio „Musica camerata Baltica“ narys (drauge su smuikininku Borisu Traubu ir violončelininku Valentinu Kaplūnu). Yra gastroliavęs Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, kitose šalyse. Surengė rečitalių prestižinėse salėse: Leipcigo „Gewandhaus“, Berlyno „Konzerthaus“, Farnkfurto prie Maino „Alte Oper“, Sankt Peterburgo filharmonijos Didžioji salė, Maskvos konservatorijos Didžioji salė ir kt.

Tarp L. Melniko scenos partnerių – Tiuringijos simfoninis orkestras, Rostoko filharmonijos orkestras, Sankt Peterburgo kamerinis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, Minsko kamerinis orkestras, solistai Virgilijus Noreika, Anu Kaal, Ruzana ir Karina Lisizian.

L. Melniko įgroti garso įrašai saugomi Lietuvos radijo fonduose; Lietuvoje, Rusijoje, JAV, Portugalijoje išleistos kompaktinės plokštelės.

L. Melnikas yra daugelio mokslinių publikacijų autorius. Parašė monografijas „C. Ph. E. Bachas ir Pabaltijys. Apie brolius Grotthussus“ (1997), „Экология музыкальной культуры“ („Muzikinės kultūros ekologija“, 2000), „Muzikos paveldas: epochų ir kultūrų sankirta“ (2007), „Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais“ (2008).

L. Melnikas yra Lietuvos muzikų sąjungos Tarybos narys, Daugpilio universiteto anglų kalba leidžiamų periodinių mokslo darbų leidinių „Problems in Music Pedagogy“ bei „Music Science Today: the Permanent and the Changeable“ tarptautinių redakcinių kolegijų narys.

Daugpilio (Latvija) universitetas 2004 m. L. Melnikui suteikė Garbės daktaro vardą, 2007 m. L. Melnikas tapo „Auksinio disko“ premijos laureatu.

Šis Pesachas bus kitoks!

Šis Pesachas bus kitoks!

Susitinkame 2017 m. balandžio 11 d. 19:00 stilingoje ir jaukioje Beatos virtuvėje, pačioje Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte. Šių metų Pesach šventės metu mes ne tik valgysime gardžią vakarienę, bet patys ją ir gaminsime! Į kulinarinę kelionę mus lydės Nida Degutienė – rašytoja, kulinarė, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Dariaus Degučio žmona. Tai ir buvo katalizatorius, paskatinęs rašytoją persikelti gyventi į Izraelį.
Svečioje šalyje ji gyveno net 5-erius metus, kuriuos praleido studijuodama prestižiniame IDC Herzliya universitete, o laisvu metu tyrinėdama Izraelio kultūrą bei kulinariją.

Nidos Degutienės knyga „Izraelio skoniai.“ buvo pripažintageriausia pasaulio kulinarine knyga žydiškos virtuvės kategorijoje 2016 m. Beje, Nidos receptai yra vieni skaitomiausių internete ir turi daugiau nei 15 000 sekėjų www.nidosreceptai.lt Nidosreceptai.lt FB !

Su mumis kartu taip pat bus ir rabinas S. D. Izaksonas, kuris padės gilintis  į tradicijas ir religinę šios šventės prasmę.  

Registracija: http://apklausa.lt/f/pesach-seder-su-nida-degutiene-f8q5wh3/answers/new.fullpage 

Su mumis kartu taip pat bus ir rabinas S. D. Izaksonas, kuris padės gilintis  į tradicijas ir religinę šios šventės prasmę.

