Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas prisimena savo paauglystės Chanuką Šiauliuose

Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas prisimena savo paauglystės Chanuką Šiauliuose

XX a. šešiasdešimtųjų metų Šiauliai buvo keistas miestas. Sovietmetis, dar veikė nelegalios „sinagogos“- butai. Beveik visi miesto žydai vyrai eidavo melstis. Neaišku, ko ten buvo daugiau – religingumo ar etninės bendrystės poreikio. Kalbėtis jidish kalba?  Prisiminti baisius Holokausto išgyvenimus?

O gal instinktyvus psichoterapinis siekis išgydyti savo sielų žaizdas.  Visi norėjo džiaugtis gyvenimu, kurį  stebuklinga likimo loterija  padovanojo jiems.

Miesto žydai laikėsi vienas kito, buvo pasiruošę suteikti paramą visiems, kam to reikėjo. Tai buvo tikrai ne formali  bendruomenė. Jos lyderiu tapo… šeima, turinti didesnį butą. Pas juos ir rengdavom visas tradicines ir Šabato šeštadieninių bendravimo vakarus. Tai vykdavo (iki šios vasaros buvusio Šiaulių žydų bendruomenės pirmininko) Josifo Buršteino namuose, kuriuose žydai rinkdavosi iki pat Nepriklausomybės atstatymo.

Arkadijus Vinokuras. Grąžinti Jeruzalę arabams? Gerai. Grąžinkime Vilnių lenkams

Arkadijus Vinokuras. Grąžinti Jeruzalę arabams? Gerai. Grąžinkime Vilnių lenkams

Na, pateiksiu gal kiek kuklesnį pasiūlymą Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui. Tai tam, kuris teigia, kad Rytų Jeruzalę reikia atiduoti Palestinos arabams.
Taip jis praleido progą patylėti. Nedera Lietuvos užsienio reikalų ministrui lyg papūgai kartoti, tiksliau, – pripažinti priešiškų Izraeliui valstybių Jungtinėse Tautose primestas Artimųjų Rytų žaidimų taisykles. Tas kuklus pasiūlymas būtų toks: atiduoti dalį Vilniaus su Aušros vartais Lenkijai. Mat jie šimtmečiais turėjo istorinį ir religinį ryšį su Vilniumi. Lietuvai nesutikus, supykusi Lenkija kreipsis į Jungtines Tautas, kurios 151 narė, negalinti pakęsti Lietuvos, pripažins Vilniaus senamiestį su Aušros vartais Lenkijos teritorija. Kaip jums, pone užsienio reikalų ministre, toks scenarijus? Jeigu nepatiko, tai pripažinkite visą Jeruzalę Izraelio sostine.

Lietuvos iniciatyva ES ministrai susitinka su Izraelio premjeru B. Netanyahu

Gruodžio 11 d. (BNS). Lietuvos iniciatyva pirmadienį Briuselyje rengiamas Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimas su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu).
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas iniciatyvą, yra sakęs, kad tiesioginis dialogas yra būtinas spręsti nesutarimus.
Lietuva pastarąjį dešimtmetį tapo viena didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų ES. Daugelis kitų Europos šalių Izraelio atžvilgiu nusistačiusios griežčiau dėl nausėdijų plėtros okupuotame Vakarų krante.
Stebėtojų teigimu, proizraelietišką Lietuvos politiką iš dalies gali lemti diplomatinių pozicijų derinimas su Jungtinėmis Valstijomis ir Lietuvos žydų istorija. Pastaruoju metu Lietuva ir Izraelis taip pat suintensyvino dvišalius ryšius karinėje ir ekonominėje srityse.
Susitikimas rengiamas netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pripažįstantis Jeruzalę Izraelio sostine. Daugelis Europos politikų perspėjo, kad šis žingsnis gali apsunkinti taikos derybas.
Izraelis Jeruzalę vadina nedaloma šalies sostine. Palestiniečiai nori, kad rytinė miesto dalis taptų jų būsimos valstybės sostine.

