Izraelyje gyvenantis Borisas Joselovičius – pirmasis komentavo LŽB poziciją LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu

Laiškas adresuotas LŽB pirmininkei F.Kukliansky.

Paskelbtame tekste Lietuvos žydų bendruomenės pozicijos LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu jūsų išsakytos mintys dėl pilietybės grąžinimo buvusiems Lietuvos piliečiams žydams, išvykusiems po 90-tųjų metų į Izraelį, visiškai sutampa su mano asmeniška ir turbūt daugelio kitų Izraelyje gyvenančių litvakų pozicija ir lūkesčiais.

Ispanija, ištrėmusi visą žydų bendruomenę prieš penkis šimtus metų, priėmė sąžiningą sprendimą grąžinti žydams, išeiviams iš Ispanijos, šalies pilietybę. Šis Ispanijos valdžios sprendimas sėkmingai vykdomas jau keletą metų.

Lietuva, kurios teritorijoje buvo fiziškai išnaikinta beveik visa žydų bendruomenė, tiesiog morališkai privalo žengti tokį patį žingsnį prieš tuos kelis tūkstančius išžudytųjų žydų išlikusius palikuonis, gyvenančius Izraelyje, ir sugrąžinti jiems kadaise atimtą pilietybę.
Darote labai svarbų darbą, sugrąžinant šimtmečiais buvusį natūralų žydiškąjį Lietuvos sociumo elementą į jam teisėtai priklausančią vietą, todėl palinkėsiu jums visokeriopos sėkmės ,įgyvendinant tikslus šioje nelengvoje misijoje.

Pagarbiai,
Borisas Joselovich
(Izraelio pilietis nuo 1993 m.)

Šaptai Cionas su šeima lankėsi Panevėžio žydų bendruomenėje

Šaptai Cionas su šeima lankėsi Panevėžio žydų bendruomenėje

Birželio 13d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė Šaptai Cionas su šeima. Antrojo pasaulinio karo metais Kupiškio raj. Trinapolio vienkiemyje Markevičių šeima, kuri augino septynis vaikus, nedvejodama priglaudė 10 žydų, tarp kurių buvo ir Šaptai Ciono mama Sima Ševelytė. Juozapo Markevičiaus ūkyje ir šalia miške esančioje žieminėje  buvo slepiami dar 9 iš Panevėžio geto 1941 metų vasarą išsigelbėję žydai: Voltas Kušneris (žmona jo jau buvo sušaudyta), dukros Sonia ir Asia, sūnus Jozefas, vairuotojas Levinas, advokatas Keselis, anglų kalbos mokytojas (pavardė nežinoma), Šolomas Šerenzonas, Špindelis. Sonia Kušneraitė tais pačiais 1941 metais paliko Juozapo Markevičiaus ūkį ir su drauge slapstėsi Subačiaus miestelyje geležinkelio stotyje. Likę 9 žydai išbuvo iki 1943 metų rudens. Markevičiai juos maitino ir slėpė, gelbėjo nuo neišvengiamos žūties. Vėliau už šiuos nuopelnus Markevičiai buvo pakviesti būti žydų bendruomenės garbės nariais, jiems suteikti Pasaulio teisuolių vardai.

Netekome Jokūbo Furmano

 

Eidamas 102-uosius metus mirė ilgametis Šiaulių žydų bendruomenės narys gydytojas Jokūbas Furmanas. (1916 04 25 – 2017 06 14).

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio artimųjų ratą. Šiauliai ir žydų bendruomenė neteko ryškios, įdomų laikmetį nugyvenusios asmenybės, tikro šiauliečio žydo, gydytojo, inteligento.

Mediko Jokūbo Furmano 101-to metų gyvenimas buvo neatsiejamas nuo visuomenės sveikatos priežiūros, kuriai paaukoti penki gyvenimo dešimtmečiai, iš jų – beveik 45 metus dirbo Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stoties (dabar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas) skyriaus vedėju. Gydytojo Jokūbo Furmano kelias itin glaudžiai siejamas ir su miesto sanitarijos istorija. Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stotis buvo įkurta 1944 m. Tuo metu sanitarijos tarnyba talpinosi viename kambarėlyje Vasario 16-osios gatvėje, o mikrobiologijos laboratorija – Pakalnės g. 5. Laboratorijoje buvo atliekami klinikiniai, bakteriologiniai ir serologiniai tyrimai iš visos apskrities. Visą transportą sudarė arklys ir vežimas. Nuo 1946 m. sanitarijos inspektoriumi buvo paskirtas Jokūbas Furmanas. Vienas iš svarbiausių uždavinių po karo buvo kova su infekcinėmis ligomis: dėmėtąja šiltine, vidurių šiltine, paratifu B, dizenterija ir kt.

