Diena su Nobelio premijos laureatu prof. Danu Schechtmanu įkvėpė planus steigti VU mokslo darželį

Diena su Nobelio premijos laureatu prof. Danu Schechtmanu įkvėpė planus steigti VU mokslo darželį

http://naujienos.vu.lt

Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė kartu su kolegomis lankėsi Izraelyje, vienoje iš labiausiai verslumu pasižyminčių šalių. Mokslininkus į Izraelį atvedė noras tobulėti, pasisemti idėjų ir minčių, plačiau padiskutuoti apie verslumo ugdymo specifiką ir savitumą.

„Haifos miestas, kurį aplankėme, išsiskiria savo strategine vizija, kaip įvairaus amžiaus žmones įtraukti į mokslą ir kaip ugdyti asmenines savybes ir kompetencijas, sukuriant tam reikalingas sąlygas. Planuodami vizitą į Haifą su Izraelio ambasadoriumi p. Amiru Maimonu labai susidomėjome Haifos mokslo darželio koncepcija. Haifoje susitikome su savivaldybės atstove dr. Galit Rand, kuri atsakinga už strateginį planavimą. Iš jos išgirdome, kaip savivaldybė investuoja į švietimą ir šeimų gerovę, kurdama specialias vietas – žaidimo aikšteles su mažomis kavinėmis parkuose tarp gyvenamųjų namų. Tokia infrastruktūra paprasta ir labai patogi visai šeimai – tiek vaikams, tiek jų tėveliams. Šeimos įtraukimą į mokslą pamatėme ir savo akimis: „Madatech“ mokslo muziejus kiekvieną trečiadienį nemokamai atveria duris šeimoms: eksponatus galima liesti, išbandyti. Daug šeimų su įvairaus amžiaus vaikais mėgavosi muziejaus siūlomomis paslaugomis“, – pasakoja dr. B. Miškinienė.

Kaune  dokumentinio filmo “Seserys” pristatyme dalyvavo jo autorės ir herojės

Kaune dokumentinio filmo “Seserys” pristatyme dalyvavo jo autorės ir herojės

Nepaisant įsibėgėjančio atostogų sezono jauki Kauno m. V. Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriaus salė sunkiai sutalpino visus norinčius pamatyti dokumentinį filmą “Seserys” bei susitikti su jo autorėmis ir herojėmis: Danute Selčinskaja, Lilija Kopač, Danute Pomerancaite-Mazurkevič ir Aušra Petrauskaite. 
Primename, kad šis dokumentinis filmas – tai jaudinanti garsios smuikininkės Danutės Pomerancaitės, gimusios Kauno gete, gelbėjimo istorija. Tai pasakojimas apie kilnius, pasiaukojančius žmones, išskirtines asmenybes – aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę, jos vyrą, operos dainininką Kiprą Petrauską, apie Balį Simanavičių, pirmąjį Danutės Pomerancaitės ir jos pusseserės Rūtos Lopianskaitės gelbėtoją.
Kaune paminėtos Lietūkio garažo žudynių metinės

Kaune paminėtos Lietūkio garažo žudynių metinės

1941 m., tik prasidėjus karui, birželio 27 d.  Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos “Lietūkis” garažų teritorijoje (dabar – Miško g. 3) buvo žiauriai išniekinti, nukankinti ir nužudyti žydų tautybės vyrai. Žvėriškų žudynių aukomis tapo daugiau nei 50 asmenų, tarp jų: buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas,  muilo fabriko darbininkas Jizchakas Grinas, muzikas Šlomas Goldšteinas, vandens tiekėjas I. Kurliančikas, prekiautojai B. Komašas ir Ch. Cukermanas, moksleiviai Pessachas ir Goldbergas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuo šiol yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos narė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuo šiol yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos narė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuo šiol yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos (angl. k. The European Association for the Preservation and Promotion of Jewish Culture and Heritage, sutrumpintai – AEPJ) narė. AEPJ remia žydų kultūros ir žydų paveldo Europoje apsaugą, vertinimą ir skatinimą. AEPJ ypatingą dėmesį skiria tam, kad žydų kultūros ir paveldo vietos ir objektai būtų atviri visuomenei. Siekdama šių tikslų asociacija vykdo dvi pagrindines programas – Europos žydų kultūros diena  ir Europos žydų paveldo kelias .

