Balandžio 20 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Filme „Septynios šviesos“ – jaudinančios Holokaustą išgyvenusių moterų istorijos. Šešios žydės moterys, kurių nepalaužė karas, gyvenimas gete, koncentracijos stovyklos ir mirties maršai. Moterys, kurių vidinė stiprybė buvo galingesnė nei nacių karo mašina. Tai – Lietuvoje pirmą kartą rodomo dokumentinio filmo „Septynios šviesos“ herojės. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje kviečia į artėjančiai Holokausto atminimo dienai – Yom HaShoah – skirtą filmo peržiūrą ir susitikimą su režisiere

 

Smagi LŽB Pesacho šventė

Smagi LŽB Pesacho šventė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linksmai kaip didelė draugiška šeima atšventė Pesachą.

Šventė vyko 2017 m. balandžio 15 d. viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“. Skambėjo širdžiai malonios „Fajerlech“ ansamblio atliekamos žydų dainos,  buvo šilta nuo šypsenų ir geros nuotaikos.

Daugiau nuotraukų: 

Stebuklas Izraelyje? Krikščionės, musulmonės ir žydės – kartu

Daina „Motinų malda“ tampa jų himnu.

Neseniai įvykęs nedidelis stebuklas taip ir liko beveik nepastebėtas. Žiniasklaida visiškai ignoravo faktą, kad tūkstančiai žydžių, musulmonių ir krikščionių moterų kartu žygiavo per Izraelį, reikalaudamos taikos.

Šiomis dienomis kartu su Izraelio atlikėja Yael Deckelbaum jos įrašė dainą „Motinų malda“, kurioje trijų monastinių religijų atstovės, savo tikėjimo tėvu laikančios Abraomą, teigia, kad taika ne tik įmanoma, – ji yra pirmiausia ir svarbiausia pareiga.

Jas visas sujungia judėjimas, pavadintas „Moterys vykdo taiką“ („Women Wage Peace“), kuris kilo po pirmojo smurto proveržio tarp izraeliečių ir palestiniečių.

 

Iniciatyva „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“: Chemijos skyriaus studentas Chlaunė Meištovskis

Iniciatyva „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“: Chemijos skyriaus studentas Chlaunė Meištovskis

Lietuvos žinios, vu.naujienos.lt nuotraukos

Chlaunė Meištovskis – iš Vilkaviškio žydų šeimos kilęs Vilniaus universiteto studentas – greičiausiai taip ir būtų likęs niekam nežinomu, neturėjusiu galimybės baigti studijų ir Holokausto metu nužudytu dvidešimt dvejų metų jaunuoliu. Jis, atrodytų, dėl savo amžiaus nieko reikšmingesnio gyvenime, išskyrus sėkmingai besiklosčiusias chemijos studijas, taip ir nespėjo nuveikti. Tačiau šiandien jo sūnėno, izraeliečio medicinos profesoriaus Moshe‘s Lapidotho dėka mes apie jį žinome.  Turime išlikusią jo nuotrauką, įklijuotą gimnazijos baigimo atestate, žinome, kaip jam sekėsi studijuoti Vilniaus universitete, kad gyveno studentų bendrabutyje Tauro gatvėje ir kad dėjo pastangų gauti didesnę stipendiją. Domėtis šiuo studentu paskatino Vilniaus universiteto rektoratą 2016 m. vasarą pasiekęs jo sūnėno, niekada veikiausiai ir nemačiusio savo dėdės, prašymas įvertinti jo pašalinimo iš universiteto aplinkybes ir pagerbti jį kaip neteisėtai netekusį galimybės baigti studijų.

Susitikimas su Maskvos J. Vachtangovo teatro aktoriais

Susitikimas su Maskvos J. Vachtangovo teatro aktoriais

Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio “Nusišypsok mums, Viešpatie”

Gerbiamieji bendruomenės nariai ir draugai,

2017 m. balandžio 20 d. 11 val.  LŽB Jašos Heifetzo salėje (III a.) Jūs turėsite išskirtinę progą susitikti su Maskvos J. Vachtangovo teatro aktoriais,
vaidinančiais Rimo Tumino spektaklyje „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“, pastatyto Grigorijaus Kanovičiaus romanų motyvais.
„Mūsų spektaklio kelionės priežastis labai konkreti – gelbėti savo vaiką, padėti savo artimui. Priežastį visada suformuluosi, visada rasi.
Tačiau mums šiandien svarbiausia – žmogaus jėga, žmogaus potencija. Iš kur mums semtis tos jėgos ryžtis kelionei, o tai reiškia – viską keisti? Iš kur mumyse yra jėgų žygdarbiui? Juk žygdarbis šiandien – žmogaus pasiryžimas nelengvam darbui, jei, tiesa, jis neturi egoistinių paskatų, jei jį veda gražūs norai, kilnūs jausmai.“  
– spektaklio NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“režisierius Rimas Tuminas