Chanukos šventė prieš Antrąjį Pasaulinį karą miestelyje netoli Druskininkų

Shmarya Levin

Šaltinis: „ The Festival of the Maccabees in Svislovitz“ //  The Hanukkah Anthology. Ed. Philip Goodman. Jewish Publication Society: Philadelphia. 1992, p. 168. Dabar šis miestas vadinasi Svisloč, jis yra Baltarusijoje netoli Druskininkų.

Svisloč Turgaus aikštė 1939m. Viena sinagoga ir 2-eji maldos namai ,1420 žydų  ,71% gyventojų

Pirmoji Makabiejų šventė, kurią aš prisimenu, buvo vidury aršios žiemos, kuri tyliai ir piktai “sukaustė” upes ir uždėjo ant miesto nematomą savo ranką. Speigas intensyviai degino, namų langai visus žiemos mėnesius buvo apledėję. Svarbiausias pasirengimas Makabiejų šventei – bent jau iš jauniausiųjų pusės – nedidelių švininių suktukų gaminimas, keturkampių, su išsikišusia rankena viršuje – tradiciniam žaidimui per šią šventę (jidiš jie vadinami „dreideliais“, lietuviškai – „vilkeliais“). Švininių suktukų gamyba nebuvo lengvas užsiėmimas, kurio svarbiausi dalyviai – vyresnieji berniukai. Mano brolis Mejeris buvo vienas pagrindinių gamintojų. Formos buvo daromos iš keturių medinių dalių, po vieną kiekvienai pusei, o svarbiausia – turėjo būti išpjautas – keturių hebrajiškų raidžių negatyvas, raidės rodomos viršutinėje pusėje: nun, gimel, he, šin, – Nes gadol haja šam:  (vert, Stebuklas didysis įvyko ten) – aliuzija į aliejaus ąsotėlį, kuriame buvo likęs tik šlakelis aliejaus vienai dienai. O stebukle! Jis degė aštuonias dienas Amžinajame šventyklos Šviestuve, kol Makabiejai varė priešą.

Vilniaus Geto metraštininkas I. Rudaševskis: paauglys savo mintimis pralenkęs laiką

Jaunasis Vilniaus Geto metraštininkas Icchokas Rudaševskis šiandien būtų šventęs 90-tąjį gimtadienį. Įkalintas Vilniaus gete, bet ne pagal amžių tvirtas vertybes ir literatūrinę dovaną turėjęs jaunuolis – mokykliniame sąsiuvinyje fiksavo to meto realybę – gyvenimo gete vaizdus, kovą ir tikėjimą ateitimi.

Kalėdamas gete ir matydamas kančią, Icchokas nenustojo didžiuotis savo žydiškumu, jo nesugniuždė neviltis ir savigaila, priešingai – į priekį jį stūmė troškimas gyventi.

„Man gėda pasirodyti gatvėje, ne todėl, kad esu žydas, bet todėl, kad man gėda savo bejėgiškumo. Geltoni lopai prisiūti ant mūsų drabužių, bet ne ant mūsų sąmonės. Mes nesigėdijam lopų! Tegu jų gėdijasi tie, kas mums juos užkabino.” – savo dienoraštyje rašė Icchokas.

Jaunuolio mintys apie žmogaus orumą ir laisvę – dabar galėtų atrodyti akivaizdžios ir savaime suprantamos, tačiau daugiau nei 75 m. senumo įrašai  piešia visai kitokį to laikmečio paveikslą. Jie primena apie pasaulį, kuriame žmogaus teisių sąvoka net neegzistavo. Todėl galima tik stebėtis, kiek brandos, drąsos ir talento reikėjo paaugliui rašyti temomis, kuriomis garsiau kalbėti buvo pradėta  tik po Antrojo pasaulinio karo.

Todėl simboliška, kad I. Rudaševskio gimtadienis sutampa su Tarptautine žmogaus teisių diena, kuri žymi 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų asamblėjos priimtą –  Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

Tarptautinė bendruomenė poreikį užtikrinti žmogaus teisinį statusą ir jo apsaugą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu suprato tik po Antrojo pasaulinio karo ir jo metu įvykusio Holokausto, kuris paneigė bet kokias bendražmogiškas vertybes ir devalvavo žmogaus gyvybės svarbą.