 

Unikaliame Vilniaus senamiesčio pastate – architektų staigmena Izraelio bendrovės programuotojams

Unikaliame Vilniaus senamiesčio pastate – architektų staigmena Izraelio bendrovės programuotojams

DELFI.lt

Modernios, šviesios bendro darbo erdvės istoriniame pastate su žaismingais akcentais. Tokį biuro pastate Rūdninkų gatvėje interjerą Izraelio bendrovės „Wix.com“ komandai sukūrė „Inblum” architektai Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Rūta Kazėnaitė ir Luka Galinytė.

Jau trečiasis šios Vilniaus komandos biuras ne atsitiktinai vėl atsidūrė sostinės senamiesčio širdyje. Šios interneto svetainių kūrimo platformos plėtotojai įvairiuose pasaulio miestuose įsikuria centrinėse vietose, kur juos supa aktyvus gyvenimas, renginiai ir jauki atmosfera – tai yra bendrovės nuostata, kurios laikomasi visame pasaulyje.

 

 

Ukmergėje lankėsi svečiai iš Izraelio

Ukmergėje lankėsi svečiai iš Izraelio

Pirmadienį, birželio 26 dieną, Ukmergėje lankėsi svečiai iš Izraelio, Gillam Keinan su žmona. Svečiai popietę praleido pasivaikščiodami po Ukmergės senamiestį, aplankydami istoriškai svarbias vietas, pastatus.  Ukmergės rajono žydų bendruomenės nariai papasakojo atvykusiai svečių porai apie Ukmergės rajono žydų bendruomenės, miesto istoriją. Įdomiausia tai, kad Gillam Keinan šaknys kilusios būtent iš Ukmergės.
Sovietų valdžios persekiotas ir padėjęs gelbėti žydus vyskupas T.Matulionis paskelbtas palaimintuoju

Sovietų valdžios persekiotas ir padėjęs gelbėti žydus vyskupas T.Matulionis paskelbtas palaimintuoju

Vilnius, birželio 25 d. (BNS). Sovietų valdžios persekiotas arkivyskupas Teofilius Matulionis sekmadienį Vilniaus katedros aikštėje iškilmingai paskelbtas palaimintuoju.

Pirmą kartą Lietuvoje surengtose beatifikacijos iškilmėse dalyvaujant per 15 tūkst. tikinčiųjų, T.Matulionį palaimintuoju paskelbė popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kardinolas Angelas Amatas (Andželas Amatas).

T.Matulionis sovietų valdžios buvo kalintas 16 metų. Ilgiausia bausmė dvasininkui buvo skirta 1946 metais, kai jis atsisakė bendradarbiauti su sovietų režimu ir paklusti jo nurodymams padėti įveikti partizaninį judėjimą, kritikavo komunistus dėl tikinčiųjų persekiojimo. Po dešimties metų nelaisvės T.Matulionis galiausiai buvo leista grįžti į sovietų okupuotą Lietuvą. Nors vyskupas buvo nuolat sekamas, jis sugebėjo gauti Vatikano leidimą slapta konsekruoti vyskupu Vincentą Sladkevičių. T.Matulionis mirė 1962 metais, būdamas 89 metų amžiaus. Pagal vieną iš versijų, jį galėjo nunuodyti slapta sovietų KGB policija, tačiau tai nėra iki galo įrodyta.

T.Matulionis tapo antruoju Lietuvos palaimintuoju. Vyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacija įvyko 1987 metais Romoje. Tam, kad T.Matulionis būtų kanonizuotas – paskelbtas šventuoju, reikėtų įrodyti stebuklus, nutikusius per jį prašant Dievo malonių.

Lietuva turi vieną šventąjį – 1602 metais šventuoju buvo paskelbtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis Kazimieras, gyvenęs penkioliktame amžiuje.

Palaimintasis Teofilius Matulionis prisidėjo gelbėjant žydę mergaitę.  Apie išgelbėtą žydaitę, savo vaikystės draugę Esterą Elinaitę pasakoja Dalija Epšteinaitė.

 

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užjaučia Olgą Zimanaitę ir artimuosius, žuvus jos broliui autoavarijoje.