Daugiau apie spektaklį: http://kultura.lrytas.lt/scena/j-vachtangovo-teatro-gastroles-lietuvoje-vytauto-sapranausko-atminimui.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Bilietai: http://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/jvachtangovo-teatras-nusisypsok-mumsviespatie-205800/

Kauno žydų bendruomenė bendradarbiauja su prancūzų rašytojais

Kauno žydų bendruomenė bendradarbiauja su prancūzų rašytojais

Nuotraukoje: J. Gregor prie paminklo “Lietūkio” garažo aukoms.
Kaune lankėsi prancūzų rašytojas Jean Gregor, šiuo metu kartu su savo tėvu rašantis knygą preliminariu pavadinimu “Tie žmonės – K. Jäger raporto istorija”. Graži bičiulystė su prancūzų autoriais užsimezgė Vokietijoje, Waldkirch miestelyje, kuriame šiemet vietos gyventojai vokiečiai pastatė paminklą, skirtą Holokausto aukų Lietuvoje atminimui. 
Knygos tikslas – sukurti portretus žmonių, kurie tapo kruvinų žydų žudynių Lietuvoje aukomis. Ieškodamas herojų savo kūriniui, Jean Gregor ir atvyko į Lietuvą. Kaune jis susitiko su KŽB narėmis, išgyvenusiomis Holokaustą. Buvusios Kauno geto kalinės Fruma Kučinskienė ir Feiga Koganskienė bei Dobrė Rozenbergienė, kuri patyrė ir Štuthofo bei kitų koncentracijos stovyklų siaubą, pasidalino su rašytoju ne tik asmeniniais baisiais išgyvenimais, bet ir šviesiais prieškario laikų atsiminimais, kurie ypatingai domino autorių, norintį rekonstruoti sugriautą žydų gyvenimą ir parodyti, kokių gražių, iškilių žmonių Lietuva neteko.

Padėka LŽB

Siunčiame lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės padėką už dalyvavimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose. 
 
Gražios dienos ir artėjančių šv. Velykų!

Kvietimas į filmą „Aidos paslaptys“

Izraelyje minimos Holokausto aukų atminimo dienos (Yom HaShoa) išvakarėse

Izraelio Valstybės ambasada Lietuvoje kviečia į vienintelę filmo „Aidos paslaptys“ peržiūrą, kuri vyks

balandžio 23 d., sekmadienį, 15.00 val. kino teatro “Pasaka” (Šv. Ignoto g. 4) didžiojoje salėje

Apie filmą:

IX forto muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Užsienio šalių piliečiai žydai nužudyti IX forte“

IX forto muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Užsienio šalių piliečiai žydai nužudyti IX forte“

Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo paverstas viena didžiausių masinių žudynių vieta nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. laikotarpiu čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių atvežti žydų tautybės asmenys: Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos. 1941 m. lapkričio 25 d. IX forte buvo sušaudyta beveik 3 tūkst. iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino perkeltų žydų. Paskutinė žinoma masinė užsienio šalių piliečių naikinimo akcija IX forte įvykdyta 1944 m. gegužės mėnesį. Iš Dransy koncentracijos stovyklos Prancūzijoje į Rytų Europą buvo išsiųsti 878 žydai – dauguma jų išlaipinti Kauno geležinkelio stotyje, nugabenti į IX fortą ir sušaudyti.
Prie ekspozicijos įrengimo reikšmingu finansiniu indėliu prisidėjo į Jungtines Amerikos Valstijas 1946 m. emigravęs Henris Kelenas*. Jis 2014 m. Kauno IX forto muziejui testamentu skyrė palikimo dalį – savo tėvų, brolio, sesers ir visos Kauno miesto žydų bendruomenės, pražuvusios Holokausto metu, atminimui. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Kiti partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas, VDU teatras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija. Ekspozicija yra papildyta virtualiu turiniu, su kuriuo galima susipažinti, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais (išmaniaisiais telefonais, planšetėmis). Jų pagalba lankytojai gali susipažinti su vienos  šeimos iš Vokietijos istorija. Bendradarbiaujant su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru, ekspozicija buvo pritaikyta lankytojams su klausos negalia.

Seminaras apie žydų tautos tradicijas ir papročius

Seminaras apie žydų tautos tradicijas ir papročius

 

Trečią Pesach šventės dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenėje apsilankė gausi svečių delegacija – 40 Panevėžio apskrities mokytojų. Mokytojai dalyvavo seminare, kurio metu jiems buvo pasakojama apie žydų tautos tradicijas, papročius bei gyvenimą.

Seminaro dalyviai išklausė Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pasakojimą apie bendruomenės veiklą per pastaruosius penkerius metus. Svečiams ne tik buvo papasakota apie vieną iš tradicinių žydų valgių – macą – bet ir pasiūlyta jo paragauti.

Seminarui pasibaigus mokytojai išreiškė nuoširdų susidomėjimą pateikta informacija ir tvirtino, jog sužinojo daug naujo apie vieną iš bendrą Lietuvos istoriją kūrusių tautų – žydus.