Registracija: http://apklausa.lt/f/pesach-seder-su-nida-degutiene-f8q5wh3/answers/new.fullpage

F. Nyčė ir Pesachas: kaip Exodus (žydų išėjimas iš Egipto vergijos) viską sugriovė

F. Nyčė ir Pesachas: kaip Exodus (žydų išėjimas iš Egipto vergijos) viską sugriovė

     Andres Spokoiny    

Fridrichas Vilhelmas Nyčė (19 a. garsus vokiečių filosofas ir rašytojas) įsivaizdavo, kad egiptiečiai buvo blondinai. Atsiprašau: mano mintys lenkia viena kitą, bet pradėkime nuo pradžių:

Nepaisant žmonių šnekų, F. Nyčė nebuvo antisemitas. Priešingai, jis stojo prieš antisemitizmą, kuris šėlo Vokietijoje jo gyvenimo metais. Savo privačiuose laiškuose jis rašė, kad antisemitai, net ir jo rasistė sesuo, “turėtų būti nušauti.” (O jūs manėte, kad tik jūsų šeima turėjo problemų…)

Nyčė turėjo savo požiūrį į Pesachą, nors iš tikrųjų tai – jo problema, bet ji yra svarbi.

Akiniuotam filosofijos profesoriui žydai, su savo “vergų sukilimu iškreipė natūralią tvarką” ir sukūrė “vergų moralę”, kuri prieštaravo “valdovo moralei”, pastaroji buvo natūrali ir pageidautina pasaulio tvarka. Žydų išsivadavimas iš vergovės atvedė į “kolektyvinį  žmogaus išsigimimą”. Būtent taip savo laiku suvokė Nyčė. Prancūzijos revoliucija, JAV revoliucija ir demokratija apskritai, Nyčei buvo tiesioginis žydų vergų pradėtos moralės revoliucijos rezultatas. Prigimtis – Nyčei yra galios taisyklė. Todėl šeimininkas – “valdovas” yra natūralus, reikalingas ir kilnus. Nyčė įsivaizdavo istorinius šeimininkus kaip raumeningus Šiaurės blondinus, net jei jie buvo graikai, romėnai, arba šiuo atveju – egiptiečiai. Nyčė – Tacito, Romos imperijos rašytojo, istoriko, politinio veikėjo, – pasekėjas, kuris teigė, kad tinkama pasaulio tvarka yra ta, kurioje “stiprūs daro tai, ką jie gali, o silpni kenčia, nes jiems privalu kentėti.” Žydai buvo kalti, nes apvertė šią logiką, kuri egzistavo iki jėgos nuvainikavimo kaip pagrindinė gėrio ir blogio ištaka, sukurta silpnesniojo moralei įtvirtinti.

Pesacho Sederis

Doc. dr. A.Pažėraitė

Pesachas –  švenčiamas pavasarį, pradedant Nisano 15 diena (7 dienas Izraelyje, 8- diasporose). Pirmiausia šventė susijusi su izraelitų išvedimu iš Egipto, kuris kiekvieną kartą švenčiamas kaip asmeniškas išėjimas iš Egipto ir išsilaisvinimas iš vergovės. Toros autoritetai dažnai šį įvykį aiškina kaip tautos gimimo įvykį, kurį lydėjo „gimdymo skausmai“ – visi sukrečiantys įvykiai Egipte: 10 Egiptą ištikusių ženklų, makot, kurių paskutinis – avinėlio aukojimas, patepant jo krauju izraelitų namų durų staktas, kad pro juos praeitų mirties angelas, nieko namuose nepalietęs, – suteikė šiai šventei vieną iš vardų – pesach (nuo hebr. pasah, kuris reiškia aplenkti, praleisti, žr. Iš 12:23, ir nuo šio žodžio – pesach, būtent šiai šventei skirta avinėlio auka, kuri būdavo aukojama, kol stovėjo šventykla).

Kiti šventės vardai – hag ha-Macot („Macų (neraugintos duonos) šventė“ (Iš 23:15; Kun 23:6; Įst 16:16). R. Josefas Dovas Soloveičikas aiškino, kad žydų švenčių pavadinimai pirmiausia nurodo įsakus, susijusius su ta ar kita švente, o ne kokius nors pasakojimus ar dar nežinia ką.

 Todėl visiškas nesusipratimas, kai krikščionys šią šventę vadina „žydų velykomis“. Dar daugiau, šis žodis ateina iš netgi iki-krikščioniškos lietuviškos pavasario šventės, tai kokia galėtų būti jos sąsaja su šia švente?