Praeities atgarsiai apie panevėžiečių Brozinų ir Zuskinų šeimas

Praeities atgarsiai apie panevėžiečių Brozinų ir Zuskinų šeimas

2017 birželio 15 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė susitiko su Brozinų šeimos giminaičiais. Brozinų šeimos atstovai Art  Puškinas ir jo žmona Joann gyvena USA Long Island.  Art Puškinas yra Mildred Miller sūnus, Many Raf anūkas, Rivkos dukros Aiziko Brozino proanūkis.  Jo proproseneliai Rafų ir Brozinų šeimos gyveno Panevėžyje ir turėjo siuvėjų amatus.  Benjamino Zuskino šeima ir Brozinų šeima buvo  artimi giminaičiai. A. Puškinas papasakojo savo plačios šeimos istoriją, kuri  gyveno Panevėžyje  iki  Pirmojo pasaulinio karo ir po jo. Suplanavus vizitą, A. Puškinas  atsiuntė savo protėvių gyvenimo istorijos aprašymą ir nuotraukas,  iš kurių galima daryti išvadą, kad buvęs proprosenelis Aizikas  Brozinas ir jo žmona Fruma Berkovič  buvo ne tik aktyvūs Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, bet ir vykdė labdaringą veiklą. Nuotraukoje  matyti iškaba apie paramą sinagogai “Chayei Odam”, kuri buvo Panevėžyje, Jablonskio g. 1, “Sinagogos moterų antro aukšto įrengimui skyrė paramą Aizikas ir jo žmona Fruma. Iškaba- padėka Rabino Dancigo kūrinys.  Savo nedidelėmis lėšomis jie sugebėjo skirti lėšas medinės sinagogos  „Chayei Odam“  antram aukštui įkurti ir žydų moterų prieglaudos namų įkūrimui.

Nuotraukoje paminklas Brozino proproseneliui.

Artimiausiu metu, vykstant remonto darbams, į LŽB patalpas galima bus patekti tik pro Muziejaus įėjimą

Gerbiamieji bendruomenės nariai, darbuotojai, lankytojai,
Informuojame, jog vykdant Pylimo 4 d. pastato avarinės būklės šalinimo darbus, papildomai paaiškėjo, kad Bendruomenės fasadą puošiančios skulptūros laikosi itin nestabiliai ir kelia didelę grėsmę žmonių saugumui judrioje Pylimo gatvės pradžioje.

Tęsiantis avarinės būklės šalinimo darbams, artimiausiu metu į bendruomenės patalpas galima bus patekti tik pro Muziejaus įėjimą 9-17 val. darbo dienomis (penktadienį, birželio 23 d. nuo 9 iki 15.30 val).
„Beigelių krautuvėlė“ bus uždaryta iki kol avarinė būklė bus pašalinta, savaitgaliais veiklos Lietuvos žydų bendruomenėje artimiausiu metu NEVYKS.
Situacijai keičiantis, nedelsiant būsite informuoti.
 

Dėkojame už supratingumą ir atsiprašome už nepatogumus.

Pagarbiai,
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės administracija

Pylimo g. 4

LT-01117 Vilnius
info@lzb.lt   www.lzb.lt

Istorinis dėmesys istoriniams Lietuvos žydų pastatams

Martynas Užpelkis, LŽB paveldosaugininkas

Istorinis įvykis! Šiomis dienomis, gal ir sutapimas, bet greičiau kaip kryptingo ir nuoseklaus pasiruošimo rezultatas, vienu metu Vilniuje tvarkomi visi trys žydų bendruomenės istoriniai pastatai. Nepaisant laikinų nepatogumų, džiaugiamės ir dėkojame visiems, kas prisideda prie žydų nekilnojamojo paveldo išsaugojimo.

Tęsiama Vilniaus sinagogos Gėlių gatvėje (Zavel Germaize ir David Levinson sinagoga) tvarkyba – baigiama restauruoti fasadus, nuogrindą, įrengti pagal seną pavyzdį pagamintus langus ir duris. Pastato savininkas – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Nivara”. Šiemet kaip ir praėjusius 3 metus darbai ir toliau finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. 2017 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 120.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 16.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.