 

Panevėžio žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Panevėžio žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Pesach – tai viena svarbiausių pavasario žydų šventė, kuri švenčiama visame pasaulyje, visose žydų bendruomenėse. Balandžio 10 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kavinėje „Rojaus paukštė“ šventė Pesah pirmą sederį. Pesacho sederis nuo seno yra svarbiausia šventės dalis. Šventėje dalyvavo ir suaugusieji, ir vaikai, ir svečiai. Buvo papasakojama apie Pesacho šventės tradicijas, skaitoma Agada, bendruomenės moterys užžiebė žvakes. Ant stalo buvo visi tradiciniai šventės patiekalai, primenantys karčią žydų vergovę Egipte, sunkias klajones išsivadavus iš vergogovės. Duoną pakeitė macai – paplotėliai, kuriais žydai maitinosi Sinajaus dykumoje, kartūs žalumynaim kurie šiais laikais dedmis į sederio lėkštę, simbolizuoja patirtas kančias.

Dar kartą sveikiname su gražia Pesacho švente, kuri vis dar tęsiasi ir linkime visiems Lietuvos žydams ramybės, taikos, santarvės, dvasingumo ir aukščiausiojo palaiminimo.

GYVŲJŲ MARŠAS 2017 -YOM HA SHOA MINĖJIMAS BALANDŽIO 26 D. 16 VAL.

GYVŲJŲ MARŠAS 2017 -YOM HA SHOA MINĖJIMAS BALANDŽIO 26 D. 16 VAL.

2017 m. balandžio 26 d., 16 val., trečiadienį, Paneriuose pagerbsime Holokausto aukų atminimą.
Gyvųjų Maršas – simbolinė kelionė 70 000 pasmerktųjų mirčiai taku nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, Vilniuje rengiama jau 10-ąjį kartą.
Procesijos trukmė iki Panerių memorialo – 20 min. Bendra renginio trukmė – 1.15 val.
Kviečiame būti kartu visus, neabejingus Holokausto atminčiai.
Norėdami vykti LŽB transportu, maloniai prašome registruotis nurodydami savo vardą bei pavardę:
el. paštu: info@lzb.lt arba tel.  +370 672 40942 (galite rašyti SMS su vardu ir pavarde bei prierašu „Gyvųjų Maršas“).
14.45 val. užsiregistravusių renginių dalyvių prie Pylimo g. 4 lauks autobusas.

Happy Greetings for Passover 2017 from the Israeli-Jewish Congress (IJC)

Mrs. Faina Kukliansky
 President of the Jewish Community of Lithuania, 
 
On behalf of the entire Israeli-Jewish Congress Executive, Management and Team, we wish you, your loved ones, family and community Chag Pesach Sameach!
May we continue to celebrate the Jewish peoples liberty and freedom, as we strive to reinforce the special inextricable bond between the State and Land of Israel & the Diaspora.
 With many important crucial landmark events ahead in the coming year, including 50 year anniversary of the re-unification of Jerusalem and 120 years since the First Zionist Congress, we look forward to being in contact with you about exciting developments and future initiatives.
 
Chag Pesach Sameach,
The Israeli-Jewish Congress
Sincerely,
Yael Kasutto – Sharon
Head of Operations
The Israeli Jewish Congress
Padėkos vakaras Kauno žydų bendruomenėje

Padėkos vakaras Kauno žydų bendruomenėje

Jau daugiau nei dvidešimtį metų Kauno žydų bendruomenėje gyvuoja graži tradicija – pagerbti bendruomenės narius, aktyviausiai dalyvaujančius KŽB renginiuose, rodančius iniciatyvą ir norą padėti organizuojant įvairias veiklas. Susirinkusiuosius į vakaronę džiugino nuotaikingos ir lyriškos  Živilės Povilaitytės, Arvydo Joffės, Michailo Javič ir Rolando Babraičio atliekamos melodijos, šiltas bendravimas ir šiame technologijų amžiuje vis dar vertingomis išliekančios dovanos – knygos. KŽB pirmininkas Gercas Žakas paragino visus ir toliau būti tokiais aktyviais ir entuziastingais bei susitikti kitais metais tuo pačiu laiku tokiame pat šauniame renginyje.
 Renginį rėmė
Ar norėtumėte pasenti Frankfurto senjorų centre?

Ar norėtumėte pasenti Frankfurto senjorų centre?

Kovo mėn. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialinio centro darbuotojai lankėsi Frankfurto žydų bendruomenėje ir kelias dienas praleido senjorų centre. Čia stebėjo slaugos specialistų darbą, domėjosi programomis pagyvenusiems žmonėms ir diskutavo, kodėl senjorams yra svarbu užsiimti ThaiChi praktika. Frankfurto centre, gyvenamų namų ir vilų kvartale prieš 5 metus pastatyti ir įkurti moderniausi namai, kur iš tikrųjų norėtųsi pasenti.

Pasižvalgykime po senjorų centrą Frankfurte.