Julijos Lipšic išleistuvės

Julijos Lipšic išleistuvės

 

Trečiadienį, liepos 4d.  LŽB Programų direktorė Julija Lipšic pakvietė bendradarbius vyno taurei, pranešdama apie išėjimą iš darbo LŽB. Ta proga ji išplatino gražų atsisveikinimo laišką, kuriame rašoma, kad dirbdama 14 metų žydų bendruomenėje ji sukaupė daug patirties, gavo gerą gyvenimo pamoką ir išminties.

                 

Čia citata iš Julijos laiško, kuriame daug šiltų žodžių:

„Bendruomenė be jokios abejonės užima labai didelę dalį mano širdy. Tai yra vieta, kur iš tiesų gera augti drauge. Čia yra tiek galimybių, kad tereikia norėti, domėtis, išdrįsti ir imti. Žinoma, reikia prisiminti, kad duoti reikia taip pat ,tačiau ateina diena, kuomet turi pabandyti atrasti kažką naujo. Ta akimirka atėjo ir man. Ačiū visiems, nes jūs esate tie, su kuriais man buvo didžiulė vertybė dirbti, Jūs esate tie, kurių pavyzdžiai įkvėpė, talentas žavėjo, profesionalumas skatino siekti daugiau!

Esu neabejinga ir bejėgė prieš žmonių, išmintį, talentą, nuoširdumą ir profesionalumą. Mūsų organizacija yra išskirtinė ir dovanojo man, o aš jai – nuostabų ir neįkainojamą laiką, draugus ir bičiulius! Sėkmės burtai yra pagarboje viskam, ką darai, o pagrindinė sėkmės formulė – darni ir vieninga komanda!“

Mes Julijai linkim būti laimingai, kad niekad netrūktų saulės spindulių, kad kelias, kuriuo ji eis būtų be vingių. Linkim meilės begalinės ir didelės sėkmės! Ačiū už darbo indėlį  Lietuvos žydų bendruomenėje.

LŽB atidaryta bendruomenės  narių tapybos darbų paroda su Raimondu Savicku

LŽB atidaryta bendruomenės narių tapybos darbų paroda su Raimondu Savicku

Gražų vasaros vakarą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko dar vienos nepaprastos parodos atidarymas. Raimondas Savickas vadovavo kūrybingai grupei LŽB narių, kurie tapė žydišką Vilnių, Sinagogą… Kviečiame aplankyti parodą III aukšto fojė.

PARODOS DALYVIAIRolanda Albam, Anna Avidan, Jelena Comik ir Jevgenij Comik, Frida Vitkauskienė, Salomėja Rybokienė, Elen Janovskaja, Violeta Bondarenko, Ala Segal, Viktorija Gudžiūnaitė, Jelena Tarachovskaja, Sergej Liser ir Svetlana LIser, Michail Selezniov ir Lidija Selezniova, Ester Izakson, Vera Vainikonienė, Lilija Dulkė, Viktorija Zinkevičienė, Janina Jakučinskienė.

 

Edukacinis pleneras 2017 m. liepos 31 – rugpjūčio 4 dienomis

Edukacinis pleneras 2017 m. liepos 31 – rugpjūčio 4 dienomis

Edukacinis pleneras
2017 m. liepos 31 rugpjūčio 4 dienomis

Mielieji,
Lietuvos žydų bendruomenė organizuoja edukacinį plenerą, kuris vyks „Įlankos“ sodyboje, Molėtų rajone, Šaukšteliškių kaime.
Plenero dalyvių laukia įdomi ir turtinga tapybos edukacinė – praktinė programa, žymūs profesionalūs dėstytojai bei lektoriai:
Raimondas Savickas (Lietuva), Alexander Ganelin (Izraelis), Anna Khodorkovski (Izraelis).

Edukacinio plenero rėmėjai: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas, JDC.
Norinčius dalyvauti edukaciniame plenere kviečiame registruotis jau šiandien.

Vietų skaičius ribotas, registracija vyks iki liepos 17 d. Plenere gali dalyvauti asmenys nuo 18 metų.

Dalyvio mokestis: 250 EUR. Speciali dalyvio mokesčio kaina bendruomenės nariams – 150 EUR.
Į kainą įeina:
• apgyvendinimas (4 naktys, dviviečiuose arba triviečiuose kambariuose)
• maitinimas (tris kartus per dieną)
• praktiniai užsiėmimai ir asmeninės dėstytojų konsultacijos
• dažų ir priemonių rinkinys praktiniams užsiėmimas
• edukacinė ir laisvalaikio programa
Dėmesio: registracija įsigalioja tik gavus organizatorių patvirtinimo laišką arba skambutį ir atlikus apmokėjimą bankiniu pavedimu.

Registracija ir papildoma informacija:

Žana Skudovičienė e-paštu: zanas@sc.lzb.lt arba tel. + 370 67881514.