Netrukus po šio svarbaus dokumento suformavimo –  sekė ir 1950 m.  Europos Tarybos priimta „Europos žmogaus teisių konvencija”, kuri yra svarbus žmogaus teisių apsaugos dokumentas ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos taikymo pavyzdys Europos kontekste.

Svarbu, kad minėdami žmogaus teisių dieną – ryškiai prisimename ir tuos, kurie savo šviesumu ir drąsa, kartais pralenkdami laiką, padėjo suprasti šių fundamentalių teisių svarbą. Todėl jau visai netrukus – vasario mėnesį, lietuvių kalba bus išleistas I. Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis”. Dienoraštis yra parašytas jidiš kalba, todėl prireikė laiko ir pastangų, kad šis autentišką patirtį fiksuojantis dienoraštis – būtų išverstas ir pagaliau pasiektų lietuvišką auditoriją.

Lietuvos žmogaus teisių centro ir partnerių  iniciatyva 2016 m. rugpjūtį Vilniuje, Rūdininkų g. 8 buvo atidengtas atminimo akmuo (vok. Stolpersteine) jaunajam geto metraštininkui.

„Norėtųsi atgauti savo praėjusius metus ir atidėti juos ateičiai, naujam gyvenimui. O kiti jausmai, kuriuos šiandien jaučiu – tai drąsa ir viltis. Nė menkiausio nusivylimo. Šiandien man suėjo penkiolika. Regiu prieš save saulę, saulę, saulę…” – tokį gimtadieninį įrašą sau dedikavo penkiolikos sulaukęs Icchokas.

Kaip ir daugelio Vilniaus geto kalinių, Icchoko gyvybė nutrūko Paneriuose, tačiau Holokaustą išgyvenusi jo pusseserė Sara Voloshin, sugebėjo išsaugoti Vilniaus geto dienoraštį, kurio puslapiuose įamžintas Icchoko liudijimas – Šoa atmintis.  

Ištrauka iš Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“
Dienoraštį iš jidiš kalbos vertė Doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

1941 m. liepos 8 d.

Išeina įsakymas, kad Vilniaus gyventojai žydai turi iš priekio ir iš nugaros prisisiūti antsiuvus. Geltonus apskritimus su raide J viduryje. Ankstyvas rytas. Žvelgiu pro langą. Pamatau pirmuosius Vilniaus žydus su antsiuvais. Mane apstulbina tie dideli geltoni lopai ant jų pečių. Ilgai nepajėgiu pats tokio lopo prisisiūti. Jaučiuosi it kuprotas, su dviem didelėm tupinčiom ant manęs rupūžėm. Man gėda pasirodyti gatvėje, ne todėl, kad esu žydas, bet todėl, kad man gėda savo bejėgiškumo. Geltoni lopai prisiūti ant mūsų drabužių, bet ne ant mūsų sąmonės. Mes nesigėdijam lopų! Tegu jų gėdijasi tie, kas mums juos užkabino.

Apie būsimąjį leidinį „Labame Ryte“ (nuo 41:25)

Tekstas parengtas įgyvendinant Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio bendradarbiavimo stiprinimo projektą, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) lėšomis. Projektas skirtas stiprinti Žmogaus teisių organizacijų koaliciją.

 

Ka­ras vai­ko aki­mis

skraštas.lt
 Žur­na­lis­to Al­gi­man­to Sa­vic­kio pa­sa­ko­ji­mus apie ka­ro ir po­ka­rio me­tus.

1941-ųjų bir­že­lio 22-oji bu­vo sau­lė­ta. Gel­to­nas ru­tu­lys ką tik pa­ki­lo virš ho­ri­zon­to. Var­niai mie­go­jo. Gy­dy­to­jas Do­vy­das Kap­la­nas sku­bė­jo pas li­go­nę į Tel­šių gat­vę.

Grį­žęs na­mo, jis ra­do ap­vog­tą bu­tą, ant sta­lo – ne­baig­ta ger­ti stik­li­nė ar­ba­tos. Svar­biau­sia – ne­bu­vo ma­mos. Vė­liau gy­dy­to­jas su­ži­nos, kad jo ma­mą iš na­mų iš­va­rė tos mo­ters, ku­rią jis ką tik kė­lė iš kars­to ,sū­nūs bal­ta­raiš­čiai. Jie Fei­gę Kap­la­nie­nę ir nu­žu­dė.