Nuotraukoje: dar prieš metus Jokūbą Furmaną, švenčiantį šimtmetį, sveikino Šiaulių meras ir Lietuvos Vyriausybės vadovas.

“Nekaupkite pykčio, gyvenkite ramiai”. Tokią ilgaamžiškumo paslaptį išdavė švęsdamas 100-ąjį gimtadienį, kalbėjo Jokūbas Furmanas. Jo nugyventus metus vargiai būtų galima sutalpinti į vieną knygą – inteligento gyvenimas neįtikėtinai margas. J.Furmanas gimė Maskvoje, bet iš Rusijos sostinės išginė įvykusi revoliucija. Turtinga pirklių šeima po valdžios perversmo skubiai persikraustė į Šiaulius, J.Furmano motinos gimtinę. Klestinčio Šiaulių odininko Ragalino vaikaitis čia baigė gimnaziją. Joje jaunuolis mokėsi su garsiojo pramonininko Chaimo Frenkelio sūnumi, o baigęs mokyklą išvažiavo pas dėdę į Paryžių studijuoti medicinos. Mokslus baigusį jauną mediką viliojo darbu Maroke, kitose Afrikos šalyse, bet J.Furmanas sugrįžo į vaikystės miestą. Jo sesuo apsigyveno Paryžiuje, o brolis išvyko į Izraelį.
Negalėjęs pasigirti puikia sveikata, sulaukęs šimtmečio , jis nebegalėjo skaityti taip mėgtų knygų ir laikraščių. Tačiau nuo miesto ir valstybės aktualijų nenutolo, nes kasdien per televizorių klausėsi žinių. „Nereikia nereikia ilgai atsiminti blogo žodžio, ir gyvenimas taps gražus, – gyvenimiška patirtimi prieš metus dalinosi šiaulietis. – Visiems noriu palinkėti vieno – kad karo daugiau nebebūtų“.

Tebūnie Jokūbui Furmanui lengva žemelė.

Ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje Sankt Peterburge

Ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje Sankt Peterburge

Šių metų birželio 8 -11 dienomis ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo penktajame tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje „Zvuki i kraski belyh nocej“ („Baltųjų naktų garsai ir spalvos“), kuris vyko Sankt Peterburge, Rusijoje.

„Fajerlech“ dalyvavo nominacijoje „Liaudies ansambliai ir dainos“, kurioje iš viso buvo 65 nominantai. Į finalinį koncertą pateko 59 diplomantai ir laureatai, tarp jų ir „Fajerlech“ ansamblis, kuris laimėjo pirmą vietą. Taip pat už aukštą meninį lygį, puoselėjant žydų kultūrą ir tradicijas, žiūri padovanojo ansambliui dovanų sertifikatą, kurį galima bus panaudoti sekančiam festivaliui.

Dalyvavimas tokiuose festivaliuose ne tik parodo ansamblio lygį, bet ir skatina toleranciją tarp įvairių tautybių ir tikėjimo žmonių. Ansamblis pristatė ne tik žydų kultūrą, bet taip pat supažindino su daugiataute Lietuva. Labai svarbu pažymėti, kad tokios išvykos suvienija kolektyvo dalyvius, kas labai svarbu tolimesniame kūrybiniame darbe.

