Gerosios Valios fondo valdybos posėdis Vilniuje 2017 balandžio 27d.

Gerosios Valios fondo valdybos posėdis Vilniuje 2017 balandžio 27d.

2017 balandžio 27 d. Vilniuje vyks VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” (toliau – GVF) valdybos posėdis.

GVF atsiradimas – svarbus įvykis ne tik Lietuvos žydams, bet ir Lietuvos valstybei kaip pirmas sėkmingas bandymas bent iš dalies kompensuoti bendrapiliečių žydų Holokausto patirtas netektis. Vadovaujantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš Lietuvos valstybės biudžeto į GVF pervesti apie 37 mln. eurų kompensaciją, kuri skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria apie 3,6 milijono eurų GVF kompensacijos įstatyme numatytiems tikslams. GVF nuo veiklos pradžios išsiplėtė ir tapo organizacija, siekianti, kad lėšos, skirtos Lietuvos žydams, būtų prasmingai ir tinkamai panaudotos.

2017 m. balandžio 27 d. GVF valdybos posėdyje vienas svarbiausių klausimų – 2017 m. metinės piniginės kompensacijos paskirstymas pagal gautas paraiškas projektų vykdymui. GVF lėšų projektams paskirstymas vyksta pagal nustatytus kriterijus. GVF valdyba taip pat svarstys klausimus dėl atidėtų lėšų investavimo, pastatų, skirtų žydų bendruomenių veiklai palaikyti, įsigijimo, Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikusių fragmentų išsaugojimo, planų kurti Lietuvos žydų istorijos muziejų, žudynių vietos Paneriuose įamžinimo ir deramos pagarbos užtikrinimo.

Yra sutarimas, kad žydų kapinės nėra tinkama vieta muziejui“, – po posėdžio kalbėjo Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris). „Mes manome, kad čia turėtų būti tam tikra kapavietės istorijos, žmonių, kurie buvo ten palaidoti, prezentacija“, – pridūrė jis. A.Bakeris yra kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą lėšas valdančio Geros valios fondo valdybos pirmininkas. Pagal 2011 metais priimtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą. Amerikos žydų komiteto atstovas tikisi, kad kapinių teritorija bus išsaugota kaip memorialinė vieta ar parkas.

Lietuvos žydų bendruomenės ir GVF valdybos pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad šiuo klausimu „nuomonė yra vieninga“. „Ta vieta, mūsų supratimu, nėra tinkama Lietuvos žydų istorijos muziejui“, – teigė ji.

Sovietinės okupacijos metais Sporto rūmai buvo pastatyti iki XVIII amžiaus veikusių senųjų sunaikintų Šnipiškių kapinių vietoje. Kapinėse buvo palaidota daug žydų kultūrai svarbių žmonių.

GVF Valdybos posėdžio Vilniuje akimirkos nuotraukose:

Kviečiame sportiškai praleisti sekmadienio popietę!

Kviečiame sportiškai praleisti sekmadienio popietę!

Gerbiamieji bendruomenės nariai,
Šį sekmadienį (2017-04-30) kviečiame Jus dalyvauti stalo teniso turnyre, vyksiančiame VŠĮ „Naujų žvaigždžių“ klubo sporto salėje Naugarduko g. 7, Viniuje.
Varžybų pradžia – 12.00

Dalyvavimas nemokamas, laukiami visi!
NŽ klubo direktorius Hen Alon
Pasiteiravimui +370 61375124

Vilniaus Taryba miesto garbės piliečiu paskelbė Samuelį Baką – pasaulinę šlovę pelniusį litvakų dailininką

Vilniaus Taryba miesto garbės piliečiu paskelbė Samuelį Baką – pasaulinę šlovę pelniusį litvakų dailininką

Samuel Bak Pucker Gallery

Vilnius išsirinko garbės pilietį – šis garbingas vardas suteiktas Samueliui Bakui, pasaulinę šlovę pelniusiam, išskirtinio talento litvakų dailininkui. S. Bakas tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu. Šis vardas suteikiamas už ypatingus nuopelnus Vilniui ir Lietuvai. S. Bako kandidatūrą pasiūlė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejus. Šiemet Samuelis Bakas planuoja atvykti į Vilnių, ketindamas perduoti daugiau kaip 100   savo kūrybos darbų.
Dailininkas gimė Vilniuje, 1933 m. rugpjūčio 12 d.  Būdamas 9-erių, su tėvais pateko į Vilniaus getą, kur buvo surengta pirmoji jo piešinių paroda. Nuo 1945 m. S. Bakas gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, kur irgi tapė, 1948 m. emigravo į Izraelį, vėliau gyveno Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, nuo 1993 m. dailininkas įsikūrė JAV, Vestone, Masačusetso valstijoje. Nuo 1959 m. dailininkas rengė personalines parodas įvairiausių pasaulio miestų galerijose ir muziejuose – Romoje, Londone, Paryžiuje, Monrealyje, Jeruzalėje.  Pirmoji dailininko paroda  Vilniuje buvo surengta 2001 metais. S. Bakas yra pelnęs Masačiusetso meno kolegijos vaizduojamosios dailės garbės daktaro laipsnį.

Samuelis Bakas Holokausto  išgyvenimus perteikia savo paveiksluose.

Kam naudingas žydų bolševikų mitas?

Kam naudingas žydų bolševikų mitas?

