Vilnius, gegužės 17 d. (BNS). Bet kuriai bendruomenei svarbiausia yra vienybė, sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, artėjant Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko rinkimams.
„Bet kuriai bendruomenei svarbiausia yra vienybė. Žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi. Tikiu, kad jos nariai sugebės išspręsti visus nesutarimus, kad galėtų kartu imtis svarbiausių darbų“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė diplomatas, paklaustas apie rinkimus žydų bendruomenėje.
Lietuvos žinios
Penktadienį po restauracijos bus atidaryta Pakruojo žydų sinagoga, kurioje įsikurs Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka. Apie šio krašto žydų istoriją bei kultūrą primins restauruotos sinagogos moterų balkone įkurta nuolat veikianti ekspozicija.
Pakruojo žydų sinagoga, pastatyta 1801 metais, yra bene seniausia medinė sinagoga Lietuvoje. 1885 metais ji buvo remontuota ir perdažyta. 16 metrų ilgio ir 12 metrų pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą. Anot specialistų, sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir žydų etniniai simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas.
Lietuvos žinios
Žydų bendruomenė šimtmečiais buvo neatskiriama Lietuvos dalimi, tačiau tai iki šiol ne visiškai įsisąmoninta. Kadaise klestėjusios bendruomenės paveldas nesulaukia pakankamai dėmesio. Apie tai, ar Lietuva draugiška žydams šalis, kaip klostosi mūsų savitarpio supratimas ir ko reikėtų, kad santykiai būtų dar geresni, LŽ kalbasi su Izraelio ambasadoriumi Amiru Maimonu.
LŽB pirmininkė F.Kukliansky sulaukė padėkos iš gelbėtojos anūkės.
Laba diena, mano močiutė Stasė Minelgienė (turinti Pasaulio teisuolio vardą) prašė Jums padėkoti už kortelę, kurią gavo dovanų. Ir paprašė perduoti Jums labų dienų, sveikatos ir didžiausios sėkmės.Pagarbiai jos anūkė N.Žvirblytė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Ilją Lempertą su 60-mečiu ir linki, kad neapleistų energija sparnuota ir akys šilumą jaunatvišką vis skleistų. Ateina jubiliejai, nors nelaukiam, bet švęskim, džiaukimės gražiu gimtadieniu ir žaliuojančiu pavasariu.
Mazel Tov!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės klubas “GEŠER” kviečia į tradicinį Šabato sutikimo vakarą,
kuris vyks jaukiame senamiesčio restoranėlyje
D‘ECO Bar&Restaurant (Dominikonų g. 15, Vilnius)
Šabato ceremonijoje dalyvauja
Vilniaus Rabinas Daniel Samson Izakson ir
Vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų
Artūras Anusauskas
Vakaras vyks 2017 m. gegužės 19 d. 19.30 val. Bilieto kaina 10 Eur. Bilietai ir informacija darbo dienomis nuo 9.00 -18.00 val. Tel.: +370 678 81514 Žana Skudovičienė (Vietų skaičius ribotas)
Ši savaitė Lietuvos žydų bendruomenėje prasidėjo labdaringais pusryčiais sinagogoje, kurie skirti ne tik žydams, gali ateiti visi. Izraelio ambasadorius Amir Maimon, sužinojęs apie kasdien darbo dienomis ruošiamus pusryčius, uždavė klausimą, ar tai tik žydams ir labai apsidžiaugė, gavęs atsakymą kad ne tik, nes žydiška labdara skirta ne tik žydams.
LŽB socialinių programų departamento ilgametis globotinis – avišolom Moisiejus Fišmanas
prieš mirtį paliko testamentą, kuriuo savo santaupas skyrė juo besirūpinusiai Lietuvos žydų bendruomenei.
Pagerbiant M. Fišmano poelgį, LŽB pirmininkė F. Kukliansky pasiūlė šiuos pinigus
skirti Vilniaus sinagogos poreikiams.
Kartu su VŽRB pirmininku S. Levinu, siekiant užtikrinti žydiškosios labdaros tradicijos tąsą, buvo nuspręsta panaudoti gautas lėšas nemokamų-labdaringų pusryčių sinagogos valgyklėlėje (Pylimo 39, 2 aukštas) organizavimui.
Moisiejus gyveno vienas ir apie 18 metų buvo socialinio departamento globotinis.
Bendruomenė ir jos nariai, ypač senjorų klubas, buvo jo antrieji namai ir artimiausi žmonės.
Atsiminsime jį kaip šviesų, visų mylimą ir gerbiamą žmogų.
Pirmą kartą ant sinagogos sienos kabos padėkos ir atminimo lentelė, skirta ne filantropui iš užsienio, bet ilgamečiui dėkingam Bendruomenės nariui ir globotiniui.
