Apie naująjį Marko Zingerio romaną “Aš sėdėjau Stalinui ant kelių”

Apie naująjį Marko Zingerio romaną “Aš sėdėjau Stalinui ant kelių”

Svarbiausia knygos „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ atsiradimo aplinkybė buvo ta, kad klinikose turėjau pasimatymą su mirtimi, ir tai nušvietė gyvenimo spektaklį, vykstantį už palatos langų, prasmingesne šviesa. Prisidėjo ir mano nuolatiniai, man įprastiniai apmąstymai apie Istoriją ir žmogaus likimą. Neminėsiu, kiek esu pametęs telefonų, lietsargių, banko kortelių. Tuo metu būdavau užsisklendęs ir, ko gero, savo šeimai sunkiai pakenčiamas. Šitie individualizmo ir egocentrizmo priepuoliai tęsėsi gal šešetą metų. Jeigu mano žmona per tą laiką būtų susiradusi meilužį, psichologiškai ją pateisinčiau.

Skaityti plačiau
Kaune vėl skambėjo grupės “Levita” muzika

Kaune vėl skambėjo grupės “Levita” muzika

Kauniečius, ketvirtadienio vakarą susirinkusius į “Punto Jazz” palėpę vėl džiugino šilta, nuoširdi ir melodinga grupės „Levita“ muzika. Nemažai klausytojų į koncertą atėjo, prisimindami pirmąjį grupės koncertą Kaune 2016 m. rugsėjo mėn. Tuomet nemokamą renginį artėjančių žydų Naujųjų metų proga miestiečiams dovanojo Kauno žydų bendruomenė, mat grupės vokalistė Vita Levina – Kauno žydų bendruomenės narė. „Levita“ atlieka grupės vokalistės Vitos Levinos kūrybos bei žinomų atlikėjų kūrinius, interpretuodami juos folk-pop-jazz stiliumi.
Skaityti plačiau
Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė “Izraelita”

Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė “Izraelita”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė balandžio 21 d.  prisijungė prie Izraelio Valstybės ambasados, LR Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės iniciatyvos – minint Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį kartu vyko į ąžuoliukų giraitės “Izraelita” sodinimo šventę!


Šventė vyko Vilniaus raj., netoli Rukainių. Susirinko jauni ir pagyvenę, nepaisant šaltoko oro, visi atvyko tinkamai apsirengę ir dirbo su gera nuotaika ir šypsenom.
Medeliai pasodinti. Tegu girelė sužaliuoja, įamžindama svarbų istorinį Lietuvos ir Izraelio santykių užmezgimo įvykį!

Daugiau nuotraukų.

Skaityti plačiau

Tel Avive mirė Nechama Lifšicaitė, sovietinių žydų Alijos simbolis – praneša Izraelio TV

Izraelio Alija – Sugrįžimo įstatymas, kuris suteikia teisę diasporos žydams Izraelyje automatiškai gauti gyvenamąją vietą, Izraelio pilietybę sau ir palikuonims.
Išgyvenusi 90-metų, Tel Avive mirė legendinė dainininkė Nechama Lifšicaitė, Pasaulio jidiš kultūros tarybos pirminininkė. Gimusi Kaune, dainininkė buvo vadinama “Žydų lakštingala”, o po to tapo sovietinių žydų alijos simboliu. Apie Nechamą Lifšicaitę skaitykite daugiau kitame LŽB tinklapio straipsnyje, žemiau.

Netekome Nechamos Lifšicaitės

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė praneša apie Nechamos Lifšicaitės נחמה ליפשיץ mirtį ir reiškia nuoširdžią užuojauta velionės dukrai Rozai. Vyresnioji Lietuvos žydų kartą gerai prisimena Nechamos balsą, žavų lyrinį-koloratūrinį sopraną. Tardami užuojautos žodžius, mes sakome: tegul jai bus lengva žemė, o dainų įrašai dar ilgai primins puikią dainininkę ir įdomią asmenybę.

Nechama gimė 1927 m. Kaune. Augo šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos žydiškos tradicijos. Mokėsi žydų mokykloje, kuriai 1921 – 1928 metais vadovavo jos tėvas Jehuda Cvi. Vėliau jis tapo gydytoju. Antrojo pasaulinio karo metais Nechama Lifšicaitė kartu su šeima pasitraukė į Sovietų sąjungą, gyveno Uzbekistane. Po karo grįžo į Kauną. 1946 – 1951 metais mokėsi ir baigė Vilniaus konservatoriją. Nuo 1956 metų koncertuose ji dainuodavo žydiškas dainas savo žaviu lyriniu-koloratūriniu sopranu jidiš kalba. Kaip rašo S. Atamukas: „Tiek Lietuvoje, tiek plačiojoje sąjungoje N. Lifšicaitė skleidė savo kultūros ištroškusiems žydams gaivinantį tautinį ir dvasinį peną. Nechamos dainos išreiškė giliausius Tarybų Sąjungos žydų išgyvenimus ir lūkesčius, jos sukrėsdavo ir sudvasindavo“.