Donatas Puslys, Bernardinai.lt

JAV istoriko, Jeilio universiteto istoriko Timothy Snyderio knyga „Juoda žemė. Holokaustas kaip istorija ir perspėjimas“ yra labai svarbi keliais aspektais. Viena vertus, ji puikiai išanalizuoja Adolfo Hitlerio politiką ir atskleidžia, kodėl yra klaidinga manyti jį buvus Vokietijos nacionalistu, kai iš tiesų jis buvo zoologinis anarchistas, kuriam buvo svarbiausia rasių kova ir stipresniųjų išlikimas atsiriekiant užtektinai vadinamojo Lebensraum. Puikiai išanalizuotos ir A. Hitlerio politinės inovacijos, kurios, vėliau eksportuotos į užkariautus kraštus, atnešė tragiškų padarinių – institucijų hibridizaciją, anarchijos eksportą, valstybių griovimą kuriant zonas, kuriose negalioja jokia teisė ir atsiveria kelias masinėms nupilietintų žmonių žudynėms, Vokietijos žydų globalizavimas antisemitinę kortą pasitelkiant propagandai, kad nacių karas yra antikolonijinė pastanga išvaduoti pasaulį nuo tariamo žydų dominavimo, karo sampratos pakeitimai atmetant visas konvencijas, virš kurių iškyla tik fiurerio valia siekti stipriausios rasės dominavimo.

Knygoje paneigiamas mitas, kad Vidurio ir Rytų Europos gyventojai buvo užkietėję antisemitai, kurie tik ir laukė progos suvesti sąskaitas su savo kaimynais žydais. Parodoma, kad Holokausto mastai siaubingiausi buvo tose teritorijose, kurios patyrė dvigubą – iš pradžių sovietinę, po to nacistinę – okupacijas. Naciai rinkdami vietinius kolaborantus puikiai išnaudojo politinius, socialinius ir ekonominius svertus, susiformavusius sovietinės priespaudos metu. T. Snyderis atskleidžia, kad Holokaustas buvo siaubingiausias ten, kur naciams, neretai su sovietų pagalba, pavyko sunaikinti valstybę, kartu atimant iš žmonių ir pilietybę, panaikinant teisę.

Gerosios Valios fondo spaudos konferencijoje

Gerosios Valios fondo spaudos konferencijoje

Paulius Gritėnas, 15min.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo“ valdybos susirinkimas. Jame spręsta dėl vyriausybės bendrapiliečiams žydams dėl Holokausto patirtų nuostolių skiriamų lėšų panaudojimo.
„Aptarti pakankamai jautrūs klausimai. Tokie, kaip Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo klausimas, kapinių išsaugojimas, švietimas Holokausto tema“, – sakė valdybos pirmininkė, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky. „Puiku, kad į Lietuvą sugrįžta didžiosios, pasaulinės žydų organizacijos. Daugelis jų turi litvakiškų šaknų“, – teigė F.Kukliansky, kreipdamasi į valdybos pirmininku tapusį Amerikos žydų komiteto direktorių tarptautiniams žydų reikalams Andrew Bakerį. Jis  pabrėžė, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos klausimas itin svarbus. „Vyksta daug diskusijų, kas bus toje vietoje, bet kad ir kas benutiktų, tai turėtų atspindėti tą istorinį ir kultūrinį momentą, kuris ten yra“, – sakė jis.
„Žinau, kad yra teisinių argumentų, kuriais pasinaudodami, mes galėtume pareikšti savo teises ir tapti tos vietos savininkais. Mūsų valdyba nusprendė, kad mes turėtume eiti tuo keliu“, – teigė A.Bakeris.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kompensacijas-zydams-skirstancio-fondo-valdybos-isvada-zydu-kapines-neturetu-tapti-muziejumi-56-789626

Lietuvos ir JAV žydų atstovai: muziejaus Sporto rūmuose būti negali

Vilnius, balandžio 27 d. (BNS). Vilniaus sporto rūmai, stovintys ant senųjų Šnipiškių žydų kapinių, nėra tinkama vieta žydų istorijos muziejui, teigia Lietuvos ir JAV žydų atstovai.

„Yra sutarimas, kad žydų kapinės nėra tinkama vieta muziejui“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris), užimantis aukštas pareigas kompensacijos už žydų turtą disponuojančiame fonde.

„Mes manome, kad čia turėtų būti tam tikra kapavietės istorijos, žmonių, kurie buvo ten palaidoti, prezentacija“, – pridūrė jis. A.Bakeris yra kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą lėšas valdančio Geros valios fondo valdybos pirmininkas. Pagal 2011 metais priimtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Amerikos žydų komiteto atstovas tikisi, kad kapinių teritorija bus išsaugota kaip memorialinė vieta ar parkas.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad šiuo klausimu „nuomonė yra vieninga“. „Ta vieta, mūsų supratimu, nėra tinkama Lietuvos žydų istorijos muziejui“, – teigė ji.

Sovietinės okupacijos metais Sporto rūmai buvo pastatyti iki XVIII amžiaus veikusių senųjų sunaikintų Šnipiškių kapinių vietoje. Kapinėse buvo palaidota daug žydų kultūrai svarbių žmonių.

