Žydai ir lietuviai: gyvename šalia, bet ar artėjame vieni prie kitų?

Autorius: Ieva Elenbergienė
lzb.lt ir 15min.lt

Nors nemažai lietuvių, paklausti apie priešiškas nuostatas žydų atžvilgiu, pasakytų nieko panašaus savo aplinkoje nepastebintys, tyrimai rodo, kad antisemitinių stereotipų Lietuvoje turi daugiau kaip trečdalis gyventojų. Kaip tas trečdalis paveikia  bendrapiliečių žydų kasdienybę, pokalbis su Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu.

– Priešiškumo apraiškas žydų atžvilgiu, kai su jomis tiesiogiai nesusiduri, išties kartais sunku pastebėti. Ką atsakytumėte tiems lietuviams, kurie mano, kad šito Lietuvoje „beveik nėra“? –

– Atsakymas vienareikšmiškas: antisemitizmas yra, buvo ir bus. Jis egzistuoja visame pasaulyje, net ir Izraelyje taip pat. Visiems turbūt teko girdėti, kaip ant kapų išrašoma svastika, nors galioja nerašytas įstatymas leisti mirusiesiems ilsėtis ramybėje. Įvairūs nekorektiški straipsniai pasirodo netgi tose šalyse, kur žydų išvis nėra nė kvapo. Neapykanta mus lydi nuo labai senų laikų, ir išnaikinti antisemitizmą pavyktų nebent išnaikinus jį iš motinų pieno. Neapykanta mus lydi nuo labai senų laikų, ir išnaikinti antisemitizmą pavyktų nebent išnaikinus jį iš motinų pieno. Antraip galime rašyti, kalbėti, rodyti, ir vis tiek jo neišnaikintume. Labai svarbu, kaip šeimoje žiūrima į kitataučius apskritai, ne vien žydus, kaip šeimoje suprantama tolerancija ir pagarba žmogui. Svarbu nuo pat mažumės žinoti ir pajausti, kad mes visi esame Dievo vaikai. Ir kita sąlyga – mes galime ir turime būti skirtingi. Kiekviena tauta turi savo privalumų ir trūkumų. Kiekvienoje tautoje yra savų išgamų iš šviesuolių.

Tačiau tolerancija iš tikro auga. Negaliu nepastebė fakto, kad pro truputį, žingsnis po žingsnio, žmonės artėja vienas prie kito. Tarp jaunimo juo labiau, jaunimas supranta istorijos pasekmes ir tai, kad mes visi turime gyventi po vienu stogu. Laimei, mes tapome laisvi, ir mūsų žmonės dabar gali keliauti, susidaryti savo nuomonę. Vakaruose išvis laikoma labai neetiška net paklausti, kokios tu tautybės. Jau suprantama, kad žydai nėra žmonės su ragais, tai tiesiog išmintinga tauta, kurioje taip pat yra visokio plauko žmonių.

Skaityti plačiau
LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune

LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune

2017 birželio 4 d. Kaune, geriausiame Lietuvos plaukimo  baseine ( Kauno  m.  daugiafunkcinis  sporto  ir  pramogų  kompleksas  „GIRSTUTIS“)  vyko  LSK  „Makabi“ plaukimo  varžybos, kuriose  dalyvavo  plaukikai  iš  Vilniaus, Kauno  ir  Panevėžio. Sportininkai  rungtyniavo  7-iose  amžiaus  grupėse. Varžybos  buvo  vykdomos  25 m. laisvu  stiliumi  ir  50 m.  krūtine  distancijose  tarp  moterų  ir  vyrų.

Po  2  pirmas  vietas  iškovojo  vilniečiai  Ksenija  Tretjakova ,  Daniel  Bedulskij , Robert  Nikitin , Danielė  Balčiūnaitė  ir  Vladimir Perepelica. Kauniečiai   Dovidas Ganelinas, Aidas  Ganelinas, Polina  Vainer, Jolita  Makštutienė  ir  Leonid  Levin  iškovojo po  1 pirmą vietą.  Panevėžietis   Albertas  Savinčius  laimėjo  2  pirmas  vietas, Virginija  Petkevičienė  nugalėjo  vienoje  distancijoje.