Pesacho šventė, kaip matom, susijusi su įsakais aukoti avinėlį ir valgyti macą septynias dienas. Aukojimas turėdavo būti atliekamas išvakarėse, Nisano 14 d., ir valgomas kartu su maca ir maroru (karčiomis žolėmis), dėkojant Dievui už išgelbėjimą nuo dešimtojo Egiptą ištikusio ženklo („makat bechorot“, „pirmagimių ištikimas“). Šventyklą sugriovus avinėliai nebėra aukojami. Macos valgomos, prisimenant išvedimą iš Egipto, kai nebuvo laiko raugti tešlos.

Pristatytas Vilniaus sinagogų žemėlapis

Pristatytas Vilniaus sinagogų žemėlapis

„Kai mes kalbame apie žydų kultūrinį paveldą, mes neturime omenyje svetimos tautos, kuri gyveno nutolusi nuo visko ir vieną dieną nusprendė išsikelti. Mes kalbame apie tai, kas buvo Lietuvoje, apie lietuvių tautos paveldą, ne tik žydų“, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Penktadienį ambasadoriaus rezidencijoje vyko Vilniaus sinagogų žemėlapio pristatymas, kurio vienas iš tikslų – parodyti, kad žydų ir lietuvių tautų istorijos yra neatsiejamos.
Iš 135 sinagogų liko tik 1 veikianti Iš viso žemėlapyje pažymėtos net 135 sinagogų vietos, kurios veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia žydų maldos namų būta sostinės senamiestyje, aplink Didžiąją Vilniaus sinagogą Žydų bei aplinkinėse – Vokiečių, Gaono, Stiklių – gatvėse. Ten galima suskaičiuoti daugiau nei 30 sinagogų, bet šiandien nė vienas iš šių pastatų neišliko: sinagogos buvo sugriautos, vietoje jų pastatyti kiti pastatai arba pertvarkytos erdvės.

Kvietimas į Pesacho Sederį visai šeimai!

Kvietimas į Pesacho Sederį visai šeimai!

 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina

Pesacho  šventės proga

Ir kviečia Jus į Pesacho Sederį visai šeimai! 

Šventė vyks 2017 m. balandžio 15 d. 17.00 val.

Viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“  (Konstitucijos g. 20, Vilnius)

Bilieto kaina 12 eur. 

Papildoma informacija ir bilietai nuo balandžio 4 iki 12 dienos:

Tel. 867881514 Žana Skudovičienė, 865952604 Julija Lipšic

   

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas Pesacho šventės proga

“Pesachas – puikus metas padėkoti Aukščiausiajam už tai, jog  prieš daugelį metų ir žydai išsilaisvino iš vergijos, padėkoti už tai, ką turime dabar, kartu tai metas pagalvoti apie ateitį.

Geriau nelaukti, kol manai pabirs iš dangaus, o patiems padirbėti.Tai turėtų daryti visi bendruomenės žydai. Tardama žodį “bendruomenė”, naudoju jį plačiąja prasme. Visada sakiau, kad mūsų bendruomenės sąvoka platesnė už narystę. Tačiau pastaruoju metu lyg kažko surežisuoti (o scenarijus, deja, gana klišinis) į bendruomenę ėmė plūsti nematyti neregėti nariai.  Nemanėme, kad Vilniuje tiek žydų.  Kadangi Vilniaus bendruomenės nariai gauna po nemokamą pakelį macų, – jų gali net pritrūkti.