Senosios žydų kapinės neturėtų būti vieta žydų muziejui

Senosios žydų kapinės neturėtų būti vieta žydų muziejui

Laima Žemulienė, Elta

„Šiandienos GVF posėdžio klausimai buvo susiję su žydų paveldu ir jo naudojimu Lietuvoje. Tačiau yra klausimų, kuriuos GVF norėtų spręsti su Lietuvos Vyriausybe. Tai – Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymas, Žydų istorijos muziejaus atsiradimas Lietuvoje, kapinių išsaugojimas, švietimas, ypač – apie Holokaustą. Yra klausimų, kuriais tarptautinės žydų bendruomenės gali patarti, ir mes tais patarimais naudojamės. Daugelis tų bendruomenių žmonių turi litvakiškų šaknų. GVF bendrauja ne tik skirstant pinigus, bet ir su tarptautinėmis žydų organizacijomis“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Vilniuje, Žydų gatvėje, stovėjusi Didžioji sinagoga buvo žydų bendruomenės centras.
„Aš žinau, kad yra tam tikrų teisinių niuansų, kuriais pasinaudodami, mes galėtume tapti tos vietos savininkais. Mūsų valdyba ir nusprendė, kad turėtume eiti tuo keliu. Pirmiausia mus domina, kaip ta vieta bus panaudota, pagerbta“, – sakė E. Beikeris.
E. Beikeris pabrėžė, kad žydų muziejaus klausimo Lietuvoje kol kas detaliai neanalizuoja, bet žino, kad vyksta įvairių diskusijų.
„Galbūt Kongresų centre (jis galbūt iškiltų Sporto rūmų vietoje, kurie pastatyti ant labai senų Šnipiškių žydų kapinių, su žeme sulygintų sovietmečiu – ELTA) ir galėtų būti vieta žydų muziejui, bet mes šiandien valdyboje tuo klausimu nepriėmėme jokio sprendimo. Tačiau yra sutarimas, kad senosiose žydų kapinėse neturėtų būti vieta žydų muziejui“, – pabrėžė E. Beikeris.

Yom Hazikaron minėjimas

Yom Hazikaron minėjimas

Gerbiamiej bendruomenės nariai,

Izraelio Vastybės Ambasada ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia paminėti
Yom Hazikaron –  pagerbti žuvusius Izraelio Valstybės karius ir teroro aukas.
Minėjimas vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4,  šį sekmadienį,
balandžio 30 d. 19.30 val.

*prašome šio kvietimo neplatinti socialiniuose tinkluose.
*Atvykdami į minėjimą prašome turėti galiojantį asmens dokumentą.

Dėl dalyvavimo prašome atsakyti: +370 672 40942, info@lzb.lt

Geros valios fondas paskirstys lėšas, aptars planus kurti Žydų istorijos muziejų

Vilnius, balandžio 27 d. (BNS). Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą lėšas valdantis Geros valios fondas ketvirtadienį paskirstys finansavimą projektams, aptars planus kurti Lietuvos žydų istorijos muziejų.

Fondo valdybos posėdyje taip pat bus aptariami klausimai dėl pastatų įsigijimo žydų bendruomenės veiklai, Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikusių fragmentų išsaugojimo, žudynių vietos Paneriuose įamžinimo, pranešė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Geros valios fondas valdo valstybės kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą lėšas. Pagal 2011 metais priimtą Lietuvos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Kaip pažymima bendruomenės pranešime, kasmet Vyriausybė fondui skiria apie 3,6 milijono eurų. Pagal įstatymą, ši suma skiriama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti, o kita dalis atidedama ateities projektams.

Taip pat įsigaliojus įstatymui 869 tūkst. eurų buvo panaudota vienkartinei kompensacijai Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems šiuo metu užsienyje gyvenantiems žydams paremti. Kompensacijos buvo padalintos 1,5 tūkst. žmonių.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Gyvųjų maršo dalyviai: svarbu prisiminti ir kolaborantus, ir žydų gelbėtojus

Gyvųjų maršo dalyviai: svarbu prisiminti ir kolaborantus, ir žydų gelbėtojus

Vilnius, balandžio 26 d. (BNS). Vilniuje surengto Gyvųjų maršo Holokausto aukoms atminti  dalyviai sako, kad prisimenant žydų žudynes reikia įvertinti tiek budelių nusikaltimus, tiek gelbėtojų žygdarbius.

Nuo Panerių geležinkelio stoties iki memorialo trečiadienį žygiavę dalyviai jau dešimtąjį kartą taip pagerbė dešimtis tūkstančių žydų, kurie nacių okupacijos metais šiuo maršrutu ėjo į mirtį.

„Šiandien mes taip pat pažymime ir dėkojame asmenims, kurie, nepaisant rizikos savo pačių, savo šeimų gyvybėmis, gelbėjo žydus. Dėkojame jiems ir lenkiame galvas“, – ceremonijoje sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.

Anot jo, įrašas Panerių memoriale kalba apie nužudytus 70 tūkstančių žydų, tačiau „tai nėra išimtis, nes yra daugiau nei 200 kitų masinių žydų kapaviečių, kur yra įvykę tas pats“. Anot jo, labai svarbu atminti, kad žydų bendruomenė buvo ne tik „laikini gyventojai“, bet reikšmingai prisidėjo kuriantis Lietuvai ekonomikos, mokslo, technologijų, meno srityse.

„Už šių skaičių yra vardai, vardai asmenybių, šeimų, bendruomenių, kurie, kaip minėjo ministras pirmininkas, gyveno greta vieni kitų daugybę metų. Mūsų moralinė pareiga yra užtikrinti, kad visose tokiose vietose būtų pažymimi vardai, ne skaičiai“, – sakė A.Maimonas.