Už ge­ros va­lan­dos areš­ta­vo Do­vy­dą Kap­la­ną. Kai jis bru­ku žen­gė per Var­nius, ant ša­li­gat­vio bū­ria­vo­si žmo­nės. Gy­dy­to­jas juos vi­sus pa­ži­no­jo: vie­nų vai­kus gy­dė, ki­tų – tė­vus, juos pa­čius. Ta­čiau neat­si­ra­do nė vie­no, ku­ris bal­ta­raiš­čių pa­klaus­tų: „Kur ve­da­te mū­sų gy­dy­to­ją?“ Kai ku­rie jų – net šyp­so­jo­si.

Laz­da tu­ri du ga­lus. Bal­ta­raiš­čiai su­rin­ko ir iš­va­rė į sto­vyk­las – ge­tus vi­sus žy­dų tau­ty­bės gy­dy­to­jus (jų prieš­ka­ri­nė­je Lie­tu­vo­je bu­vo per 80 pro­cen­tų), pra­si­dė­jo „blu­si­nių“ ir kok­liu­šo epi­de­mi­jos. Ne­bu­vo gy­dy­to­jų, ne­bu­vo vais­tų.

Pa­me­nu – vi­si mū­sų vien­me­čiai sir­go, tik mu­du su se­se­ri­mi – ne. Ma­ma siu­vo rū­bus lie­tu­vei, ku­ri gy­ve­no su vo­kie­čiu – „Ar­bait­som­to“ vir­ši­nin­ku. Jis spręs­da­vo, ką iš­vež­ti į Vo­kie­ti­ją dar­bams, o ką pa­lik­ti. Mo­te­ris iš su­gy­ven­ti­nio ga­vo šimtg­ra­mi­nį bu­te­liu­ką vais­tų… Juos mes ger­da­vo­me (po po­rą la­šų) su van­de­niu ar­ba cuk­ru­mi. Tą 1941-ųjų ru­de­nį ir žie­mą daug vai­kų iš­mi­rė. Da­lis lie­tu­vių ga­la­bi­jo žy­du­kus, o Die­vas… Yra jis dan­gu­je.

Izraelio ambasada kartu su kampanija “Už saugią Lietuvą” dovanojo džiaugsmingas akimirkas Lietuvos vaikams

Izraelio ambasada kartu su kampanija “Už saugią Lietuvą” dovanojo džiaugsmingas akimirkas Lietuvos vaikams

Gruodžio 7 d., Izraelio ambasada Lietuvoje sukvietė per 150 vaikų iš visos Lietuvos į dienos išvyką Vilniuje. Į šventiškai pasipuošusią šalies sostinę atvyko “Gelbėkit vaikus” dienos centrų auklėtiniai iš Pasvalio, Širvintų, Šakių, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kupiškio, Zarasų rajono bei iš Antazavės vaikų globos namų.

Vladimiro Ivanovo ( VŽ) nuotr. Džiaugiamės mūsų draugyste ir bendradarbiavimu LR Prezidentės inicijuota socialine kampanija “Už saugią Lietuvą”. Kartu įgyvendiname jau ne pirmą ir tikrai ne paskutinį projektą, kuriuo nuoširdžiai dvanojame džiaugsmo akimirkas Lietuvos vaikams.

LŽB lankėsi Č. Sugiharos gimtosios Gifu prefektūros vadovybės atstovė

LŽB lankėsi Č. Sugiharos gimtosios Gifu prefektūros vadovybės atstovė

2017 m. gruodžio 8 d. Lietuvos žydų bendruomenėje viešėjo didžiojo žydų gelbėtojo, Pasaulio Tautų Teisuolio Čijūnės Sugiharos gimtosios Gifu Prefektūros vadovybės atstovė.

Gifu prefektūros Tarptautinių reikalų skyriaus vadovė p. Yuka Kuwabara pasidalino su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke p. Faina Kukliansky idėjomis dėl tolimesnio legendinio diplomato Čijūnės Sugiharos atminimo įamžinimo. Šilto pokalbio prie tradicinių Chanukos vaišių metu kilo susidomėjimas kultūrinių mainų perspektyvomis – žydų kultūrinio paveldo pristatymu Japonijoje bei Lietuvos žydų bendruomenės supažindinimu su Gifu kultūra.