Lietuvos žydų bendruomenės pozicija LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu

Lietuvos žydų bendruomenės pozicija LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu

114 parlamentarų Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisų projektą, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė svarstymus dėl dvigubos pilietybės, emigravusiems Lietuvos piliečiams, vertina teigiamai, – sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, „tačiau manome kad žydų kilmės lietuvių teisės neturi būti mažesnės apimties negu  kitų lietuvių. Žydų kilmės lietuviai, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę į istorinę tėvynę Izraelį,  turi ne mažesnį ryšį su Lietuva negu lietuvis, gyvenantis Europos Sąjungoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau dabartinis Pilietybės įstatymo pataisų projektas numato, jog  žydų kilmės lietuviai, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę į JAV, turės teisę į dvigubą pilietybę, o išvykę į Izraelį – ne. Pietų Afrikos žydams, kilusiems iš Lietuvos, tai nėra taip aktualu, nes dauguma jų išvyko gerokai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Žydo tremtinio sąvoka Lietuvos visuomenėje šiandien yra beveik užmirštama. Ji tokia pat skausminga kaip lietuvių tremtis

Žydo tremtinio sąvoka Lietuvos visuomenėje šiandien yra beveik užmirštama. Ji tokia pat skausminga kaip lietuvių tremtis

1941-aisiais buvo ištremta apie 1,3 proc. tuometinės Lietuvos žydų bendruomenės narių, procentine išraiška tai yra didžiausias ištremtųjų iš Lietuvos skaičius pagal tautybę.
Tačiau represijos nesužlugdė žydų tautiškumo – pogrindyje veikė sionistinės organizacijos, rūpintasi hebrajišku švietimu, stengtasi visomis priemonėmis sudaryti sąlygas žydų bendruomenės nariams išvykti į Palestiną. Remiantis žydiškos istoriografijos duomenimis, vien per 1941 metų birželio trėmimus buvo ištremta apie 3000 dešiniojo ir kairiojo politinio spektro žydų aktyvistų, stambių pramonės įmonių ir fabrikų savininkų, Apmaudu, kad žydo tremtinio sąvoka Lietuvos visuomenėje šiandien yra beveik užmirštama arba ignoruojama, tremtis suprantama kaip lietuvių tautos tragedija.

#Ištark #Išgirsk #Išsaugok

#Ištark #Išgirsk #Išsaugok

Prieš 76 metus birželio 14-ąją dieną prasidėjo masiniai šalies gyventojų trėmimai į Sibirą. Vadovėliuose dažnai matome nesuvokiamo dydžio tremties skaičius, tačiau į Sibirą ištremti buvo ne skaičiai, o žmonės. Antrus metu projekto MISIJA SIBIRAS organizuojama atminties akcija #IŠTARK #IŠGIRSK #IŠSAUGOK šiemet istorijos tiltais suvienys Lietuvą tam, kad visi kartu ištartume tremtinių bei politinių kalinių vardus, išgirstume jų likimus ir išsaugotume istoriją.

Remiantis žydiškos istoriografijos duomenimis, vien per 1941 metų birželio trėmimus buvo ištremta apie 3000 dešiniojo ir kairiojo politinio spektro žydų aktyvistų, stambių pramonės įmonių ir fabrikų savininkų. Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių (nustatyti 16246 tremtinių likimai), t. t. 4663 suimtieji ir 12832 tremtiniai. Tremtis tapo didžiule Lietuvos piliečių tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda susijungs tam, kad visi kartu perskaitytume 60 000 ištremtų ir kalintų žmonių vardų ir likimų – po 20 000 kiekviename mieste.

Sporto rūmuose Žydų istorijos muziejaus nebus – S.Skvernelis

Vilnius, birželio 13 d. (BNS). Iki rudens ketinama paskelbti naują konkursą Kongresų centro statyboms vietoje buvusių Vilniaus sporto rūmų, Žydų istorijos muziejaus čia nebus, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Patvirtinome, kad artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis konkursas, įvertinant tai, kad ankstesnės procedūros buvo nutrauktos dėl galimo neskaidrumo. Tas projektas bus toliau vystomas, tik, deja, nusikels dabar terminai“, – BNS sakė premjeras po susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi. „Dar patikslinsiu, bet iki rugsėjo mėnesio tas turėtų būti padaryta“, – pridūrė jis, paklaustas, kada bus skelbiamas naujas rangovų konkursas.

Prieš kelis mėnesius S.Skvernelis ir R.Šimašius po susitikimo sakė, kad rekonstruojant pasatą svarstoma jame įrengti ir Žydų istorijos muziejų, tačiau idėją netrukus sukritikavo Lietuvos ir JAV žydų atstovai. Šįkart S.Skvernelis sako, kad muziejaus idėja nebesvarstoma.