Amerikos žydų komiteto Tarptautinio departamento vadovas Andrew Baker (Endriu Beikeris) pažymėjo, kad atsakomybė už Holokausto nusikaltimus tenka naciams ir su jais kolaboravusiais asmenimis, tačiau atkreipė dėmesį ir į sovietų atsakomybę neišsaugant aukų atminimo. Jis pastebi, kad visoje buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje prie masinių kapaviečių tenurodoma, kad čia palaidoti „sovietų piliečiai, nužudyti vokiečių fašistų“, tačiau nėra nuorodų, jog čia nužudyti žydai Holokausto metu.

Jis taip pat akcentavo, kad žlugus komunizmui, tapo įmanoma „kritiškai peržiūrėti praeitį“, atsigręžti tiek į Holokausto, tiek į komunizmo aukas, taip pat atsirado galimybė įvertinti vaidmenį „ir vietinių kolaborantų, kaimynų, buvusių kaltininkais, taip pat ir gelbėtojų“. Eisenoje dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis taip pat pabrėžė, kad svarbu prisiminti ir asmenis, kurie žudė žydus bei liko abejingi Holokaustui, ir tuos, kurie juos gelbėjo. Anot jo, šiandien yra matomi nusikaltimai žmogiškumui, bet svarbu, kad būtų daugiau tų, kurie norėtų gelbėti ir tokia „masinė tragedija“ nepasikartos.

Holokaustą Išgyvenusi buvusi Vilniaus Geto kalinė Fania Brancovskaja sako, kad Europoje yra daug vietų, aplaistytų žydų krauju. „Kaip viena iš tų, kurie išgyvenusių Vilniaus getą, raginu: nepamirškite jų. Kol esame čia, privalome perduoti ateinančiai kartai, kad mūsų vaikai, anūkai ir proanūkiai to niekada nepamirštų, kad niekada neišblėstų žuvusiųjų garbė“, – kalbėjo F.Brancovskaja.

Gyvųjų  maršas  Lietuvos žydų bendruomenei reiškia, kad „mes – žydai   gyvi, mes – aukų vaikai nepasiduodame neapykantai, smurtui ir žiaurumui, kad naciams ir jų parankiniams nepavyko nužudyti visų žydų“, teigiama bendruomenės pranešime.

 

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje   gyveno  220 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais išžudyta daugiau nei 90 procentų Lietuvos žydų.

Daugiau nuotraukų

LŽB pirmininkės F. Kukliansky kalba, minint Yom Hashoa prie Panerių memorialo

LŽB pirmininkės F. Kukliansky kalba, minint Yom Hashoa prie Panerių memorialo

Šiandien minime Yom Hashoa, pagal Izraelio Valstybės įstatymus, ši diena žymi nacionalinę Holokausto ir heroizmo atminimo dieną. Šią dieną Izraelis ir pasaulis mini Holokausto aukas ir didvyrius, kurie visomis išgalėmis priešinosi nacių vykdytai politikai.

Norėčiau pabrėžti, jog Holokausto atmintis, o kartu ir visa žydų istorija neapsiriboja vienos valstybės, vienos religijos, vienos tautos patirtimi. Izraelis mini šią dieną nuo 1953-ųjų, o čia, Lietuvoje, Paneriuose, minėdami Yom Hashoa, susirinkome jau dešimtąjį kartą. Pirmasis Yom Hashoa minėjimas vyko buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių bei  žydų vilniečių palikuonių, asociacijos „Beit Vilna“ iniciatyva. Šiandien su mumis nėra  „Beit Vilna“, tačiau Holokausto aukas kartu mini žydai iš viso pasaulio – Geros valios fondo tarybos nariai, dauguma turintys litvakiškų šaknų. Ačiū Jums už tiesiamus atminties tiltus tarp Lietuvos, Izraelio ir pasaulio.

Yom HaShoa primena ne tik apie masines žydų žudynes lietuvių rankomis vykdytas čia ar sistemingai vykusias fašistinėje Vokietijoje bei kitose valstybėse. Tai primena, kas mes, žydai,  esame, jog net  totalitarinis naikinimo mechanizmas nesugniuždė mūsų dvasios, mūsų tikėjimo, mūsų tapatybės.

Holokausto metu vyko didžiulis žydų pasipriešinimas pogrindyje, ne ką svarbesnė ir kova buvo su pačiu savimi – už savo orumą kančios ir mirties akivaizdoje. Eidami pasmerktųjų taku ir dabar mes kovojame – priešinamės abejingumui, užmarščiai, nežinojimui. Holokaustas neužbaigė žydų istorijos, 2017-aisiais tęsiasi Lietuvos žydų kelias istorinio teisingumo link, dar liko daugybė neatsakytų klausimų. Restitucija, Holokausto atmintis, žydų istorijos dėstymas Lietuvos mokyklose, Pasaulio Tautų Teisuolių įamžinimas ir žydų žudikų pasmerkimas bei paveldo išsaugojimas – tai tik keletas pavyzdžių, kurie įeis į XXI a. žydų ir visos Lietuvos istoriją.

Ką tik 70 000 pasmerktųjų mirčiai taku ėjo dar viena moksleivių karta, jauni ir vyresni, kai kurie dar menantys Holokaustą žydų bendruomenės nariai bei visi kiti, kuriems rūpi Holokausto atmintis. Esu be galo dėkinga visiems Jums.

Pagal Izraelio valstybės tradiciją, skambant sirenai,  kviečiu pagerbti Holokausto aukų atminimą susikaupimo minute.