Labai tikimės iš naujųjų narių ne tik būti aktyviems rinkimų į Vilniaus bendruomenės pirmininko postą metu,  bet ir  kasdieninėje veikloje. Kaip sakydavo mano senelė “niekas per nosį neįlenda”. Reikia užsidirbti, o ne laukti ištiesta ar pakelta ranka stebuklo, kuris gali ir nepasikartoti.
Linkiu visiems gražios Pesacho šventės!
Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė IZRAELITA

Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė IZRAELITA

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia prisijungti prie Izraelio Valstybės ambasados, LR Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės iniciatyvos –

minint Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį kartu vykti į ąžuoliukų giraitės Izraelita sodinimo šventę!
Šventė vyks Vilniaus raj., netoli Rukainių.
Medelius sodinsime balandžio 21 d. 9.45 val. Išvykstame 8.55 val. nuo Pylimo g. 4
Dalyvių skaičiui ir automobilių statymui šalia renginio vietos taikomi apribojimai. Todėl norinčius vykti LŽB transportu, maloniai kviečiame registruotis
iki balandžio 16 d.
 el. p. info@lzb.lt; tel. +370 672 40942 (galite rašyti SMS nurodydami savo vardą ir pavardę). LŽB transportu galės vykti tik užsiregistravę dalyviai.
*Renginio dalyvių maloniai prašome pasirūpinti tinkama apranga bei avalyne.

 

Panevėžyje vyko koncertas, skirtas Velykoms ir Pesacho šventei

Panevėžyje vyko koncertas, skirtas Velykoms ir Pesacho šventei

Balandžio 6 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešąja biblioteka, pasitinkant Velykas ir žydų Pesacho šventę, organizavo koncertą „Iš užmirštos knygos“. Bibliotekos kuluaruose koncertavo  Lietuvoje žinomi artistai – Judita Leitaitė (mecosopranas), Borisas Trauba (smuikas) ir Rūta Mikelaitytė – Kašubienė (fortepijonas). Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkauskas ir mero pavaduotojas Petras Luomanas iškilmingai paskelbė renginį atidarytu. Koncerto pradžioje skambėjo dainos, skirtos pavasariui, vėliau Judita Leitaitė atliko lietuvių liaudies dainas, o senąsias Vilniaus krašto  žydų dainas –  jidiš kalba. Koncerto pabaigoje skambėjo kompozitoriaus A.Šenderovo versija.

Sausakimša salė ūžė nuo aplodismentų. Artistai buvo prašomi pakartoti dar ir dar kartą. Atsidėkodami už nuostabų koncertą, klausytojai atlikėjams įteikė pavasarinių gėlių. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusius su artėjančiomis šventėmis ir palinkėjo sveikatos, ramybės ir supratimo.

Ukmergės kraštotyros muziejuje – fotografijų paroda – „Mūsų Molėtų žydai“

Ukmergės kraštotyros muziejuje – fotografijų paroda – „Mūsų Molėtų žydai“

Kovo 29 dieną Ukmergės rajono žydų bendruomenė dalyvavo knygos „Mūsų Molėtų žydai“ ir fotografijų parodos pristatyme. Knygą pristatė Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė. Parodoje eksponuojamos senosios fotografijos surinktos iš Molėtų krašto muziejaus fondų, LMA Vrubleskių bibliotekos ir žmonių asmeninių albumų.

Paroda eksponuojama Ukmergės kraštotyros muziejuje kovo 24 – gegužės 1 dienomis.

Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų ORT gimnazijoje ruošiamasi Sederiui

Nuotraukoje:. Rabinas Sh L. Izakson pasakoja vyresniųjų klasių moksleiviams apie Pesacho tradicijų svarbą.

Balandžio 10d. žydai visame pasaulyje švęs vieną svarbiausių žydų švenčių – Pesachą. Vakare, po saulėlydžio kiekviena žydų bendruomenė ar šeima susirinks prie šventinio Pesacho Sederio stalo. Sederio vakaras yra gili tradicija, be kurios Pesacho šventė neįsivaizduojama, tradicija egzistuoja tiek pat, kiek ir pati žydų tauta. Tam tikra prasme, Pesachas – žydų tautos gimimo šventė. Sederis – ne tik sena tradicija, bet ir įsakymas.