Įveikti repertuaro sudarymo kliūtis sovietmečiu nebuvo paprasta, bet Nechamai Lifšicaitei pavyko savo gastrolių turą po daugelį sovietinių miestų paversti kultūros ir tautinės savimonės žadinimu. Nepaisant neigiamo oficialių įstaigų požiūrio į N. Lifshitz tautinę kultūrinę veiklą, 1958m. ji buvo apdovanota už ypatingą meno išraišką ir vokalinius sugebėjimus pirmojo laipsnio premija sovietinės muzikos meistrų konkurse ir gavo leidimą išvykti į užsienio turus. Ji gastroliavo Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje. Išleistos dvi jos dainų įrašų plokštelės (1960-61m.), vėliau jų leidimas kelis kartus pakartotas.

1969m. Nechama Lifšicaitė emigravo su šeima į Izraelį, kur tais pačiais metais buvo išleisti dar du diskai su jos repertuaro įrašais. Jis dainuodavo įvairiuose miestuose ir kaimuose, per radiją ir televiziją. Jos pasirodymai scenoje sulaukdavo didelės sėkmės 1969-72m. dainininkės koncertinės kelionės siekė Jungtinę Karalystę, ji dainavo ir Kanados, JAV, Brazilijos, Venesuelos, Meksikos, ir Australijos scenose. Nuo 1976m. N.Lifšicaitė , nenutraukdama savo koncertinės veiklos, baigė bibliotekų kurso studijas Bar-Ilano universitete ir tapo Tel Avivo savivaldybės muzikos bibliotekos istorinio archyvo vadove.

Nuoširdi LŽB SPD globotinių padėka

Prieš pradedami švęsti Šabatą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialinių programų departamento (SPD) darbuotojai sulaukė malonios staigmenos – didžiulio šakočio.
Taip SPD darbuotojų pastangas įvertino klientai iš Raseinių, II-ojo Pasaulinio karo metu nuo pražūties išgelbėti broliai Antanas Kaplanas ir Leonas Janušauskis.
SPD aprūpina brolius anglimis būstui apsišildyti šaltuoju sezonu, padeda įsigyti reikalingų medikamentų bei maisto produktų.
Didžiuojamės savo globotiniais ir vertiname savo darbą išmanančius ir jam atsidavusius SPD darbuotojus.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „shabbat shalom“

Kėdainiuose ketinama pastatyti paminklą Vilniaus Gaonui

Kėdainių rajono vadovai paminklą Vilniaus Gaonui nusprendė pastatyti pabrėždami, kad šiame mieste būsimasis Vilniaus Gaonas (tuomet – dar paauglys žydų berniukas Elijas) ėjo mokslus pas vietos rabiną ir jau tuomet stebino savo išmintimi bei žiniomis. Sukurti skulptūrą patikėta skulptoriui Romualdui Kvintui, ji turėtų įamžinti berniuką Eliją.
Vilniuje veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, šio asmens įamžinimui taip pat pastatytas paminklas-biustas senamiestyje, Sudervės žydų kapinėse Vilniuje yra jo kapas-mauzoliejus.

Skaityti plačiau
Schlissel challah

Schlissel challah

Kai kuriose žydų aškenazių bendruomenėse gyvuoja įdomi tradicija: pirmą penktadienį po Pesacho, o tai pirmas Šabas po Pesacho, kepti rakto formos chalą. Ši chala gali būti rakto formos arba su raktu pačioje chaloje, speciali chala yra vadinama “Schlissel Challah”,  schlissel – jidiš kalba – “raktas”. Tradicija  gyvuoja Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.

Schlissel chala susijusi su Pesacho malda. Raktas primena  dangaus arba rojaus duris. Sakoma, kad per Pesachą viršutiniai dangaus vartai atsiveria, o po Pesacho jie užsidaro. Norėdami juos atidaryti, žydai įdeda raktą į Chalą.

Nuotraukose rakto formos chala kepta Beigelių krautuvėlėje specialiai pirmajam penktadieniui po Pesacho šventės.

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.