Pranešimas spaudai apie VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” valdybos posėdį

2017 balandžio 27 d. Vilniuje vyks VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” (toliau – GVF) valdybos posėdis.

GVF atsiradimas – svarbus įvykis ne tik Lietuvos žydams, bet ir Lietuvos valstybei kaip pirmas sėkmingas bandymas bent iš dalies kompensuoti bendrapiliečių žydų Holokausto patirtas netektis. Vadovaujantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš Lietuvos valstybės biudžeto į GVF pervesti apie 37 mln. eurų kompensaciją, kuri skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria apie 3,6 milijono eurų GVF kompensacijos įstatyme numatytiems tikslams. GVF nuo veiklos pradžios išsiplėtė ir tapo organizacija, siekianti, kad lėšos, skirtos Lietuvos žydams, būtų prasmingai ir tinkamai panaudotos.

Nuo 2014 m. GVF pradėjo skirti finansavimą projektams, atitinkantiems įstatyme numatytus tikslus, įgyvendinti. Taigi kasmet apie pusę iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės gaunamos sumos, apie 1,6 mln. eurų, GVF skiria projektams. Kita dalis sumos, apie 1,8 mln. eurų, yra atidedama ateities projektams finansuoti. GVF pirmininkai: Andrew Baker ir Faina Kukliansky užtikrina kokybišką fondo veiklą, o tą įrodo ir už 2016 metus Valstybės kontrolės atlikto audito išvada.

2017 m. balandžio 27 d. GVF valdybos posėdyje vienas svarbiausių klausimų – 2017 m. metinės piniginės kompensacijos paskirstymas pagal gautas paraiškas projektų vykdymui. GVF lėšų projektams paskirstymas vyksta pagal nustatytus kriterijus. GVF valdyba taip pat svarstys klausimus dėl atidėtų lėšų investavimo, pastatų, skirtų žydų bendruomenių veiklai palaikyti, įsigijimo, Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikusių fragmentų išsaugojimo, planų kurti Lietuvos žydų istorijos muziejų, žudynių vietos Paneriuose įamžinimo ir deramos pagarbos užtikrinimo.

GVF dirba atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisės aktus bei tarptautinio veiklos audito išvadas ir rekomendacijas, todėl yra užtikrintos tinkamos paraiškų priėmimo, vertinimo ir tvirtinimo procedūros bei GVF valdymas. Tikimasi, kad atlikto audito rekomendacijos taps puikiu įrankiu, kuris padės įgyvendinti GVF siekį – tapti geriausiu projektų įgyvendinimui finansavimą skiriančios organizacijos praktikos pavyzdžiu.

Po 2017 m. balandžio 27 d. GVF valdybos posėdžio, žiniasklaidos atstovai nuo 14 val. yra kviečiami į spaudos konferenciją, vyksiančią Viešbutyje „Narutis“, I aukšto salėje (Židinio salė; Pilies g. 24, Vilnius). Spaudos konferencijoje dalyvaus GVF pirmininkai ir kiti valdybos nariai.

Balandžio 27 d. mūsų bendruomenės narė  Eta Gurvičiūtė švenčia  97- ių metų sukaktį. Sveikiname!

Balandžio 27 d. mūsų bendruomenės narė Eta Gurvičiūtė švenčia 97- ių metų sukaktį. Sveikiname!

Ji buvo aktyvi bendruomenės narė, ilgą laiką dirbo LŽB medicinos konsultaciniame centre “Ezra”. Dabar Eta yra Senjorų socialiniuose globos namuose, Kalvarijų 323.

Mieloji Eta, Lietuvos žydų bendruomenė linki Jums geros sveikatos ir tiek širdies šilumos, kiek jos atidavėt kitiems, todėl daug jos vėliau ir sugrįžta. Skubantys metai tegu Jums atneša gerų jausmų, stiprybės ir vilties. Linkime gyventi iki 120!

Kauniečiai paminėjo Judelio Ronderio mirties metines

Prabėgo jau metai, kai Kauno žydų bendruomenė neteko vieno seniausių ir garbingiausių savo narių – Judelio Ronderio. Jo atminimas buvo pagerbtas malda, prieš prasidedant Šabui, o vėliau vakarienės metu daugelis susirinkusiųjų dalinosi prisiminimais apie šį nepaprastą žmogų. Tai buvo labai inteligentiškas, šiltas, nuoširdus ir sąžiningas žmogus, šviesų protą ir išmintį išsaugojęs net sunkios kankinančios ligos patale, iki paskutiniųjų gyvenimo minučių. Jis buvo labai aktyvus, domėjosi daugybe dalykų ir inicijavo nemažai veiklų ir projektų. Dar gūdžiais sovietų laikais jis pirmas pradėjo ieškoti žydų gelbėtojų, pasakoti apie juos bei rūpintis jų pagerbimu bei pagalba jiems. Taip pat jis ieškojo ir žydų žudikų, pats, nebijodamas pasekmių, susisiekdavo su jais, mėgino belstis į jų sąžinę ir sutrikdyti jų ramų miegą. Jis buvo žydų saviveiklos pradininku Kaune, sovietų laikais įkūrė ir entuziastingai vadovavo dramos būreliui, kurio spektakliai sulaukdavo žiūrovų antplūdžio. Pasirodymai vykdavo jidiš kalba, todėl jis ieškojo aktorių, mokančių šia kalbą. Į kolektyvą buvo pakviestas ir vienu pagrindinių aktoriumi tapo dabartinis KŽB pirmininkas Gercas Žakas, kaip gerai mokantis jidiš. J. Ronderis rūpinosi savo tautiečių gerbūviu, pagalba sunkiau besiverčiantiems, jis užmezgė ryšius su vokiečių labdaros organizacijomis, įgavo didžiulį jų pasitikėjimą ir gaudavo lėšų materialinei pagalbai KŽB nariams.
Sveikiname Zinaidą Zaprudskają su garbingu 70 – ties metų jubiliejumi