Skaityti plačiau

Mirė žinomas žurnalistas litvakas Arje Londonas (2017 06 05)

Autorius: Dmitry Jakirevič (žydų kompozitorius ir poetas)

Jo gyvenimas blėso ne vienerius metus. Žodis  “blėso” nelabai tinka, prisimenant šį ryškų temperamentingą litvaką. Teisybę pasakius, jo fizinė sveikata prastėjo, bet gyvybingas intelektas visą gyvenimą liepsnojo tarsi nacionalinis deglas. Kaip, beje, ir pirmą pažinties dieną,  netgi jo nematydamas, bet tik girdėdamas jo aistringą balsą  Maskvoje 80-aisiais metais, pajutau, kokia  jis – ryški asmenybė.

Aš palyginau Arje su deglu, visų pirma turėdamas omenyje, jo dalyvavimą jidiš pasaulyje. Man rėžia ausį, kai žmonės sako “jidiš riteris” arba „atsidavęs“ , nes šie žodžiai skamba labai jau nežydiškai. Mano vaikystėje taip niekas nesakydavo. Juk  būdavo žmonių, mokančių kalbą arba jos nemokančių,  pastarieji atrodydavo keistokai.

Tačiau palaipsniui keistai ėmė atrodyti žmonės, mokantys “jidiš Wort”. Ypač žinant, kad berniukas užaugo Berlo Londono šeimoje, jis buvo pokario  Kauno žydų mokyklos mokytojas, mokykla egzistavo iki 1948 m. Litvakai stipriai laikėsi mame-lošn, ( mamos kalbos). Net tapęs Kauno medicinos instituto studentu, gražus vaikinas Arje išliko aistringu gimtosios žydų kalbos skleidėju. Nebaigęs studijų, jis pasinėrė į stiprėjantį pogrindinį sionistų judėjimą, tačiau tiesai iškilus į dienos šviesą, jis buvo priverstas palikti institutą. Jis  savo tikslą pasiekė,  kai Izraelyje tapo  “KOL Izrael” žydų (jidiš) programos vedėju ir redaktoriumi.

Jo temperamentą pažinau ne tik klausydamas naujienų pranešimus, atsiliepimus, komentarus ir daugybę programų įvairiomis temomis. Maždaug 80-aisiais jis būdavo, švenčių dienomis, skambindavo man į namus tiesiai iš radijo studijos su prašymu pasveikinti Izraelio tautą. Man buvo malonu, nors nelabai saugu.

Vienos laidos metu jis paprašė pakartoti žodžius, kuriais pagyrė aukštą žydų (jidiš) redakcijos laidų transliavimo lygį. Kai atvykau į Izraelį, supratau, kad ir ten, tada dar buvau Maskvoje, požiūris į mūsų kalbą keitėsi kaip į nereikšmingą, todėl  mano vertinimas, žvelgiant iš toliau, galėjo reikšti redakcijos palaikymą.

Mes susitikome su Arje 1988 m. sausio rytą, kai beveik pirmuoju skrydžiu iš Bukarešto mano šeima atvyko į Izraelį. Apie tai “Izraelio balsas” sužinojo, nes  mano draugai  gavo pranešimą apie išvykimą iš Maskvos. Tuo metu žydų sugrįžimas į tėvynę Izraelį – Alija dar buvo retenybė ir tuo labiau tokių nepasitaikydavo trap jidiš kalbančio jaunimo, kuris sugebėtų pabėgti iš Sovietų Sąjungos.

Interviu iš karto įvedė mane į Izraelio žydų kultūros aktyvistų ratą. Prasidėjo skambučiai iš visos šalies: geras! Netrūko skambinančių ir kalbančių, dalyvaujančių kultūriniame gyvenime su mame-lošn. Svarbiausia, mes pradėjome drauge rengti laidas.