Pirmadienį, balandžio 3d. Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų ORT gimnazijoje vyko didysis Pesacho Sederis, kurį galima vadinti pasirengimu tikrajam Sederiui. Pasak rabino Šimšono Danielo Izaksono, Sederio vakarienė rengiama pirmą ir antrą Pesacho vakarą, daug šeimų su vaikais švenčia namuose, be to šiuo metu vaikams prasideda atostogas, todėl tikslinga paruošti mokinius Pesacho šventei, priminti, paaiškinti jiems protėvių tradicijas, kad jie geriau suprastų žydų tautos istoriją.

 

Sveikinimai Lidijai Kazminai 90-ojo jubiliejaus proga

Sveikinimai Lidijai Kazminai 90-ojo jubiliejaus proga

Balandžio 4d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir bendruomenės kolektyvas pasveikino Vilniaus žydų bendruomenės bei Socialinių programų departamento dienos klubo narę Lidiją Kazminą, švenčiančią 90 metų jubiliejų. Jubiliatę sveikino ir geros sveikatos linkėjo visi, atėję pagerbti Lidijos.
Mazl tov!
KAUNO IX FORTO MUZIEJUS „UŽSIENIO ŠALIŲ PILIEČIAI ŽYDAI NUŽUDYTI KAUNO IX FORTE“

KAUNO IX FORTO MUZIEJUS „UŽSIENIO ŠALIŲ PILIEČIAI ŽYDAI NUŽUDYTI KAUNO IX FORTE“

Ekspozicijos atidarymas 1939–1945 m. vykęs Antrasis pasaulinis karas tapo baisiausiu išgyvenimu žydų tautos istorijoje, kuomet jai iškilo realus fizinio sunaikinimo pavojus. XX a. modernioje Europos valstybėje gimė radikalios ir protu nesuvokiamos idėjos, kurių realizacija tapo daugiau nei šeši milijonai nutrauktų gyvybių ir dar daugiau dvasiškai suluošintų gyvenimų. Padaryta nepataisoma žala ne tik žydų tautos, bet ir viso pasaulio istorijai. Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo paverstas viena iš didžiausių masinių žudynių vietų nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. laikotarpiu čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių atvežti žydų tautybės asmenys: Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos. 1941 m. lapkričio 25 d. IX forte buvo sušaudyta beveik 3 tūkst. iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino perkeltų žydų. Paskutinė žinoma masinė užsienio šalių piliečių naikinimo akcija IX forte įvykdyta 1944 m. gegužės mėn. Iš Dransy koncentracijos stovyklos Prancūzijoje į Rytų Europą buvo išsiųsti 878 žydai – dauguma jų išlaipinti Kauno geležinkelio stotyje, nugabenti į IX fortą ir sušaudyti. Siekiant įamžinti šių žmonių atminimą Kauno IX forto muziejus parengė naują interaktyvią ekspoziciją, skirtą užsienio šalių piliečiams žydams, nužudytiems IX forte. Bendradarbiaujant su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru ekspozicija buvo pritaikyta lankytojams su klausos negalia.

Lietuvos „Makabiada“ skirta Lietuvos „Makabi“ 100 metų jubiliejui

 

 2017 m. gegužės mėn. 21 d. Vilnius Tauro sporto mokykla, Žygio g. 46

PROGRAMA

         12.00 val. KREPŠINIS (3×3)

                BAUDŲ  METIMO KONKURSAS

13.00 val. MAKABIADOS ATIDARYMAS

13.30 val. SALĖS FUTBOLAS

15.00 val. TINKLINIS

13.30-16 val. STALO TENISAS, ŠACHMATAI

16.30 val. ŠVENTINĖ VAKARIENĖ, APDOVANOJIMAI

Atsakingi asmenys:

Futbolas: Gercas Žakas

Krepšinis: Gercas Žakas

Tinklinis: Gercas Žakas

Stalo tenisas: Michailas Duškesas

Šachmatai: Daniel Dubrovin

Sekretorė: Olga Bliumenzon

Dalyvauja: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės ir kitų miestų komandos. Makabiados vadovas – Lietuvos sporto klubo “Makabi” prezidentas Semionas Finkelšteinas. Makabiados vyr.teisėjas – Lietuvos sporto klubo “Makabi” vykdantysis direktorius M. Duškesas

P.S. Varžybų laikas ir vykdymo tvarka gali būti pakeisti, gavus visų komandų galutines paraiškas.