Sveikiname Zinaidą Zaprudskają su garbingu 70 – ties metų jubiliejumi

Zinaida gimė 1947 metais  mišrioje ruso ir žydaitės šeimoje Jakšino kaime Tulos apskrityje. Mama Jevgenija Kuperšmit pradinių klasių mokytoja, tėvas Ivanas Grigorjevičius vairuotojas – traktoristas.1954 m. Zinaida pradėjo eiti į pirmą klasę, o 1964 m. baigė dešimt klasių. 1964 metais įstojo į finansų technikumą. 1966 m. ištekėjo už karininko Nikolajaus Zaprudskij ir iki 1975 metų gyveno Rusijoje. 1979 metais atvyko į Panevėžio miestą ir čia gyvena iki šiol. Turi du sūnus ir penkis anūkus.

Zinaida Zaprudskaja Panevėžio m. žydų bendruomenėje yra gerbiama ir mylima. Čia ji savanoriauja daugiau nei dešimt metų. Panevėžio žydų bendruomenėje Zinaida lankydavosi kiekvieną dieną ir padėdavo pirmininkui Gennady Kofman spręsti įvairius bendruomenės klausimus.

Nedažnai susirenkame švęsti  tokio garbingo jubiliejaus. 70 – ojo jubiliejaus proga sveikiname mūsų ilgametę bendruomenės narę Zinaidą Zaprudskają. Ne skaičiai nulemia metus, o darbai ir mintys, tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti. Tad linkime visada likti tokia, kokią mes mylim ir pažystam, su šypsena ir gera nuotaika. Taip pat šiltus ir nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Panevėžyje lankęsis Socialinio departamento direktorius Michail Segal. Palinkėjo šios gražios ir prasmingos sukakties proga, kad kiekviena diena neštų sėkmę, džiaugsmą ir kuo geriausią nuotaiką.
Dar kartą gerbiamą Zinaidą Zaprudskaja sveikiname su garbingu jubiliejumi ir linkime sulaukti 120 metų!

Nuotraukos toliau.

LŽB susitikimas su Maskvos akademinio Vachtangovo teatro aktoriais

LŽB susitikimas su Maskvos akademinio Vachtangovo teatro aktoriais

Praėjusią savaitę, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, pilnutėlėje salėje buvo  surengtas įsimintinas susitikimas su garsiais aktoriais iš Maskvos akademinio  Vachtangovo teatro, kurie vaidina režisieriaus Rimo Tumino spektaklyje “Nusišypsok mums, Viešpatie!”. Susitikime su LŽB dalyvavo aktoriai: Sergejus Makovetskis (Efraim Dudak), Aleksejus Guskovas (Shmule-Sender Lazarek), Jevgenijus Kniazevas, Viktoras Suhorukovas (Avner Rosental) Julia Rutberg (Ožkytė), Viktoras Dobronravovas (Hloyne-Geneh).Skliaustuose parašyti spektaklyje jų suvaidinti vaidmenys.

Praėjus dvidešimčiai metų nuo premjeros Vilniaus mažajame teatre, spektaklis 2014-aisiais buvo pastatytas Maskvoje, Jevgenijaus Vachtangovo teatre, kuriam R.Tuminas vadovauja nuo 2007 metų. Spektaklio gastrolės Lietuvoje skiriamos aktoriaus Vytauto Šapranausko atminimui. 2013 m. iš gyvenimo pasitraukęs aktorius taip ir nespėjo dar kartą įsikūnyti į Chloinės Genecho vaidmenį R. Tumino pastatyme Maskvoje. Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ apkeliavo visą pasaulį, laimėjo nemažai prizų tarptautiniuose teatro festivaliuose, 1995 metais už jo režisūrą R.Tuminas pelnė geriausio Lietuvos režisieriaus titulą ir Kristoforo statulėlę (tokius pat apdovanojimus gavo ir spektaklio kompozitorius Faustas Latėnas bei Avnerį Rozentalį sukūręs Gediminas Girdvainis)

Naujoji „Nusišypsok mums, Viešpatie“ versija taip pat keliauja po pasaulį. Spektaklis buvo vaidinamas Niujorke, Toronte, Tel Avive.
Spektaklis pastatytas pagal Grigorijaus Kanovičiaus romaną jame pasakojama, kaip XX a. akmentašys ir našlys Efraimas Dudakas iš mažo Lietuvos miestelio keliauja į Vilnių, kur suimtas jo sūnus, šovęs į generalgubernatorių. Į kelionę jis išvyksta be ypatingos vilties padėti – jei pavyks, bent pasimatyti ir atsisveikinti. Su Efraimu vyksta ir jo kaimynas vandenvežys Šmulė Senderis. Jo sūnus – seniai Amerikoje, vairuoja automobilį, nerašo laiškų, o vaikaičių Džordžo ir Evos Šmulė nematė ir niekada nematys, tačiau prašo ant jo kapo užrašyti „misteris“. Prie jų prisideda nelaimingas, pusiau išprotėjęs Avneris Rozentalis – jo parduotuvėlė su cinamonu, razinomis ir kitais stebuklingais skanėstais sudegė, dabar jis vargšas ir svajoja tapti medžiu – geriausia klevu. Keliautojai, miestelio žydai, šioje kelionėje prasilenkė patys su savimi ir tapo beveik bibliniais herojais. Keliautojai sutinka visiškai realų arkliavagį Joselį-Čigoną, taborą, kuriame laidojama ir tuokiamasi su tokiu pačiu azartu, ir valdininką lenką su dviem damomis (juos „lydi“ garsusis Oginskio polonezas, papildantis Fausto Latėno muziką-melancholiją, be kurios Tumino spektakliai neįsivaizduojami).