Daugiau apie projektą Pakruojo r. savivaldybės internetinėje svetainėje:
Pakruojo sinagogos interjero atkūrimas

 

Nutilęs Dieveniškių štetlas prabyla

Nutilęs Dieveniškių štetlas prabyla

Pokalbis su Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktore Ilona Šedienė

Autorė Ieva Elenbergienė

Ilona, papasakokite apie „savo“ žydus?

Šiandien Dieveniškėse jų gyvų nebėra. Kiek istorijos atgaivinsime, tiek ir turėsime. O istorija išlikusia medžiaga nelepina. Žinome tiek, kad Dieveniškių centras – vienas iš daugelio Lietuvos štetlų (jidiš kalba tai reiškia miestelį). Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu – toks pavadinimas suteikiamas tam, kuriame žydų gyventojų dalis buvo tikrai didelė ir nuspalvino visą miestelio gyvenimą. Dauguma mūsiškių buvo amatininkai. Turėjo ir savo sinagogą, tik, kad nebūtų aukščiau už katalikų bažnyčią, ji stovėjo nuokalnėje…

Apie Dieveniškių štetlą išlikę kur kas mažiau duomenų, nei, pavyzdžiui, apie Eišiškių. Ieškantiesiems medžiagos, portale „Žydai Lietuvoje“ (zydai.lt) yra paaiškinta, kad visi štetlai Lietuvoje buvo daugiau ar mažiau panašūs. Gyvenimas virė pagal tam tikrą santvarką, tam tikru ritmu, daugmaž vienodai – pasiskaitykite apie kitus, bus ir jūsiškiame panašiai. Betgi visada norisi to autentiškumo… Atradome vietinių rinkėjų medžiagą, išsivertėme po gabaliuką žydų prisiminimų, ir kai šioks toks aiškesnis vaizdas susidėliojo – surengėme parodą apie Dieveniškių žydų gyvenimą, istoriją, dabartį.

>Skaitykite visą straipsnį 

#AtmintisAtsakomybeAteitis

Projektą remia:

evz

Kvietimas į spektaklį

Kvietimas į spektaklį

Skiriama Holokausto aukoms Lietuvoje prisiminti

Panevėžio m. žydų bendruomenė kviečia į asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklį

„Nutildytos Mūzos“

Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais.

Spektaklis vyks balandžio 21 d. Pradžia 17.30 val.

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje Aukštaičių g. 1,

Su kvietimais spektaklis nemokamas

 

NUTILDYTOS MŪZOS

NUTILDYTOS MŪZOS

Asociacija „Rokiškio teatras“

 Režisierė Neringa Danienė

Asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklio „Nutildytos mūzos“ premjera įvyko tik lapkričio viduryje, tačiau jis jau spėjo susižerti visus įmanomus įvertinimus Lietuvos mėgėjų teatrų žanre. „Mūzos“ pateko į geriausių praėjusių metų Lietuvos mėgėjų teatrų spektaklių dešimtuką, buvo pakviestas į baigiamąjį apžiūros-šventės „Atspindžiai“ renginį, tapo geriausiu Šiauliuose vykusio festivalio „Pulsas“ spektakliu. Ką tik paaiškėjo, kad mėgėjų teatro sąjunga nominavo „Nutildytų mūzų“ kūrėjus net penkiose „Tegyvuoja teatras“ nominacijose: moksleivė Viktorija Krivickaitė nominuota kaip ryškiausia aktorė, spektaklis nominuotas kaip ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija, Neringa Danienė – kaip ryškiausia režisierė, taip pat įvertinti scenografija ir  muzikinis apipavidalinimas. Kovo 25 d. Priekulėje vyksiančioje ceremonijoje paaiškės, kiek „Tegyvuoja teatras“ statulėlių – savotiškų Lietuvos mėgėjų teatro „Oskarų“ – pateks į rokiškėnų rankas.

Skaityti plačiau
Linksma Pesacho šventė Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Linksma Pesacho šventė Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Balandžio 15 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenė šventė Pesachą. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas. Šventėje dalyvavęs garbingas svečias, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir  Maimon su žmona, papasakojo Pesacho šventės atsiradimo istoriją, kodėl jos metu valgoma maca.

Renginyje taip pat dalyvavo Markas Petuchauskas  – Lietuvos menotyrininkas, teatrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras su žmona. Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer. Vyravo puiki nuotaika. Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems.

Dėkojame rėmėjams LŽB SPD ir  už galimybę organizuoti tokias gražias šventes. Daugiau nuotraukų, paspaudus “Skaityti  plačiau”.