Pradėta tvarkyti Vilniaus choralinė Taharat Ha Kodeš sinagoga Pylimo gatvėje – remontuojamas stogas, restauruojamas pagrindinis fasadas, atliekami vidaus remonto ir avarijos grėsmės šalinimo darbai. Pastato savininkas – Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Statresta”. Darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 60.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 15.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.

Išsamų fotoreportažą apie Vilniaus sinagogas skaitykite čia: 

Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais

Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais

Penktoji dalis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje baigiame Algimanto Kasparavičiaus, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo straipsnio “Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais”  publikaciją.

 

Provokiškos, pronacinės Lietuvos valstybingumo atkūrimo strategijos 1941 m. vasaros pradžioje laikėsi ne vien LAF’o politinė vadovybė Berlyne ar Laikinoji Vyriausybė Kaune, bet ir dalis tremtyje dar likusios lietuvių diplomatinės tarnybos. Tame tarpe kurį laiką iš dalies ir pats diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis vyresnysis. Kontroversišką S. Lozoraičio veiklą 1941 m. birželio gale rodo mažiausiai du faktai. Jau birželio 23 d. lietuvių diplomatijos šefas, tuomet veikęs Romoje, nacių invazijos į SSRS proga specialia telegrama pasveikino fašistinės Italijos užsienio reikalų ministrą Galeazzo Ciano, o kiek vėliau nesėkmingai bandė patekti ir pas Trečiojo Reicho ambasadorių Romoje, kad šiam taip pat „galėtų pareikšti linkėjimus dėl karo su bolševikais[1]. Tiesa, nacių ambasadoriui sveikinimų S.Lozoraitis tuomet taip ir neišreiškė, nes nacių pareigūnas elgėsi arogantiškai ir lietuvių diplomato net nepriėmė. Kaip matyti iš šaltinių, būtent tokį S. Lozoraičio veikimą lėmė įsitikinimas, jog „bolševikų okupacijos pakeitimas vokiečių okupacija mums yra didelis žingsnis pirmyn, Nepriklausomybės atstatymo linkui[2].

Jeigu turėsime galvoje, kad dar nuo 1940 m. vasaros tarp nacistinės Vokietijos ir Didžiosios Britanijos vyko žūtbūtinės kautynės ore ir jūrose istoriografijoje dažnai vadinamos  „Mūšiu dėl Britanijos[3], kad 1941 m. birželio 16 d. JAV prezidento Franklin Delano Roosevelt nurodymu visoje JAV teritorijoje buvo uždarytos visos nacių Vokietijos diplomatinės atstovybės, Hitlerio diplomatai išprašyti iš šalies, o įtartini vokiečių tautybės asmenys internuoti specialiose stovyklose; jeigu turėsime omenyje, kad charizmatiškasis Didžiosios Britanijos premjeras Winston’as Spencer’is Churchill’is jau 1941 birželio 22 d. popietę viešai per BBC radiją pareiškė apie „visokeriopą” britų imperijos paramą užpultai Sovietų Sąjungai ir Jo Didenybės vyriausybės „tvirtą ryžtą sunaikinti Hitlerį ir jo nacistinį režimą”, tai negalėsime nepripažinti, kad lietuvių diplomatijos šefo veikla tomis dienomis buvo mažų mažiausiai keista ir kontroversiška. 

1941m. birželio 22 diena – karo pradžia

Šis pasakojimas apie narsią naikintuvų pilotę Lydą Litvak (tikrasis vardas ir tėvavardis – Leja Vulvovna) . Lyda gimė Maskvoje (1922/08/18  – 1943). Jos tėvas 1937m. buvo suimtas, Stalino režimo kankintas ir nužudytas. Dukra Lyda Litvak prieš karą tapo profesionale lakūne. Pilotė ir instruktorė, ji  – viena pirmųjų moterų, kuri savo noru pasiprašė tarnauti karinėse oro pajėgose, atsakydama į garsios lakūnės Marinos Raskovos kvietimą.

Baigusi Chersono karo lakūnų mokyklą, seržantė Lyda buvo paskirta  į moterų karinį būrį ir dalyvavo Saratovo gynyboje. Lyda – smulkutė labai moteriška, šviesiaplaukė, su keliomis draugėmis, taip pat pilotėmis rugsėjo mėnesį buvo perkelta į Stalingradą, kur buvo suformuotas specialus moterų būrys. Ji skraidė su Jak-1, ant kurio fiuzeliažo buvo 32-as numeris. Apie Lydą sakydavo, kad jai sekasi geriausiai, ją dar vadino naikintuvų karaliene, kuri kovojo pietvakariniame fronte.

