Trečiadienį, liepos 4d.  LŽB Programų direktorė Julija Lipšic pakvietė bendradarbius vyno taurei, pranešdama apie išėjimą iš darbo LŽB. Ta proga ji išplatino gražų atsisveikinimo laišką, kuriame rašoma, kad dirbdama 14 metų žydų bendruomenėje ji sukaupė daug patirties, gavo gerą gyvenimo pamoką ir išminties.

Čia citata iš Julijos laiško, kuriame daug šiltų žodžių:

„Bendruomenė be jokios abejonės užima labai didelę dalį mano širdy. Tai yra vieta, kur iš tiesų gera augti drauge. Čia yra tiek galimybių, kad tereikia norėti, domėtis, išdrįsti ir imti. Žinoma, reikia prisiminti, kad duoti reikia taip pat ,tačiau ateina diena, kuomet turi pabandyti atrasti kažką naujo. Ta akimirka atėjo ir man. Ačiū visiems, nes jūs esate tie, su kuriais man buvo didžiulė vertybė dirbti, Jūs esate tie, kurių pavyzdžiai įkvėpė, talentas žavėjo, profesionalumas skatino siekti daugiau!

Esu neabejinga ir bejėgė prieš žmonių, išmintį, talentą, nuoširdumą ir profesionalumą. Mūsų organizacija yra išskirtinė ir dovanojo man, o aš jai – nuostabų ir neįkainojamą laiką, draugus ir bičiulius! Sėkmės burtai yra pagarboje viskam, ką darai, o pagrindinė sėkmės formulė – darni ir vieninga komanda!“

Mes Julijai linkim būti laimingai, kad niekad netrūktų saulės spindulių, kad kelias, kuriuo ji eis būtų be vingių. Linkim meilės begalinės ir didelės sėkmės! Ačiū už darbo indėlį  Lietuvos žydų bendruomenėje.

Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas birželio 3d. lankėsi Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, kur susitiko su muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, kitais bendruomenės nariais. Susitikime taip pat dalyvavo EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. EK pirmininko pavaduotojas F. Timermansas domėjosi antisemitizmo problema Lietuvoje. LŽB pirmininkė F.Kukliansky svečiui pasakojo, kad žydai, Lietuvoje gyvenantys beveik 700 metų yra tokie pat šios šalies piliečiai kaip ir lietuviai ir savęs tautine mažuma nelaiko, tuo labiau neprašo jokios teisinės apsaugos kaip mažuma. LŽB pirmininkė taip pat nuogąstavo, kad vienai Vyriausybei nusprendus spręsti Lietuvos žydų problemas, kita po rinkimų sudaryta naujoji gali jų ir nevykdyti, pasigendama tęstinumo, sprendžiant  svarbius Lietuvos žydams reikalus.

Į Panevėžio m. žydų bendruomenę birželio 29 dieną atvyko trisdešimties žmonių grupė, kurią lydėjo Regina Kapilevič. Jie yra Niujorko universiteto „Yeshiva University“ mokiniai.  Kartu atvyko rabinas Shoshana  Hershel  Schechter . Šioje religinėje grupėje buvo žmonės iš Izraelio ir Kanados.  Malonioje ir šiltoje aplinkoje Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiams  papasakojo tarpukario laikotarpiu Panevėžyje gyvenusių  žydų istoriją ir parodė dokumentinį filmą apie garsią ir gerai žinomą visame pasaulyje Panevėžio ješivą bei jos vadovus ir dėstytojus rabinus J. Kahanemaną, Kalmaną, Rabinovičių.  Svečiai gerai žinojo garsios Kahanemano šeimos istoriją, jie girdėjo ir apie buvusią  Panevėžio Ješivą , kuri ir šiandien egzistuoja bei  veikia Bnei Brako mieste. Atvykusi grupė su didžiuliu malonumu ir smalsumu prisilietė prie religinės mergaičių gimnazijos „Javne“ sienų. Taip pat aplankė Panevėžio žydų kapines, buvusias Ješivas, domėjosi  dabartiniu žydų gyvenimu Panevėžyje.

Svečių grupė atvyko nelauktai ir netikėtai, tačiau Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai visuomet mielai sutinka svečius,  atvykusius iš viso pasaulio, stengiasi kuo daugiau papasakoti apie mylimą Panevėžio miestą, juos lydėti, rodyti žinomas Panevėžio m. vietas.

Tokie susitikimai svarbūs ne tik turizmo vystymui, bet ir istoriniam švietimui. Sugrįžę į namus, svečiai pasakoja savo vaikams, draugams, artimiesiems  apie aplankytas istorines vietas, kur kadais gyveno jų protėviai.

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje yra puiki tradicija kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos “Klubinis darbas HESED” rėmuose.

Šį kartą net penkiems nariams, senjorams, buvo paruoštas vaišių stalas. Šventinėje aplinkoje pasveikinti: Jurijus Smirnovas, Eduardas Solovjovas, Konstantinas Kružkovas, Tamara Antanaitienė ir Sergejus Amitonas. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman gimtadienio proga visiems linkėjo geros nuotaikos, stiprios sveikatos, neblėstančios energijos ir įteikė gėlių bei sveikinimo atvirukus.

Miron Mirvis gimė 1863 m. Jis buvo vienu iš stambiausių miško pirklių Panevėžyje.  Miron Mirvis  glaudžiai bendradarbiavo su Chazanų šeima, kuri  buvo viena iš pagrindinių mokesčių mokėtojų  į  Panevėžio miesto iždą.  1928 m. Miron Mirvis mirė ir palaidotas Panevėžio žydų kapinėse.  Jis turėjo 5 vaikus, kurių laukė skirtingi likimai. Vyresnysis sūnus Aron  XX a. pradžioje pirmasis iš šeimos emigravo į Pietų Afrikos respubliką (PAR).  Duktė  Aida Panevėžyje  gimė 1904 m. ir būdama  jauna, perspektyvi darbuotoja,  1926 metais taip pat emigravo į PAR. Mendelis  Mirvis  gimė 1912 m., įgijęs fotografo profesiją, paliko savo  pėdsaką foto meno Panevėžio m. istorijoje, o  1930 m. taip pat emigravo į PAR.  Ketvirtasis  sūnus Moša  Mirvis gimė 1914 m. Dirbdamas Panevėžyje inžinieriumi melioratoriumi,  sugebėjo išgyventi  Holokaustą ir  1967 m. emigravo į Izraelį.  1902 m. Mirvis šeimoje gimė duktė Taube, kuri  per Holokaustą 1941 m. buvo sušaudyta Panevėžyje.