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenė pagerbė istorinės asmenybės, L. L. Zamenhofo atminimą

Kauno žydų bendruomenė pagerbė istorinės asmenybės, L. L. Zamenhofo atminimą

L. Zamenhofo kapas Varšuvos žydų kapinėse, kuriose lankėsi ir KŽB nariai.
Kauno žydų bendruomenė paminėjo Liudviko Lazaro Zamenhofo 100-ąsias mirties metines. Pagerbėme žmogų, siekusį vienyti skirtingų tautų, rasių, tikėjimų žmones, įsitikinusį, kad pasaulyje gali būti daugiau taikos, tolerancijos ir tarpusavio supratimo, ir sukūrusį esperanto kalbą. Esperanto – Zamenhofo manymu, turėjo tapti tarptautine, antrąja kalba visiems pasaulio žmonėms, padėsiančia jiems susikalbėti ir palengvinti bendravimą. Beje, manoma, kad išmokus esperanto kalbą, tampa lengviau įsisavinti ir kitas užsienio kalbas. O kauniečiai didžiuojasi, kad jų miestas buvo svarbus ne tik asmeniškai pačiam L. L. Zamenhofui, bet ir esperanto kalbos plėtrai.
Daugiau apie autorių ir jo sukurtą kalbą galite paskaityti:
Zamenhofas ir Kaunas
LŽB senjorai, Socialinių programų globotiniai šventė Pesachą

LŽB senjorai, Socialinių programų globotiniai šventė Pesachą

Balandžio 7 d. vyriausieji Socialinio centro globotiniai šventė Pesachą. Susirinkusiuosius sveikino pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Shimshon Daniel Izaksonas, o mažieji darželio “Salvija” atlikėjai pradžiugino svečius nuotaikinga šventine programa.

Dėkojame LŽB SPD programų koordinatorei Žanai Skudovičienei ir komandai už puikiai organizuotą šventę ir sukurtą puikią renginio atmosferą.

 Daugiau nuotraukų:
Ukmergės rajono žydų bendruomenė linksmai atšventė Pesach šventę

Ukmergės rajono žydų bendruomenė linksmai atšventė Pesach šventę

Paskutinįjį šventei skirtą vakarą bendruomenės nariai susirinko kartu bendruomenėje paminėti Pesach šventės, kuri dar vadinama pavasario, laisvės, macų švente. Šventinės vakarienės metu ant stalo buvo paruošta Pesach šventės lėkštė „keara“, į kurią dedami vergovę primenantys patiekalai: karčiosios žolelės, virtas kiaušinis, krienai, apkeptas vištos sparnelis, salotos, riešutai.Bendruomenės nariai prisiminė šventės atsiradimo istoriją, buvo skaitomos maldos, klausomasi žydiškų melodijų. Visiems patiko skanios vaišės ir puiki draugija.

Skaityti plačiau
Romų kančių keliai

Romų kančių keliai

Istorikas Ilja Lempertas teigia: „nebuvo žydų holokausto, nebuvo čigonų holokausto. Holokaustas buvo vienas. Jis prasidėjo, kai dar prieš karą visos vienos valstybės jėgos buvo nukreiptos naikinti kitų tautybių žmones“.

Apie žydų holokaustą publikuota nemažai studijų ir atsiminimų, o romų holokausto temai skirta literatūra yra kur kas kuklesnė. Neabejotina, kad V. Beinortienės ir D. Tumasonytės iš koncentracijos stovyklose kalėjusių ir gyvų likusių romų artimųjų surinkta, nuotraukomis ir archyvų dokumentais iliustruota medžiaga turės išskirtinės vertės.

Autorėms sutikus, pristatome ištraukas iš V. Beinortienės ir D. Tumasonytės knygos „Panevėžio romų kančių keliai 1941–1945 m. / Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys: 1941–1945“

Ištraukos iš Šiaulių universiteto doc. dr. Rolando Paulausko knygoje publikuoto straipsnio „Romų holokaustas: neskaityti romų istorijos puslapiai“:

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą su šokiais ir dainom

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą su šokiais ir dainom

Po pirmųjų dviejų daugiau susikaupimo ir rimties reikalaujančių Pesacho sederių Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko šiek tiek triukšmingiau – su muzika ir šokiais – atšvęsti išsivadavimo, laisvės ir džiaugsmo šventės. Abejingų nepaliko ir gerą nuotaiką sukurti padėjo visų mėgstamos žydiškos melodijos, atliekamos svečių iš Vilniaus Michailo Filipovo ir Leonardo Zenkevičiaus.

Nuotraukos: spausti “Skaityti plačiau”. 

Skaityti plačiau