Bendruomenėje visi jį vadino tiesiog Miša. Projektas “Mišos pusryčiai” prasidėjo pirmadienį, gegužės 15 d.
Labdaringų pusryčių sinagogoje laikas – nuo pirmadienio iki penktadienio, tarp 9 iki 10 valandos ryto.
Gerbiamieji LŽB vaikų tėveliai,
Kiekvieną vasarą rengiame stovyklas vaikams ir šie metai ne išimtis! Norime pakviesti vaikus praleisti vasarą linksmai, prasmingai ir būryje draugų Albatross (Jurmala) poilsiavietėje.
Pamainos ir datos: Pirmoji pamaina: Liepos 12-21 dienomis, amžius 7-12 m.
Antra pamaina: Liepos 10-21 dienomis, amžius 13-17 m.
Szarvas: Rugpjūčio 4-20 dienomis, amžius: 13-17 m.
Prisegame plakatą su informacija bei nuorodą į registracijos formą, kurią reikėtų užpildyti:
Užpildžius registracijos formą, pasirašyti dokumentus, pateikti užstatą bei vaiko medicininę pažymą ir reikiamus dokumentus galima Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4) pas Pavel Guliakov.
Dėl išsamesnės informacijos apie stovyklas kreipkitės : Pavel tel.: +37068542463, el. paštu: p.guliakov@gmail.com
Iki pasimatymo vasaros stovyklose!
Nuotraukoje iš kairės į dešinę: kviestiniai svečiai K. Zdanavičius, V. Navickas, LSK “Makabi” prezidentas S. Finkelšteinas, varžybų nugalėtojai A. ir N. Faktorovičiai
Š.m. gegužės 14 d. SEB arenoje Vilniuje įvyko LSK „Makabi“ pavasario dvejetų teniso turnyras, kuriame dalyvavo ir Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amir Maimon. Varžybos vyko vieno minuso sistema, kartu žaidžiant vyrams ir moterims, išsiaiškinus vietas. Visi varžybų dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais ir prizais. Po varžybų vyko nugalėtojų apdovanojimas gražiais prizais ir draugiški pietūs.
Izraelio Ambasadorius Amir Maimon ir Deividas Soloveičikas
Absoliučiais turnyro nugalėtojais tapo tėvas ir sūnus Anatolijus ir Norbertas Faktorovičiai finalinėje atkaklioje kovoje (10:9) nugalėjo pajėgius varžovus Vilių Navicką ir Kęstutį Zdanavičių, kurie buvo kviestiniai svečiai.
Trečią vietą užėmė Grigorij Khiterer ir Šolomas Subičius. Paguodos turnyrą laimėjo Valentina Finkelšteinienė ir Kęstutis Faktorovičius.
Nuotraukoje: varžybų dalyvis Ilja Bereznickas.
LSK „Makabi“ vykdantysis direktorius
Michailas Duškesas
bernardinai.lt
Leo Straussas (1899–1973) – vokiečių ir JAV politikos filosofas ir politinės filosofijos istorikas, kultūrologas. Gimęs Vokietijoje, žydų šeimoje, Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Vokietijos armijoje vertėju, 1932 m. išvyko gyventi į Paryžių, 1934 m. persikėlė į Didžiąją Britaniją, dirbo Kembridžo universitete. Nuo 1937 m. iki mirties gyveno JAV, Niujorke, Čikagoje, Anapolyje dėstė politologiją ir politinę filosofiją.
Savo darbuose plėtojo vadina
mąją prigimtinės teisės teoriją, anot kurios, žmogaus teisės ir laisvės įgyjamos gimstant ir nepriklauso nuo jo pilietybės ar kitų aplinkybių. Leo Straussas padarė daug įtakos neokonservatizmo teorijai ir praktikai. 1949 m., dirbdamas Čikagos universiteto profesoriumi, Leo Straussas perskaitė šešių paskaitų ciklą „Apie prigimtinę teisę ir istoriją“. Šios paskaitos ir tapo 1953 m. išleistos knygos Prigimtinė teisė ir istorija pagrindu.