Dabar, jau praėjus beveik 30 metų, galime pabandyti analizuoti abstrakčiai mūsų bendradarbiavimą. Svarbiausia, noriu paminėti ritmą ir intensyvumą, kurį Arje sugebėdavo išlaikyti pokalbyje. Temos eteriui būdavo pasirinkamos įvairiais būdais: jis dažnai pasiūlydavo aktualiją. Temas siūlydavau ir aš. Ypatingą vietą mūsų eteryje užėmė ciklas “Kinstler-dor” (menininkų karta).  Jis truko kelerius metus, dalinomės draugystės prisiminimais ir kalbėjom apie ryšius su iškiliais žydų kultūros veikėjais, su kuriais dirbom. Arje  mano istorijose nebuvo pasyvus. Kiekvienai istorijai jis užduodavo klausimus, kurie pakeisdavo planuotą pasakojimą. Aš prisipažinsiu, jis suteikdavo spalvą istorijai.  Įrašius kiekvieną programą, mes susėsdavome prie aparatūros  ir tvarkydavome turinį ir trukmę. Nors šiose situacijose reikėdavo atsižvelgti į Arje temperamentą, bet turiu pasakyti, kad jo principai niekada neperžengdavo proto ribų. Arje programose skambėdavo mano eilėraščiai ir dainos, gerai, kad tuomet buvo kam jų klausytis. Ypač įsimintinos būdavo šventinės programos, po kurių mes sulaukdavome daug skambučių iš savo klausytojų.

Arje sveikata blėso daugelį metų. Manau, kad būtų tikslinga pastebėti, kad viskas sutapo su mūsų kalbos ir kultūros nykimu. Ir jo išėjimas tapo tragiškai simbolinis. Jis – pokario kartos atstovas, iš šios kartos prieš porą dešimtmečių tikėtasi žydiško paveldo išsaugojimo.  Bet nenumaldomas likimas  paliko mums mažai vilties, būta iš tiesų taurių entuziastų pastangų prisiminti ir išlaikyti šlovingus istorijos puslapius ir paveldą.

Šiandien kalbėjau telefonu su jo našle Ella London. Pasakiau jai, kad mes dažnai jį prisimenam ir prisiminsim. ERE zain ondeink!

lzb.lt dėkoja Pinhos Friedberg už suteiktą informaciją ir nuorodą

K. Škirpa: nepriklausomybės gelbėtojas ar nusikaltėlis žmonijai?

Andrius Kulikauskas, VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros lektorius, www.DELFI.lt

Prasminga skaityti ir viešinti Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vado, 1941 m. sukilėlių paskelbtos nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko Kazio Škirpos (1895–1979) veiklos apžvalgą „Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą 1939–1941“ ir jo dokumentų archyvą.

Kartu duodamas nurodymas išvaryti žydus. Šiais laikais tai vadinama etniniu valymu ir kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmonijai, bet ir anais netolimais laikais tai suvokta kaip baisenybė. K. Škirpa visiškai atsakingas už tokio tikslo kėlimą: „Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.“

Skaityti plačiau
Šolomo Aleichemo ORT gimnazija surengė kasmetinę Barmicvos ceremoniją Choralinėje sinagogoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje

Šolomo Aleichemo ORT gimnazija surengė kasmetinę Barmicvos ceremoniją Choralinėje sinagogoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje

Kadangi mokslo metai baigiasi ir vasaros atostogos prasideda, Šolomo Aleichemo ORT gimnazija surengė kasmetinę Barmicvos ceremoniją Choralinėje sinagogoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje.