Klausykitės šiandien, gruodžio 8 d. 16.05 val. LRT radijo laidoje “Pakeliui su klasika”

Šiandien, gruodžio 8 d. 16.05 val. LRT radijo laidoje “Pakeliui su klasika” vibrafoninkas Marius Šimkūnas kalbina Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie Lietuvos žydų muzikų indėlį į Lietuvos ir pasaulio kultūrą, senąją ir naująją žydų muzikų kartą, Pirmininkės vaikystę praleistą klausant pusseserės smuiko melodijų.

 

LŽB Lektoriumas kviečia

Gruodžio 10d. sekmadienį 13 val. kviečiam į Lektoriumą, Pylimo g. 4, 306k , III aukštas.

Žiūrėsime dokumentinį filmą Padūkę modernistai   1939m. – 1945 m. (6 serija)

 

Lietuvoje neišspręsti žmogaus teisių klausimai: nuo lyties keitimo įstatymo iki ignoruojamų neapykantos nusikaltimų

Lietuvoje neišspręsti žmogaus teisių klausimai: nuo lyties keitimo įstatymo iki ignoruojamų neapykantos nusikaltimų

Seminare-diskusijoje „Žmogaus teisės: universalios, bet ar lietuviškos?“ aptarta žmogaus teisių padėtis Lietuvoje ir išryškintos didžiausios problemos, kurioms spręsti pritrūksta politinės valios ar institucijų bendradarbiavimo.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė pristatė smurto artimoje aplinkoje temą, pabrėždama, kad Lietuvos valdžia vis dar vengia priimti Europos Tarybos Stambule priimtus kovos prieš smurtą siūlymus. Jos teigimu, geriausiai žmogaus teisių srityje Lietuvą vis dar atstovauja užsienio reikalų ministerija, suinteresuota įgyvendinti Lietuvoje bendrus europiečių susitarimus. Prieš rinkimus viešai žadėję palaikyti Stambulo konvencijos priėmimą Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kol kas šiais klausimais tyli.

Jašos Heifetzo salėje koncertas “Po Baltąja žvaigžde”

Jašos Heifetzo salėje koncertas “Po Baltąja žvaigžde”

Garsi operos solistė mezzo-sopranas Judita Leitaitė ir jos gera draugė pianistė Marianna Slobodeniuok kartu koncertuoja jau 28 metus.  Kelerius metus jos abi rengia Advento koncertus Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje, ir žinoma Lietuvoje. Kadangi šis metų laikas yra tamsus laikotarpis, kai visi labai laukia šviesos, nuo primadonos Juditos balso tarsi visa salė nušvinta. Ji sako, norinti dainuoti, kad žmonėms nuo dainų būtų gera.

Koncertas J.Heifetzo  salėje prasidėjo skandinaviškomis dainomis, po to plaukė jausmingi rusų romansai apie jaunystę, meilę ir viltį. Skambėjo lietuviškos estrados legendos Algimanto Raudonikio  daina “Švelnumas”, kurios gaidų Juditos Leitaitės  prašo visose gastrolėse. Koncerto pabaigoje kartu su soliste jau dainavo visa salė: “Serdce, kak chorošo na svetė žyt” (vertimas: “Širdie, kaip gera gyventi pasaulyje”).

Judita Leitaitė svajoja įrašyti diską su Kalėdų giesmėmis ir dar vieną su žydų Geto dainomis. Dabar jau ir pati organizuoja  koncertus su Marianna Slobodeniuok, kuri gyvena Suomijoje. Marianna myli Lietuvą ir čia dažnai lankosi. Prisistatydama Lietuvos žydų bendruomenėje susirinkusiai publikai, pianistė pasakojo apie savo šeimą – muzikų dinastiją. Jos senelis buvo sinagogos kantorius, nužudytas per Holokaustą, tėvai abu garsūs Maskvoje koncertmeisteriai, vyras taip pat koncertmeisteris, sūnus Suomijos, Lahti orkestro dirigentas.