„Ne, mes liekame prie projekto, kuris buvo patvirtintas – kitokių variantų keisti, dar gilinti investicijas, šiuo metu nėra. Tai, kas buvo padaryta ankstesnės Vyriausybės sprendimu, tas ir liks“, – teigė jis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS patikino, kad net ir atsisakius Žydų muziejaus, čia turėtų iškilti akcentas žydų istorijai, kaip numatyta ir ankstesniame projekte. „Bet šiaip, turi būti Kongreso rūmai, ir, aišku, Vilniaus miestui tai ypatingai aktualu, nes bent trys viešbučiai šalia statomi ir apskritai Vilnius išreklamuotas kaip kongresų vieta, o pajėgumų trūksta“, – sakė R.Šimašius.

Vasarį Turto bankas nutraukė derybas su vieninteliu kvalifikaciją atitikusiu konsorciumu „Irdaiva“ dėl įtarimų šios įmonės vadovui, taip pat vienam Turto banko atstovui, kuris buvo ir viešojo pirkimo komisijos narys, ir dirbo „Irdaivai“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vasarį informavo Turto banką, kad vienas viešojo pirkimo komisijos narių, šiuo metu jau nedirbantis Turto banke, tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“. BNS šaltinių žiniomis, buvęs Turto banko darbuotojas yra Tomas Lukoševičius.

Kovo pabaigoje FNTT atliko kratas bendrovėje „Irdaiva“, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kublius buvo sulaikytas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė – ji siekė 27,79 mln. eurų.

Rūmų  pritaikymo konferencijų centrui projektą įgyvendinantis Turto bankas pernai rugpjūtį jau buvo nutraukęs rangovo konkursą, kuriam pasiūlymus pateikė 4 dalyviai, iš jų trys neatitiko kvalifikacijos. Tuomet Turto bankas pradėjo derybas su „Irdaivos“, „Pamario restauratoriaus“ ir „LitCon“ konsorciumu.

Kodėl žydai nevalgo juodųjų ikrų ir dar 10 įdomybių apie košerinę virtuvę

Kodėl žydai nevalgo juodųjų ikrų ir dar 10 įdomybių apie košerinę virtuvę

Daugumai žmonių košerinė virtuvė asocijuojasi su griežtais mitybos suvaržymais, pavyzdžiui, su atsisakymu vartoti kiaulieną ir draudimu maišyti mėsą su pieno produktais. Paprastai tuo mūsų žinios apie tai, ką valgo tikintys žydai, ir apsiriboja. Pateiksime keletą įdomių faktų, kurie praplės jūsų supratimą apie košerinę mitybą.

Žydai nevalgo krevečių, austrių, midijų ir kitų jūrų gėrybių. Su žuvimi taip pat nėra paprasta: negalima valgyti tų rūšių, kurios neturi pelekų ir žvynų, pavyzdžiui, šamo, eršketo. Atitinkamai eršketiniai ikrai (juodieji) yra netinkami košerinei mitybai, o lašišiniai (raudonieji ) laikomi košeriniais.

Leidžiama valgyti tų gyvūnų mėsą, kurie yra kramtantys arba atrajojantys ir turi porines kanopas, pavyzdžiui, karvių, avių, ožkų, briedžių. O gyvūnai, kurie turi tik vieną šių požymių (kiaulės ar triušiai), yra draudžiami.

Nauji Atminimo Akmenys Kaune

Nauji Atminimo Akmenys Kaune

Kaune, prie pastato Vilniaus g. 72, kadaise priklausiusio Chaimui Basui, įdėti keturi nauji “Atminimo akmenys”. Vienintelė Holokaustą išgyvenusi šios šeimos ainė Rūta Glikman (Basaitė) taip įamžino savo tėvų, senelio ir broliuko atminimą. R. Glikman senelis ir tėvas vertėsi kailių, kepurių, skrybėlių prekyba, turėjo garsią Kaune įmonę, įkurtą XIX a. pabaigoje. Visa ponios Rūtos šeima žuvo Kauno gete: senelis Chaimas nacių buvo nužudytas 1941 m. rugpjūčio mėn., broliukas Eliazaras Vaikų akcijos metu, tėvai Tirca ir Leiba sudegė likviduojant Kauno getą. 9 mėn. Rūtą išgelbėjo šviesios atminties kauniečiai Jadvyga ir Alfonsas Babarskiai, vėliau apsigyvenę Marijampolėje. R. Glikman pastangomis jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Birželio 14 d. dokumentinio filmo „Seserys“ vakaras Kauno V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje

Birželio 14 d. 17.30 dokumentinio filmo „Seserys“ (2016) vakaras Kauno m. V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A.Mapu g. 18). Dalyvaus filmo autorės Danutė Selčinskaja ir Lilija Kopač bei filmo herojės – Danutė Pomerancaitė-Mazurkevič ir Aušra Petrauskaitė. Organizuojama kartu su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi ir Kauno žydų bendruomene.
 
Filmas „Seserys“ – 2017 m. „Sidabrinės gervės“ kino apdovanojimų nominantas. Filmas seka jaudinamą garsios smuikininkės Danutės Pomerancaitės, gimusios Kauno gete, gelbėjimo istoriją. Tai – pasakojimas apie kilnius, pasiaukojančius žmones, išskirtines asmenybes – aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę, jos vyrą, operos dainininką Kiprą Petrauską, pirmąjį D. Pomerancaitės ir jos pusseserės Rūtos Lopianskaitės gelbėtoją Balį Simanavičių. Juosta filmuota autentiškose Kauno ir Vilniaus vietose.
 
Diana Varnaitė paskelbė įrašą grupėje Paveldosauga LT.

Diana Varnaitė paskelbė įrašą grupėje Paveldosauga LT.

Prireikė beveik ketvirčio, kol pakruojiečiai tapo drąsiausiais Lietuvoje, galiausiai atsakiusiais į lemtingą pastatui klausimą sąžiningai – tu buvai seniausia, didžiausia ir puošniausia mūsų krašto žydų religinė šventovė beveik pusantro šimto metų, turi puošti Lietuvą bei liudyti jos istoriją dabar ir ateityje. Būtent dėl šio apsisprendimo, gegužės 19 d., po restauravimo ir tvarkybos darbų duris atvėrusi sinagoga, tiesa, dabar jau Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, tapo atvira visiems norintiems daugiau sužinoti apie mūsų žydiškąjį – litvakiškąjį pasaulį. Biblioteka, ypač vaikams, yra vienas geriausių pastato pritaikymų visuomenės reikmėms, nes joje visuomet šurmuliuos auganti ir sąmoningėjanti karta, vyks atviri koncertai, diskusijos, knygų pristatymai, paskaitos, edukaciniai užsiėmimai… Visa tai, ką dabartis gali ir turi duoti ateičiai bei nepagražintam, nesusiaurintam, neišrankiotam istorijos supratimui. Delfi.lt rubrika „Žvilgsnis į Lietuvą“ grįžta pasižvalgyti po restauruotą Pakruojo medinę sinagogą

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/tado-blindos-filmo-kureju-isgarsintas-lietuvos-miestas-pamatyti-tikrai-yra-ka.d?id=74832622

Kriminologas: neapykantos nusikaltimai nusitaiko į asmens tapatybę

Kriminologas: neapykantos nusikaltimai nusitaiko į asmens tapatybę

Gelbėtojų šeimos laiškas LŽB pirmininkei ir visai bendruomenei

Gelbėtojų šeimos laiškas LŽB pirmininkei ir visai bendruomenei

Nuoširdžiai dėkoju visai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir Jums asmeniškai už paramą žydų gelbėtojams Sabinai Agentavičienei ir Enrikui Mališauskui. Jie yra mano pusseserė ir pusbrolis, todėl dėkoju Jų ir savo vardu.

      Jie yra pagyvenę, ligoti ir gana sunkiai verčiasi iš skurdžių pensijų. Todėl Jūsų parama šiems mano giminaičiams yra labai svarbi tiek materialiai, tiek ir moraliai. Jiems labai malonu žinoti, kad kažkada padėjo išgyventi kenčiantiems savo tėvynainiams žydams, o dabar Jų  bendruomenė dar prisimena gelbėtojus.

        Sėkmės Jums kilniuose Jūsų darbuose ir plačiuose užmojuose.