Tėvai ir vaikai, gražiai pasipuošę, susirinko į savo reikšmingą žydų paauglių šventės ritualą :Barmicvą ir Batmicvą Vilniaus choralinėje sinagogoje. Ši šventė švenčiama, kai berniukai sulaukia 13, o mergaitės12 metų. Pagal Torą , nuo tada jie tampa atsakingi už savo veiksmus. Su pasididžiavimu tėvai klausėsi kiekvieno rabino Š. Izaksono žodžio ir palaiminimo, skirto berniukams ir mergaitėms, sustojusiems po “hupa“ arba baldakimu. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius kreipėsi į visus savo auklėtinius su jautriu sveikinimu. Po ritualo visi su tėvais linksminosi ir šventė LŽB buveinėje.   Šeimos su vaikais ir artimaisiais trečiajame  Lietuvos žydų bendruomenės aukšte uždegė žvakes, pagerbdami savo tėvus, mokyklą, Lietuvą ir Izraelį, ir žuvusius Izraelio karius.  Šventė vyko lietuvių ir hebrajų kalbomis. Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon sveikino visus hebrajų kalba, sveikinimą vertė į lietuvių k. Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų k. mokytoja Ruth Reches. Moksleiviai parengė koncertą su dainomis,  šokiais ir ištraukomis iš rašytojo Šolomo Aleichemo bei kitų žydų rašytojų, kurie rašė idiš kalba. Po to jaunuoliai gavo simbolines dovanas iš Lietuvos žydų bendruomenės, o šventė tęsėsi prie vaišių stalo, kur buvo gausu užkandžių, sulčių, kavos, vyno ir vandens bei geros nuotaikos.

Skaityti plačiau
Rūtos Guzevičiūtės knygos “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje” pristatymas LŽB

Rūtos Guzevičiūtės knygos “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje” pristatymas LŽB

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vasaros renginių sezonas prasidėjo nuostabios knygos pristatymu. Autorė laukė 10 metų, kad atsirastų leidėjas, galintis įvertinti knygos reikšmę, ir šiandien, Geros valios fondo dėka, skaitytojai gali susipažinti su žydų kostiumo istorija Rūtos Guzevičiūtės knygoje “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje”.
Sveikiname autorę!

Jašos Heifetzo salėje gausiai susirinkusi publika po knygos pristatymo klausėsi ypatingo koncerto: dr. Marija Krupoves-Berg atliekamų žydiškų dainų, su muzikantais — Andriumi Balachovičium – akordeonas, Arkadijum Gotesmanu – perkusija, Borisu Kirzneriu – smuikas.

Skaityti plačiau
Linksmi, trumpi ir juokingi žydų anekdotai

Linksmi, trumpi ir juokingi žydų anekdotai

– Fima, kažkodėl Saračkos nesimato.

– Mes susibarėme ir ji išvažiavo pas savo mamą. Taip sakant, į isterinę tėvynę.

 

Mirštantis Rabinovičius prašo žmonos:

– Kai aš mirsiu, įdėk į mano karstą Torą.

– Na, gerai, Abramčikai.

– Ir dar įdėk Bibliją ir Koraną.

– Kam?

– Dėl viso pikto, Roza. dėl viso pikto.

Skaityti plačiau
Panevėžio žydų bendruomenės nariai lanko apskrities žydų kapines

Panevėžio žydų bendruomenės nariai lanko apskrities žydų kapines

Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai kiekvienais metais lanko Panevėžio apskrities miestus, kad  patikrintų senųjų žydų kapinių ir masinių žydų žydynių vietų būklę, kur seniau gyveno didelės žydų bendruomenės, jų kapines ir visą kitą buvusią sukurtą infrastruktūrą. Deja, reikia pažymėti, kad ne visos vietos yra tinkamai prižiūrimos. Šiai dienai, kaip ir kasmet jau yra parengti kreipimaisi visiems Panevėžio apskrities rajonų vadovams, savivaldybių administracijoms, mažų miestelių seniūnams, kad laiku nupjautų žolę prie kapinių bei masinių žydų žudynių vietų. Juk atėjus vasarai iš viso pasaulio atvyksta artimieji aplankyti savo senelių, protėvių laidojimo vietų bei masinių  žudynių vietų. Šį kartą po Pasaulio Teisuolio  apdovanojimo ceremonijos, kurią organizavo Izraelio ambasada Lietuvoje Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman ir bendruomenės narys E. Grafman  kartu su profesore A. Vasiliauskiene ir Kupiškio rajono Savivaldybės kultūros skyriaus vyresniuoju specialistu V. Zavacku, vyskupu J. Kaunecku ir vietiniais seniūnais aplankė Kupiškio rajono minėtas vietas.