URM: Izraelyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams patariama būti itin budriems

Dėl saugumo incidentų, smurtinių  ir teroro išpuolių, riaušių su Izraelio saugumo pajėgomis, saugumo padėtis Jeruzalės senamiestyje ir Rytų Jeruzalėje išlieka nestabili.

Lietuvos piliečiams, esantiems Jeruzalėje, o ypač senamiestyje ir rytinėje miesto dalyje (Ras al-Amud, At-Tur/Mount of Olives, Wadi Al-Joz, Silwan ir kituose rajonuose), rekomenduojama imtis ypatingų atsargumo priemonių, nesinaudoti viešuoju transportu.

Tiek Jeruzalėje, tiek kituose Izraelio miestuose patariama vengti demonstracijų, masinių susibūrimų, nedelsiant pasišalinti jiems prasidėjus, sekti vietos žiniasklaidos informaciją apie saugumo padėtį šalyje,  laikytis vietos valdžios institucijų nurodymų, nevykti į Gazos ruožą.

Taip pat rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į pasienio ruožus su Sirija ir Libanu ir nevykti į Izraelio kontroliuojamas Golano aukštumas, Shebaa Farms ir Ghajjar rajonus.

Rekomenduojame esantiems Balyje užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje http://keliauk.urm.lt/ tinklapyje arba programėlėje “Keliauk Saugiai”.

Ištikus nelaimei, nedelsiant informuokite LR Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt. Lietuvos atstovybės Japonijoje telefonas: +81 3 3408 5091, el.paštas: amb.jp@urm.lt.

Esantiems Izraelyje rekomenduojame užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje http://keliauk.urm.lt arba programėlėje „Keliauk saugiai“ (iOS: https://goo.gl/dOxeli Android: https://goo.gl/rPwrfx).

Ištikus nelaimei, nedelsiant informuokite LR Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt. Lietuvos atstovybės Izraelyje telefonas: +972 3 6958 685, el. paštas: amb.il@urm.lt.

Trumpas priėmė istorinį sprendimą dėl Jeruzalės: baiminamasi smurto bangos Artimuosiuose Rytuose

Trumpas priėmė istorinį sprendimą dėl Jeruzalės: baiminamasi smurto bangos Artimuosiuose Rytuose

BNS

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisydamas rūsčių perspėjimų iš pasaulio lyderių, trečiadienį pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.

Pasaulis, išskyrus Izraelį, smerkia Trumpo pranešimą dėl Jeruzalės

JAV prezidentas  Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pripažino ginčijamą Jeruzalės miestą Izraelio sostine, o šis istorinis sprendimas atšaukia kelių ankstesnių dešimtmečių Amerikos politiką ir galis sukelti naują smurto protrūkį Artimuosiuose rytuose. „Nusprendžiau, kad laikas oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine“, – JAV lyderis sakė savo kalboje iš Baltųjų rūmų.

D. Trumpo pareiškimas įtraukia Jungtines Valstijas į dešimtmečius besitęsiantį ginčą dėl miesto, laikomo šventu žydų, musulmonų ir krikščionių. Prezidentas šį sprendimą priėmė nepaisydamas JAV sąjungininkų ir Artimųjų Rytų lyderių perspėjimų to nedaryti.

LŽB koncertas „Įžiebkime Chanukos šviesą“

Gruodžio 6 d. Lietuvos žydų bendruomenės klubas „Abi men zet zich” pakvietė į išskirtinį žydiškų dainų koncertą: „Įžiebkime Chanukos šviesą“. Susirinkusius sveikino žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Koncertą surengė Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos mokiniai ir mokytojai (Direktorė Reiza Zinkevičienė). Koncertas vyko Jašos Heifetzo salėje. „Įžiebkime Chanukos žvakę” popietės metu skambėjo gerai žinomos dainos, vilnijo saksofono garsai, o susirinkusieji ritmingai plojo ir lingavo į muzikos į taktą. Popietę sušildė ir jaukūs žydų bendruomenės Pirmininkės Fainos Kukliansky žodžiai. Taip pat smagaus koncerto linkėjo ir Socialinio centro programų vadovė Žana Skudovičienė.

Daugiau nuotraukų