Menininkai pasidalino savo mintimis apie sukurtus vaidmenis, apie G. Kanovičiaus kūrinį, apie darbą su R. Tuminu, apie įspūdžius, patirtus susitikus su Vilniaus publika, ir mielai atsakė į klausimus žydų bendruomenės auditorijai.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Socialinių programų koordinatorė Žana Skudovičienė įteikė svečiams iš Maskvos nedideles dovanėles atminimui apie susitikimą su žydų bendruomene.

Susitikimą su aktoriais inicijavo LŽB sporto klubo “Makabi” narys, Jakovo Bunkos labdaros fondo vadovas Daumantas Todesas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pranešimas spaudai apie Gyvųjų maršą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pranešimas spaudai apie Gyvųjų maršą

 

2017 balandžio 26 d. trečiadienį, 16 val. Panerių memoriale dešimtąjį kartą eis Gyvųjų maršo procesija, kuria bus pagerbtas Holokausto aukų atminimas.

Gyvųjų maršas – eisena nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo – kelio dalis, kuria ėjo Vilniaus geto kaliniai prieš žudynes Panerių miške. Gyvųjų maršas Lietuvos žydų bendruomenei reiškia,  kad ,,mes – žydai gyvi, mes – aukų vaikai nepasiduodame neapykantai, smurtui ir žiaurumui, kad naciams ir jų parankiniams nepavyko nužudyti visų žydų“. Vilnietis poetas Vilniaus geto kalinys Hiršas Glikas parašė dainą, išreiškiančią ėjusių Panerių keliu jausmus: “Niekada nesakyk, kad eini paskutiniu savo keliu…”. Daina dabar vadinama Vilniaus geto himnu.

Dalyvaudami liūdnoje ceremonijoje Panerių miške, kur žemė dar tebesvyruoja po kojomis ir kaskart nesuvaldomai drėksta nuo ašarų akys, prisimename baisią tragediją, kuri čia įvyko, kai žudė tūkstančius dėl to, kad jie gimė žydais, nepasigailėdami šaudė kūdikius, vaikus, jaunus ir senolius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 220 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais išžudyta daugiau nei 90 proc. Po septynių dešimtmečių šiandien jau pripažįstama, kad Holokaustą išgyvenusių žmonių ir jų artimųjų skausmas yra visos Lietuvos tragedija.

Ar mūsų Lietuvos miesteliai šiandien būtų tokie ištuštėję, jei gyvi būtų Lietuvos štetlų žydai? Ar apie juos vis dar pašnibždomis kalbama ir prisimenama, kas įvyko? Gal ir miesteliuose vyks Gyvųjų maršai vardan atminimo tų, kuriuos, didelius ir mažus, žudė vien todėl kad netiko tautybė.

 Gyvųjų maršo ceremonija baigsis Vilniaus geto himnu, kurį atliks  ansamblio Fajerlach dainininkas Michailas Jablonskis, pritariant Borisui Kirzneriui. 

Tik niekad nesakyk, kad prieš akis

Tau plyti paskutinis tavo kelias

Ir kad diena skaisti – į švino debesį nugrimzta. 

Artyn lauktoji mūsų valanda,

Ir žingsniai muša būgną: mes jau čia.

Žinok, prašvis aušra ir mes atgimsim.

O žodžiai, parašyti mūs krauju,

Didysis bus slaptažodis dienų naujų. 

Sveikiname Jakovą Mendelevskį su garbingu 85-erių metų jubiliejumi !

Sveikiname Jakovą Mendelevskį su garbingu 85-erių metų jubiliejumi !

   Sveikina, daug sveikatos, laimės, ištvermės Jums linki Lietuvos žydų bendruomenė ir dovanoja gėles iš širdies… Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveiktais darbais. Jūs esate gabus technokratas, kuriantis ir mąstantis, – padarėte daug naudingų, įsimintinų darbų, kuriais galite didžiuotis. Širdy susikaupė išmintis ir patyrimas, ir nueitų kelių rimtis. Linkime, kad skubantys metai Jums atneštų, džiaugsmą, namų šilumą ir viltį.

Linkime gyventi iki 120!

Jakovas Mendelevskis augo Ukmergėje, gražioje pasiturinčioje šeimoje. Jam buvo 9-eri, kai 1941 birželio 14d. ankstų rytą į duris pasibeldė ir liepė šeimai greitai susiruošti į tremtį. Tą rytą iš Ukmergės išvežė į tremtį daug žydų. Sunkvežimiu nuvežė į Jonavą, tėvą iškart atskyrė, Jakovą su mama ir broliu varė kaip ir kitus į gyvulinius vagonus ir išvežė. Tėvą suėmė ir teisė, jis gavo 10 metų Stalino lagerių pagal 58-tą straipsnį, jį išvežė į lagerį Krasnojarsko krašte.