Skaityti plačiau

Kupiškyje pagerbtas Pasaulio tautų teisuoliu pripažintas kunigas

2017 m. gegužės 30 d. Panevėžio m.  žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman ir bendruomenės narys F. Grafman dalyvavo Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, kur vyko  Izraelio valstybės ambasados Lietuvoje  organizuota Pasaulio Tautų teisuolio apdovanojimo ceremonija. Iškilmingame renginyje buvo pagerbtas kunigas Feliksas Ereminas (1890 – 1962), kuris Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo žydaitę Rachelę Rozenbergaitę. Už jos išgelbėjimą ir tolesnę globą ambasadorius Amiras Maimonas įteikė dvasininko Felikso Eremino giminaičiui Taurui Budziui Jad Vašemo Pasaulio tautų teisuolio medalį ir garbės raštą. Ambasadorius pažymėjo, kad ši iškilminga diena tai pamoka mūsų ateičiai.

Skaityti plačiau
Geros valios fondas kviečia į Rūtos Guzevičiūtės knygos “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje” pristatymą ir koncertą!

Geros valios fondas kviečia į Rūtos Guzevičiūtės knygos “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje” pristatymą ir koncertą!

Geros valios fondas su džiaugsmu kviečia Jus į Rūtos Guzevičiūtės knygos “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje” pristatymą ir žydiškos muzikos koncertą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4) birželio 1 d. (ketvirtadienį) 18 val. Jašos Heifetzo salėje (III a.). Jums koncertuos: dr. Marija Krupoves-Berg – vokalas, Andrius Balachovičius – akordeonas, Arkadijus Gotesmanas – perkusija, Borisas Kirzneris – smuikas.

Ar rusakalbiai žydai mažiau verti? Jokiais būdais!

Arkadijus Vinokuras

Reikia būti piktybiškai nusiteikusiam, norint mane išvadinti rusofobu. Kreipiuosi į kai kuriuos tą melą skelbiančius rusakalbius Vilniaus žydus. Esu rusų meno visokiomis formomis gerbėjas. Asmeniškai legendinio klouno Jurijaus Nikulino kvietimu esu vaidinęs jo cirke Maskvoje. Taip pat legendinio Tagankos režisieriaus Jurijaus Liubimovo kvietimu vaidinau jo pastatyme „Meistras ir Margarita“ Švedijos Karališkajame dramos teatre. Mano keli geriausi eilėraščiai parašyti rusų kalba. Beje, rašau eiles lietuvių, rusų, švedų, anglų ir ispanų kalbomis.

Tai kas tokio baisaus atsitiko, kad pradėta piktybinė kampanija prieš mano asmenį? Ar dėl to, kad turiu pagrindo teigti, kad Simono Gurevičiaus inicijuoti VŽB pirmininko rinkimai nieko bendro su demokratiniais principais neturi? Tačiau niekas rimtai paneigti mano argumentų nebando. Tai kas belieka? Paversti pagrįstą kritiką kaltinimu, neva aš niekinu rusakalbius Vilniaus žydus. Pigu ir daugiau nieko. Tačiau, jeigu kas mano esąs be pagrindo „įtartas“, nuoširdžiai atsiprašau.

 

Skaityti plačiau

LŽB gauna sveikinimus, pirmininkės Fainos Kukliansky perrinkimo antrai kadencijai proga

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo Izraelio ambasadoje vykusiame neįgaliųjų komandos priėmime, kuriame dalyvavo Socialinės apsaugos ir Darbo ministras Linas Kukuraitis . Svečiai dovanų gavo Izraelio ambasados išleistą monetą. Izraelio ambasadorius A. Maimon pasveikino Fainą Kukliansky su perrinkimu į LŽB pirmininkės postą.

Sveikinimą taip pat atsiuntė Lietuvos advokatūra, linkėdama LŽB bendruomenei vienijančių ir stiprinančių darbų.  Vilniaus žydų asociacijos Izraelyje pirmininkė Mickey Kantor sveikina F.Kukliansky, linki jai sėkmės bei tokio pat gero tikro darbo, kuris buvo nuveiktas pirmoje kadencijoje.