Britanijos žydai aktyviai balsavo prieš Jeremy Corbin

Britanijos žydai dabar turės suprasti, kad Korbyno (Jeremy Corbyn) įkopimas į valdžią prieš dvejus metus nebuvo proto aptemimas, kaip galvota. Dabar Korbyno kilimą Londone pristabdė,  kaip rašo spauda, “Beigelių juostos” priemiesčiai su aktyviu žydų balsavimu. Jeigu Korbynas nebūtų toks neigiamas žydų atžvilgiu, žydų bendruomenė galėjo dar labiau pabloginti premjerės Theresos May rinkimų rezultatą.Londono spauda rašo, kad Leiboristų partijos lyderis Džeremy Korbinas (Jeremy Corbyn) jau seniai yra nekenčiamas asmuo britų žydų bendruomenėje. Jo aktyvumas, kovojant su Izraeliu, taip pat antisemitizmo banga, kurią jis sukėlė savo partijoje, iššaukė nervinę įtampą žydų tarpe.

Birželio 8 dieną vykę išankstiniai Didžiosios Britanijos parlamento rinkimai pateikė ne vieną staigmeną: ministrė pirmininkė Theresa May patyrė pažeminimą, Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbyn buvo pripažintas lūkesčių nepateisinančiu nevykėliu, o klausimas, kokia bus Didžiosios Britanijos vyriausybė ir kaip vyks būsimas išėjimas iš Europos Sąjungos, apskritai pakibo ore.

LŽB Socialinių programų departamento klubas „Abi Men Zet Zich” kviečia

 

 

 2017 m. birželio 13 d. 13.00 val. susitikimas suRabinu Kalev Krelin  (Pylimo g. 4, III J. Heifetzo salėje)

„Viskas, apie ką norėjote paklausti rabino“

2017 m. birželio 14 d. 12.00 val.

Meninio filmo  „MOKINYS“: NETEISK IR NEBŪSI TEISIAMAS

peržiūra  (Pylimo g. 4, III J. Heifetzo salė)

2017 m. birželio 16 d. nuo 12.00 iki 14.00 val. kviečiame pasivaišinti šiltomis Šabo Chalomis ir

kitais tradiciniais žydiškais saldumynais,

palinkėti vieni kitiems Šabat Šalom ir šilto taikaus savaitgalio

Pagarbiai programų koordinatorė Žana Skudovičienė  +3706 78 81514

Tel Avivo Pride paradas birželio 9d.

Tel Avivo Pride paradas birželio 9d.

Penktadienį 200.000 žmonių, įskaitant dešimtis tūkstančių turistų, susirinko į Tel Avivą kad dalyvauti ar stebėti vykstantį metinį gėjų paradą, kuris šiemet deklaruoja biseksualumą. Visi demonstrantai pasisako už žmogaus teises. Tel Avive sustiprinta apsauga, uždarytos pagrindinės gatvės.

Šimtai policininkų prižiūri tvarką ir įspėja visuomenę, nenešti jokių aštrių daiktų ar fejerverkų, nevesti gyvūnų ir nevažiuoti dviračiais. Pareigūnams leidžiama apieškoti dalyvius dėl menkiausio įtarimo, kad jie nesineštų ginklų.

Vilniuje praūžusi Izraelio mados savaitė sulaukė žinomų lietuvių dėmesio

Vilniuje praūžusi Izraelio mados savaitė sulaukė žinomų lietuvių dėmesio

Izraelio valstybės ambasada Lietuvoje šią savaitę paskyrė Izraelio madai. Penki progresyvūs jaunosios kartos Izraelio mados kūrėjai ir jų kūryba buvo pristatoma įvairiuose renginiuose. Izraelio mados savaitė kulminaciją pasiekė ketvirtadienį – tądien „Comfort Hotel“ parkingo erdvėje buvo surengtas madų šou.
„Tai dar viena galimybė pristatyti Izraelį mūsų draugams Lietuvoje. Mada labai įtakoja mūsų gyvenimą, o tuo pačiu atspindi mūsų tradicijas, aplinką ir pomėgius. Man didelė garbė bendradarbiauti su penkiais talentingais ir labai perspektyviais mados kūrėjais bei pristatyti juos Lietuvos visuomenei“, – pristatydamas Izraelio mados savaitę kalbėjo ambasadorius Amir Maimon.