Tėvas kalėjo Krasnojarsko krašte, o Jakovą su mama išvežė į Altajaus kraštą. Vagonas buvo pilnas žydų iš Ukmergės. Jis prisimena, kituose vagonuose buvo lietuviai, bet žydų buvo daugiau.

Nuo tada viskas pasikeitė, jis tapo Lietuvos  žydo tremtinio vaiku. Jakovas Mendelevskis apie savo vaikystę ir gyvenimą yra pasakojęs LŽB tinklapiui lzb.lt.

 „Kartą pavasarį tremtyje vietinis Medvedevkos gyventojas pasišaukė mane ir sako: „Štai tau gabalas žemės, sukask ją, o čia – maišas bulvių, pasodink jas“. Sukasiau, pasodinau kaip jis mane išmokė. Rudenį iškasiau labai daug didžiulių bulvių. Tik nebuvo, kur jų laikyti. Rūsys buvo prastas. Šalčiai žiemą siekdavo – 40 laipsnių, bulvės sušalo, bet aš gaminau maistą iš suledėjusių. Išmokau virti sriubą ir net iš lupenų kepti kotletus.

Po mokyklos baigimo išvažiavau mokyti į Rusiją,  į inžinerijos institutą. Jį baigęs, gavau paskyrimą į Vilniaus Žalgirio gamyklą dirbti konstruktoriumi, po to patekau į vyriausio konstruktoriaus skyrių, į konstruktorių biurą. Vėliau perėjau dirbti į Komunaro gamyklą vyriausiuoju konstruktoriumi. Bėgo metai. Sovietų sąjungos ministras paskyrė mane keturių gamyklų: Irkutsko, Jerevano, Vilniaus ir Odesos staklių gamyklų generaliniu konstruktoriumi. Turbūt mano technokrato galva buvo to verta. Projektavom stakles. Aš – nepartinis žydas anais laikais tapau vadovu. Visa, ką aš gyvenime patyriau, neišnyko iš mano atminties, aš daug supratau, suvokiau, todėl buvau nepartinis. Dalyvaudavau darbiniuose susitikimuose su garsiais Sovietų sąjungos mokslininkais, ministrais, gerai juos pažinojau. Gaminom stakles eksportui, o tai nebuvo paprasta. Prisimenu sukonstravau stakles, pagaminau ir išsiunčiau į Vokietijos miestą Acheną, kuriame buvo Vakarų Vokietijos mokslinis staklių institutas. Jie priėmė stakles kaip tinkamas eksportui į Europą. Po to dirbom daugelį metų su garsia Maho firma, kurios staklės atliko veiksmus pačios, be žmogaus. Komunare dirbau iki 2001 metų. Vilniaus Komunaro gamykla buvo taip pat labai aukšto lygio. Kartą atvyko JAV staklių gamintojų draugijos Europai atstovas. Vaikščiojom su juo po Komunaro gamyklą. Jis pasakė, kad viskas, ką pamatė pasiekta per kelis dešimtmečius, o sugriauta per mėnesį.

Yom Hashoah: Holokausto atminimo diena

Yom Hashoah: Holokausto atminimo diena

Pilnas Holokausto aukų paminėjimo dienos pavadinimas yra „Yom Hashoah Ve-Hagevurah“, pažodžiui – „Holokausto ir heroizmo atminimo diena“. Žydų kalendoriuje ji žymima 27 Nisano mėnesio dieną – tai savaitė po septintosios žydų Velykų dienos ir savaitė iki Yom Hazikaron (Kritusių Izraelio karių atminimo dienos). Kai 27-oji Nisano diena išpuola penktadieniais ar sekmadieniais, Yom Hashoah keliama į sekančią dieną, kad nesikirstų su Šabu. (Hebrajų kalendoriuje 27 diena niekad nesutampa su pačiu Šabu.)

2017-aisiais metais Yom Hashoah minima balandžio 24 d.

Šią dieną 1951-ųjų metų balandžio 12-tą dieną išrinko Knesetas (Izraelio parlamentas), tačiau žmonės ir žydų bendruomenės ją pažymi visame pasaulyje.

Spektaklis ” Nutildytos Mūzos” Panevėžyje

Spektaklis ” Nutildytos Mūzos” Panevėžyje

Balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje asociacija „Rokiškio teatras“ pristatė spektaklį „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė) Holokausto aukoms Pasaulyje paminėti. Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Originalus  scenarijus parašytas remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą vos pradėjusią skleistis jaunos talentingos poetės Matildos mūzą tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Panevėžio m. žydų bendruomenė, pakvietė į spektaklį ne tik dėl jo meninės vertės, bet ir kaip į edukacinę, kultūrinę jaunimo  auklėjimo priemonę ir švietimą,  supažindinančia su tamsiuoju Holokausto istorijos tarpsniu. Kvietimai buvo išsiųsti visoms Panevėžio m. mokymo įstaigoms, miesto tarybos nariams. Panevėžio m. Savivaldybės švietimo skyriaus vadovybės buvo pakartotinai paprašyta informaciją apie spektaklį išsiųsti mokymo įstaigoms, pridedant informaciją apie edukacinę renginio prasmę. Deja. Ne visos  švietimo įstaigos atkreipė dėmesį  į renginio aktualumą.