1943 metais kovo mėnesį, numušusi du nacių lėktuvus, ji buvo sužeista ir išvežta į ligoninę. Pagijusi, išėjusi iš ligoninės, Lyda Litvak  grįžo į pulką gegužės mėnesį ir gavusi leitenanto laipsnį, buvo perkelta į Pietų frontą. Liepos mėnesį ji skraidė į 2 pavojingas kovines užduotis, buvo sužeista ir priversta nutūpti avariniu būdu. Trečias skrydis jai buvo lemtingas, numušusi du priešo lėktuvus 1943/08/01, buvo netikėtai atakuota ir tik vienas iš kito lėktuvo pilotų suspėjo pastebėti, kad jos lėktuvas dingo debesyje. Ant Jos lėktuvo fiuzeliažo buvo nutapyta baltoji lelija.Draugai Ją vadino Lilija. Leja Litvak herojiškai žuvo neturėdama 21 metų per savo trumpą gyvenimą numušė 14 naikintuvų ir aerostatą. Jos rekordas pateko į „Gineso rekordų knygą“.

Tik po 47 metų 1990/05/06 Jai po mirties buvo suteiktas TSRS Didvyrio vardas.

Aleksas Veksleris domėjosi ir tyrinėjo žydų, kovojusių Antrojo Pasaulinio karo frontuose, likimus. Pradedant 1943 metais TSKP CK sekretoriaus Ščerbakovo nurodymu nuspręsta apriboti žydų frontininkų apdovanojimą už  didvyrišką dalyvavimą fronto mūšiuose. Tuo pat metu pradėta gėdingai “taisyti” jų pavardes ir  vardus, kurie buvo jau įrašyti ankstesniuose apdovanojimuose. Žydai dalyvavo kovoje su Hitlerio armija ne tik gindami Tėvynę, dar ir dėl to, kad turėjo asmenines sąskaitas su jų tautiečius žudžiusiais naciais. Sovietų armijos vadovai nusprendė imtis  antisemitinių veiksmų prieš žydus frontininkus, nes jie gavo daugiau apdovanojimų negu rusai. Jau tuomet Stalinas skelbė, kad lemiamą vaidmenį pergalėje prieš fašizmą atliko rusai, tačiau suskaičiavus Sovietų sąjungos didvyrius, paaiškėjo, kad dauguma jų – žydai. Sovietų valstybės vadovai pradėjo vykdyti bjaurią ir gėdingą valstybinio masto antisemitizmo politiką. Pasibaigus karui, žydų, gavusių Didvyrio vardą, buvo 167.

A.Veksleris, taip pat sovietinės armijos pulkininkas F.Sverdlovas išleido knygas:” Drąsiųjų gretose” ir “Žydai – TSRS ginkluotųjų pajėgų generolai” , ir M. Šteinbergas – knygą “Žydai tūkstantmečių karuose”. Jų pastangomis atskleista tiesa apie žydus, pasiaukojamai kovojusius Antrajame pasauliniame kare ir taip pat ryžtingai kovojusius už Žydų valstybę Izraelį. Žydai niekada nebuvo bailiai.

 

LŽB Socialinių programų departamento darbuotojai semiasi patirties Varšuvos žydų bendruomenėje

LŽB Socialinių programų departamento darbuotojai semiasi patirties Varšuvos žydų bendruomenėje

Šiomis dienomis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialinių programų departamento darbuotojai lankosi Varšuvos žydų bendruomenėje Jewish.org.pl. Pagrindinis pastatas įsikūręs miesto centre, šalia veika skandinaviško modelio vaikų darželis, senjorų dienos centras ir žinoma košerinė valgyklėlė, kur pietūs kaip namie. Remiant Erasmus+ programai, šiais metais 10 centro darbuotojų mokosi iš didžiulę patirtį turinčių kolegų Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje, kaip plėsti paslaugų tinklą pagyvenusiems asmenims bei gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę.