Lietuvos žydų bendruomenės vadovo rinkimus laimėjo F.Kukliansky

 

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininko rinkimuose sekmadienį antrai kadencijai perrinkta Faina Kukliansky. Lietuvos žydų bendruomenės sekretoriato vadovė Monika Antanaitytė BNS pranešė, jog „balsų dauguma (rinkimuose) nugalėjo F.Kukliansky“. „Balsuotojai balsavo arba už F.Kukliansky, arba susilaikė. Už S.Gurevičių balsavusiųjų nebuvo“, – sakė M.Antanaitytė.

Estera Elinaitė – išgelbėtas vaikas vunderkindas

Estera Elinaitė – išgelbėtas vaikas vunderkindas

15min.lt Autorius: Dalija Epšteinaitė

Vartydami istorijos puslapius, gilindamiesi į Antrojo pasaulinio karo prisiminimus, matome ne tik baisumus, bet ir jų fone pražystančius didvyriškus poelgius, jautrumą ne tik artimui, bet ir svetimam žmogui, ištiestą draugišką ranką.
Birželio 25 d. Vilniuje vyks arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – šventė. Žinodami, kad būsimas palaimintasis Teofilius Matulionis prisidėjo gelbėjant žydų kilmės mergaitę, pasidomėjome jos tolesnio gyvenimo vingiais. Apie išgelbėtą žydaitę, savo vaikystės draugę Esterą Elinaitę pasakoju aš, Dalija Epšteinaitė, – kaunietė, rašytoja, vertėja, žurnalo „Brasta“ (Lietuvos žydų istorija ir kultūra) redaktorė.

Skaityti plačiau
Šavuot šventė

Šavuot šventė

Doc.dr. Aušra Pažėraitė

Šavuot šventė, kuri netrukus (2017 gegužės 30, 31) bus švenčiama, yra lyg Pesachą užbaigianti šventė. Lietuviškai jos pavadinimas reiškia savaitės, arba septynetas, tai  – nuoroda į septynias savaites nuo Pesacho, arba dar kitaip, nuo pjūties pradžios („Atskaitysi septynias savaites, pradėdamas skaičiuoti nuo to laiko, kai pjautuvas pirmąkart paliečia nepjautus javus. Tada tu švęsi Savaičių iškilmes, VIEŠPATIES, savo Dievo, garbei atnašaudamas geros valios atnašą pagal derlių, kuriuo VIEŠPATS, tavo Dievas, bus tave palaiminęs“ (Įst 16,9-10)), kurių metu buvo skaičiuojamos omero dienos (Kun 23,15-21) bei švęsta Lag b‘Omer šventė.

Tačiau ši šventė turi ir kitus pavadinimus, ateinančius iš Toros: „Pjūties šventė“ (Iš 23,16), „Pirmienų šventė“ (jom ha‘bikurim, Sk 28,26). O dar vienas pavadinimas, Aceret, – iš Toros išminčių. Pastarasis terminas tiksliausiai pabrėžia šios šventės kaip Pesacho šventės užbaigimo prasmę.

Nors Toroje ši šventė tiesiogiai nevadinama Toros dovanojimo švente (Matan Tora), t.y. su vienkartiniu istoriniu įvykiu, o pirmiausia siejama su derliumi, būtent ši šventės prasmė šiandien žinoma ir priimta. Žinoma, ir derlius yra priimamas kaip dovana, ir pjūties pradžia, ir pabaiga, kuri švenčiama kartu su Dievu, tam, kad būtų galima dėkoti už jo rūpestį ir Apvaizdą. Tačiau vien jis nesuteiktų šios šventės prasmei išskirtinumo.

Skaityti plačiau
Vilniaus choralinėje sinagogoje prasideda remonto darbai.

Vilniaus choralinėje sinagogoje prasideda remonto darbai.

Vilniaus choralinėje sinagogoje prasideda remonto darbai.
Keičiama elektros instaliacija ir stogo danga. Darbus planuojama baigti rugsėjo mėnesį.
Esame dėkingi LR Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui už
paramą atliekant šiuos darbus.
Maldos sinagogoje vyks įprastu laiku.
Sinagogos remonto metu nebus priimami turistai.
Apgailestaujame už laikinus nepatogumus.
​Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas ​Shmuel (Simas) Levin