Šiame pirmą kartą Lietuvoje išleistame veikale Leo Straussas analizuoja vienos svarbiausių politinės filosofijos problemų – prigimtinės teisės – genealogiją ir reikšmę. Autorius atskleidžia priežastis ir aplinkybes, lėmusias įvairių epochų ir pasaulėžiūrų mąstytojų prigimtinės žmogaus teisės sampratą. Šiuolaikinę politinės filosofijos krizę, autoriaus nuomone, sukėlė būtent atsiribojimas nuo klasikinio požiūrio į prigimtinę teisę.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (toliau – LŽB) vienas svarbiausių strateginių tikslų 2017 m. – modernios, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančios žydų vaikų ikimokyklinio ugdymo institucijos įkūrimas. 2016 m. buvo padėti pagrindai įkuriant ikimokyklinio ugdymo instituciją, vaikų lopšelį-darželį “Šalom” šalia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos (toliau – Darželis). Darželis ir minima gimnazija sudarytų bendrą erdvę, kurioje vaikai nuo pat mažumės būtų ugdomi žydiškų vertybių ir tradicijų dvasia, ruošiami tolimesniam mokslui vienoje iš geriausių Vilniaus gimnazijų. Remiantis geriausiais tarptautinės žydų švietimo organizacijos ORT (Association for the Promotion of Skilled Trades) ugdymo standartais, Darželis atspindėtų giliausių žydiškų tradicijų bei inovatyviausių ugdymo metodų sintezę.
Atsižvelgiant į tai, kad minimas Darželis „Šalom“ yra Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos dalis, šios gimnazijos direktorius ir LŽB direktorius vaikų ir jaunimo ugdymui 2017 m. vasario 3 d. Darželio vadove paskyrė ilgametę gimnazijos pedagogę, klinikinės psichologijos doktorantę, hebrajų kalbos dėstytoją Ruth Reches.
Dėl nedidelės žydų bendruomenės narių dalies viešai pareikštų abejonių minėtu sprendimu bei viešojoje erdvėje sklandančių gandų dėl galimo nepotizmo, kurie klaidina bendruomenę ir trikdo tolimesnius Darželio plėtojimo planus, LŽB, būdama suinteresuota tiek savo, tiek žydų mokyklos, tiek būsimojo Darželio geru vardu ir vykdomos veiklos skaidrumu, skelbia konkursą žydų vaikų lopšelio – darželio „Šalom“ vadovo pareigoms užimti.
Reikalavimai kandidatams:
Darbo pobūdis:
Mes siūlome:
Motyvacinį laišką bei CV siųsti rastine@aleichemo.vilnius.lm.lt bei info@lzb.lt iki 2017 m. gegužės 29 d.
Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.
Gegužės 14d., 13:00val. kviečiame žiūrėti filmą „Ilgiausia kelionė“ (2015m.) JAV,George Tillman Jr. (filmas apie įvykius nuo 1940 iki 2000 m.).
Vilnius, Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)
Šis naujienlaiškis yra skirtas VšĮ Litvakų kapinių katalogo MACEVA veiklos 2016 metais apžvalgai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje 2017 m. gegužės 11 d. vyko Australijos Žmogaus teisų komisaro Edward Santow susitikimas su Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK).
P. Santow vizito Lietuvoje metu siekė susipažinti su Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, dirbančių Žmogaus tesių srityje, veikla, sužinoti apie opiausiais Žmogaus teisių problemas šalyje. Šis vizitas Lietuvoje ir kitose valstybėse-partnerėse susijęs su Australijos siekiu dalyvauti Jungtinių tautų Žmogaus teisių taryboje.
Vizito metu p. Santow, įvardijęs save kaip pirmąjį žydų kilmės Australijos žmogaus teisių komisarą, buvo sužavėtas Lietuvos žydų bendruomenės aktyvumu. Taip pat jis akcentavo tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą vykdant projektinę veiklą Žmogaus teisių ir advokacijos srityse bei pasveikino naujausią bendruomenės projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje paruošimas ir viešinimas“ remiamą EVZ fondo (Vokietija).
Susitikime taip pat dalyvavo ir savo organizacijų veiklą pristatė kitų ŽTOK narių: Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Tolerantiško jaunimo asociacijos, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos, VŠĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos” ir Žmogaus teisių centro atstovai.
Gegužės 12 d. 16val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks susitikimas su Vilkaviškio žydų bendruomenės istorijos tyrinėtoju izraeliečiu Ralphu Salingeriu ir istoriku, knygos „Dingusios tautos pėdsakais“ autoriumi Antanu Žilinsku. Ilgametis Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius daug metų rinko medžiagą apie Vilkaviškyje gyvenusius žydus, kurią sudėjo į 2015 m. išleistą knygą. Šis viešas renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis.
Žydai Vilkaviškio teritorijoje įsikūrė XVI amžiuje, kai karalienė Bona Sforza skyrė miško čia gyvenusiems žydams sinagogai pasistatyti. Vilkaviškio sinagoga iškilo 1623 metais. 1919–1940 m. Vilkaviškyje veikė žydų gimnazija. Mieste veikė apie 150 parduotuvių, iš kurių apie 130 priklausė žydams. 1939 m. duomenimis, mieste ir apylinkėse gyveno 3 609 žydai, tai sudarė 45 proc. gyventojų.