Vilniuje vyks Lietuvą išgarsinusio filmo „Pasipriešinimas“ peržiūra

Birželio 21 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) vyks Lietuvoje sukurto, istoriniais įvykiais paremto filmo „Pasipriešinimas“ peržiūra ir susitikimas su jame nusifilmavusiais lietuvių aktoriais bei knygos „Pasipriešinimas: Bielskių partizanai“ autorės Nechamos Tec dukra Leora Tec.

„Pasipriešinimas“ (angl. Defiance, 2008 m., 131 min.) pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gyvenusius brolius Bielskius, kurie miškuose slapstėsi nuo nacių persekiojimo. Bielskių kova už gyvybę galiausiai virto žygdarbiu – jų dėka karo pabaigos Lipišanskos miškuose sulaukė 1200 žydų, pabėgusių iš Baltarusijos ir Vilniaus getų.

„Pasipriešinimas“ – vienas brangiausių ir sėkmingiausių Lietuvoje sukurtų meninių filmų. Be pagrindinį vaidmenį atlikusio britų aktoriaus Danieliaus Craigo, geriausiai žinomo dėl slaptojo agento Jameso Bondo vaidmens, „Pasipriešinime“ nusifilmavo visa plejada Lietuvos aktorių ir muzikos pasaulio atstovų, tarp kurių – Leonardas Pobedonoscevas, Antanas Šurna, Rimatė Valiukaitė, Dalius Mertinas, Edita Užaitė, Dalia Michelevičiūtė, Vidas Petkevičius ir kiti.

„Nepatogus kinas“ skatina prabilti apie patirtą diskriminaciją

„Nepatogus kinas“ skatina prabilti apie patirtą diskriminaciją

Festivalio „Nepatogus kinas“ nuotrauka

manoteises.lt

Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ rudenį pristatys teminę programą, skirtą diskriminacijos temai. Norėdami atkreipti dėmesį į tai, kaip plačiai paplitęs šis reiškinys, organizatoriai kviečia žmones dalytis konkrečiais pavyzdžiais, kai jie susidūrė su savo teisių pažeidimais. Ragindama žmones papasakoti asmenines savo diskriminacijos istorijas, festivalio komanda siekia padėti asmenims peržengti tylos ribą. Visi pasakojimai – atviri ar anonimiški – pasieks skaitytojus žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

„Žodis „diskriminacija” dažnai nieko nepasako, tai – abstrakcija. Tačiau po šiuo terminu slypi labai konkrečios žmonių istorijos. Kartais skaudžios, kartais įkvepiančios. Būtent dėl jų galime suprasti, kad su diskriminacija viename ar kitame gyvenimo etape susiduriame visi“, – sako festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis.

Lietuvos įstatymuose draudžiama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija bei priekabiavimas dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, etinės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Kviesdami rašyti savo istorijas, „Nepatogaus kino“ organizatoriai prideda ir kalbos, socialinės padėties, lyties tapatybės, šeiminės padėties pagrindus.

Izraelio ambasada dalyvavo akcijoje “Padovanok vaikui vasarą”

Izraelio ambasada dalyvavo akcijoje “Padovanok vaikui vasarą”

Pirmadienį, birželio 12 d, Izraelio ambasada Lietuvoje pakvietė daugiau nei 150 vaikų iš visos Lietuvos dienos centrų “Gelbėkit vaikus” į Vilnių. Vaikai žiūrėjo filmą kino teatre, lankėsi Prezidentūroje, vaišinosi skaniomis picomis ir valgė ledus prie Vilniaus Baltojo tilto. Izraelio ambasada tokiu būtu dalyvavo akcijoje “Padovanok vaikui vasarą”. Pasak nepaprastojo ir įgaliotojo Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono, projektai, skirti vaikams iš socialinės rizikos šeimų paremti, yra svarbūs, nes ambasada savo veikloje vadovaujasi pagrindinėmis žydų tradicijų vertybėmis – rūpintis savo bendruomene, rūpintis savo kaimynais.
Šventę Lietuvos vaikams  iš socialiai remtinų šeimų Izraelio ambasada surengė antrą kartą. Pernai diplomatinė atstovybė dalyvavo socialinėje akcijoje “Už saugią Lietuvą”, kurią inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.