Romantinės komedijos apie Holokaustą režisierius: dar niekas taip nekalbėjo apie SS žudikus. Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“

Romantinės komedijos apie Holokaustą režisierius: dar niekas taip nekalbėjo apie SS žudikus. Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“

Vokiečių režisierius Chrisas Krausas padarė tai, ko anksčiau nedrįso niekas – pastatė romantinę komediją apie Holokaustą. 15min jis pasakojo palietęs temas, kurios ilgą laiką, ypač tarp vokiečių, buvo tabu, taip pat pasiūlė naują požiūrį į tragiškus XX amžiaus istorijos įvykius.
„Kino pavasaryje“ pristatyta juosta „Vakarykštės gėlės“ pasakoja apie SS žudiko ir holokausto aukos palikuonių santykius. Abu veikėjai yra itin spalvingi: SS budelio anūkas Totila Blumenas (Larsas Eidingeris) yra cholerikas ir impotentas, o Aušvico aukos anūkė Zazė (Adèle Haenel) – impulsyvi ir ekscentriška, pakartotinai nusižudyti vis bandanti prancūzų studentė, pas Totilą atvažiuojanti atlikti praktikos.

Pranešimas spaudai: Kurkime strateginę žydų paveldo viziją, o ne disneilendą

Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų suglumino praėjusią savaitę spaudoje pasirodžiusi informacija apie valdžios institucijų ketinimus sostinėje steigti dar vieną žydų muziejų, užuot užtikrinus paramą jau vykdomiems projektams.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, kurio padaliniai įsikūrę autentiškuose, glaudžiai su Vilniaus žydų istorija susijusiuose pastatuose, pastaruoju metu išgyvena intensyvų ir produktyvų laikotarpį. Čia vyksta aukščiausio lygio tarptautiniai renginiai, kaip kad Tarptautinio Holokausto atminties aljanso konferencija, surengta kovo 22-23 d., nuolat auga lankytojų skaičius. Istoriniuose pastatuose kuriamos naujos nuolatinės ekspozicijos: jau šį rudenį duris atvers litvako dailininko Samuelio Bako muziejus, netolimoje ateityje planuojama atidaryti Lietuvos žydų kultūros muziejų (Litvakų centrą) bei Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriuo domisi pasaulinės muziejininkų organizacijos, kaip kad ICOM.

Pastarasis muziejus bus įkurtas istoriniame pastate Žemaitijos g., praėjusį mėnesį įtrauktame į Kultūros vertybių registrą. Čia prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, vėliau – Vilniaus geto biblioteka, kurioje vykdavo kultūriniai renginiai, rinkdavosi geto pasipriešinimo organizacijos dalyviai. 1945 m. Holokaustą išgyvenę žydai čia įkūrė Žydų muziejų, vėliau uždarytą sovietinės valdžios. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus istorinį bibliotekos pastatą ketina įveiklinti ir paskirti Holokausto edukacijai. Muziejui pasipildžius naujais padaliniais, bus sukurtas unikalus lankytojo kelias, leidžiantis pažinti žydišką Vilnių.

2017m. balandžio mėnesio jubiliatai

2017m. balandžio mėnesio jubiliatai

Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Jelizaveta Dobrovenskaja (1927 04 30)
Matvej Feigin (1932 04 28)
Lidija Kazmina (1927 04 01)
Jevgenija Kupina (1937 04 08)
Jevgenija Kuznecova (1937 04 03)
Ana Laužadienė (1937 04 17)
Ella Matiuchina (1937 04 10)
Leonid Rusak (1937 04 17)
Svetlana Sagaitienė (1967 04 22)
Genrichas Agranovskis (1937 04 16)
Emanuilis Moskovičius (1947 04 18)