Kauno žydų bendruomenė gegužės 9 d. pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas, prisiminė pergalės ir išsivadavimo iš nacistinio siaubo džiaugsmą. Šventino vakaro metu prisiminimais, liūdnais ir nuotaikingais, dalinosi karo veteranų našlės ir vaikai, apie savo, jauno vaikinuko, mėginimus aktyviai dalyvauti karo veiksmuose papasakojo Abramas Leizersonas. Pajusti bendrą dvasią ir artumą susirinkusiesiems padėjo ir bardo Aleksandro Rave atliekamos dainos, smagiais anekdotais netikėtai visus linksmino Lucija Lavrenova, o šventę organizuoti padėjo Basia Šragienė, dar prieš du metus šiame tradiciniame renginyje dalyvavusi kartu su savo vyru, karo veteranu, dabar jau šviesios atminties Šmueliu Šrage.
Renginį rėmė 
Antrojo pasaulinio karo pabaigos 72-osios metinių dieną Ukmergės rajono žydų bendruomenės nariai pagerbė žuvusiuosius Pivonijos šile.
Bendruomenė taip pat aplankė mirusiųjų bendruomenės narių, karo veteranų kapus Sentikių kapinėse.
Saulėtą gegužės 9-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą. 11 val. visi susirinko Panevėžio m. Ramygalos kapinėse prie memorialo „Nežinomam kariui”, kur palaidoti žuvusieji karo dalyviai Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje. Iškilmingame renginyje dalyvavo Panevėžio m. visuomenė, Rusijos ambasados atstovas Vladimiras Tokmokovas. Kitas renginys įvyko prie paminklo „Geto vartai“, buvusioje žydų geto vietoje ir 1941 – 1945 m. žuvusių karių kapinėse Krekenavos gatvėje. Šiame renginyje dalyvavo visų tautybių miesto gyventojai. Buvo padėtos gėlės, vainikai, uždegtos žvakės, skaityta malda.
13 val. PŽB nariai ir garbingi svečiai susirinko PŽB patalpose Ramygalos g. 18, kur dalinosi savo istorijomis apie tėvų, senelių likimą, kurie dalyvavo kare prieš nacizmą. Buvo įvardintos pavardės artimųjų, žuvusiųjų II Pasauliniame kare ne tik fronte, bet ir koncentracijos stovyklose, getuose, ar Leningrado blokados metu bei kitose vokiečių okupuotose teritorijose. Jurijus Smirnovas RAAK pasidalino savo atsiminimais apie tai, ką jam teko išgyventi per II Pasaulinį karą, būnant mažamečiu koncentracijos stovyklose Šiauliuose ir Panevėžyje.
Jefimas Grafmanas papasakojo savo šeimos istoriją. Jo šeimai teko išgyventi Leningrado blokadą. Tylos minute buvo pagerbti bendruomenės ir viso pasaulio žydai, kurie žuvo karo metu ar atgulė amžino poilsio taikos metu.
Šią svarbią dieną bendruomenė sulaukė netikėtų svečių – Lietuvos žydų geneologiją tyrinėjančios grupės narių (LitvakSIG) su vadove Carol Hoffman. Ši grupė atlieka lietuvių – žydų (litvakų) geneologijos tyrimus visame pasaulyje. Jų misija – ieškoti litvakų paveldo. Keli šios delegacijos nariai turėjo giminaičių, gyvenusių Panevėžyje iki II Pasaulinio karo.
Turime litvakų ženklą, kurio autorė – Viktorija Sideraitė Alon.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija leido vartoti Lietuvos Nacionalinį simbolį Gediminaičių stulpus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei prekių ženkle. Šiuo metu baigiamas Litvako ženklo kaip LŽB prekinio ženklo patentavimo procesas. 
Gediminaičių stulpai nuo 14 amžiaus neabejotinai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Beveik 700 metų Lietuvoje gyvenanti žydų bendruomenė yra integrali lietuvių valstybės piliečių politine/istorine prasme dalis.
Lietuvą per amžius kūrė daug tautų, valstybės, jos kultūros, ekonomikos kūrime reikšmingą indėlį įnešė ir žydų bendruomenė. LDK kunigaikštis Gediminas istorijoje išliko ir kaip valdovas, pakvietęs į Lietuvą atvykti kitas tautas, gyventi ir kurti Lietuvą. Gedimino stulpų Ženklo naudojimas litvakų logotipe yra puikus patvirtinimas to ką viešai deklaruoja šiuolaikinė Lietuvos valstybė – pasididžiavimą, jog Lietuva per amžius buvo Atvira, Tolerantiška, Įvairi.