Rekvizitai apmokėjimui gavus organizatorių patvirtinimą:

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
įm. k. 190722117
PVM kodas: LT100010504214
Sąskaitos nr.  LT09 7044 0600 0090 7953
AB SEB bankas
Mokėjimo paskirtis : Edukacinis pleneras 2017 (nurodykite vardą bei  pavardę asmens už kurį daromas pavedimas)

“Nėra Europos be žydų“, – teigia Fransas Timmermansas, Europos Komisijos (EK) pirmininko pirmasis pavaduotojas

“Nėra Europos be žydų“, – teigia Fransas Timmermansas, Europos Komisijos (EK) pirmininko pirmasis pavaduotojas

Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas birželio 3d. lankėsi Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, kur susitiko su muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, kitais bendruomenės nariais. Susitikime taip pat dalyvavo EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. EK pirmininko pavaduotojas F. Timermansas domėjosi antisemitizmo problema Lietuvoje. LŽB pirmininkė F.Kukliansky svečiui pasakojo, kad žydai, Lietuvoje gyvenantys beveik 700 metų yra tokie pat šios šalies piliečiai kaip ir lietuviai ir savęs tautine mažuma nelaiko, tuo labiau neprašo jokios teisinės apsaugos kaip mažuma. LŽB pirmininkė taip pat nuogąstavo, kad vienai Vyriausybei nusprendus spręsti Lietuvos žydų problemas, kita po rinkimų sudaryta naujoji gali jų ir nevykdyti, pasigendama tęstinumo, sprendžiant  svarbius Lietuvos žydams reikalus.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pareiškimas dėl konferencijos, skirtos Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaminklinimui

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pareiškimas dėl konferencijos, skirtos Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaminklinimui

 

Vilnius, 2017 m. liepos 3 d.

Vilniaus žydų religinė bendruomenė su dideliu susirūpinimu kategoriškai pasisako prieš bet kokius projektus, numatančius naujų pastatų atsiradimą ant Didžiosios Vilniaus Sinagogos pamatų liekanų.

Didžioji Vilniaus Sinagoga buvo ir yra švenčiausia Lietuvos žydams vieta. Laikome šventvagyste, bet kokius, tarytum jau nebeegzistuojančios šventovės įpaminklinimo planus, kurie numato naujų pastatų atsiradimą ir reikštų ne šventovės įamžinimą, o išniekinimą.

Laikome visiškos nepagarbos išraiška ir tai, kad neatsiklausus Vilniaus žydų religinės bendruomenės (toliau – VŽRB) ir nepaisant jau anksčiau viešai išsakytos neigiamos Lietuvos žydų  (litvakų) bendruomenės (toliau – LŽB) nuomonės šiuo klausimu, tam tikros organizacijos, imasi iniciatyvų, kurių įgyvendinimas neabejotinai  įžeis religinius žydų jausmus ir sulauks kritikos iš Vilniaus Gaono pasekėjų visame pasaulyje. Tikimės, kad organizacijos, kurios mėgina inicijuoti statybinius projektus Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje atsižvelgs į VRŽB prašymą ir atsisakys skelbiamų ketinimų.

Nacių ir sovietų išniekinta Vilniaus Didžioji sinagoga, tiksliau jos liekanos, kurių archeologiniai tyrimai dar vykdomi, turėtų būti paliktos ramybėje. Tuo pačiu pažymime, kad Vilniuje ir visoje Lietuvoje egzistuoja gausybė išlikusių paveldo objektų, kuriems turi būti skiriamas tikrai didesnis dėmesys.

Pradėti galima nuo Vilniaus choralinės sinagogos, kurioje vis dar nėra ritualinės pirties mikvės  arba autentiškai restauruotos sinagogos interjero.

O jei jau labai norisi kažką pakeisti Didžiosios sinagogos teritorijoje – siūlome postamentą  su klaidomis padarytu įrašu ir karikatūriniu Gaono biustu perduoti kokiam nors miesto muziejui. Su visa pagarba autoriui, tai padaryta be jokio supratimo apie judaizmo tradicijas.

Kviečiame organizacijas, besirūpinančias statybomis Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje, atsižvelgti į realius ir aktualius religingų žydų poreikius.

Vilniaus Didžioji Sinagoga – svarbi sunaikintos žydų civilizacijos simbolis.  Yra kuklių, kultūringų ir pagarbių būdų įamžinti vietą, kurioje kadaise ji stovėjo – be ekskavatorių ir statybinių kranų pagalbos.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas                        Shmuel (Simas) Levinas

Romai – nepažinta tauta

Romai – nepažinta tauta

„Vien todėl, kad esu romė, žmonės stebi mane pro padidinamąjį stiklą“, – teigia šiaulietė Konsuela Mačiulevičiūtė, Ro­mų in­teg­ra­ci­jos cent­ro va­do­vė.

Savaitgalį Šiauliuose praūžė romų tradicinės muzikos festivalis „Tamburinas“. Romus iš visos Lietuvos į šį renginį subūrė Kon­sue­la Ma­čiu­le­vi­čiū­tė, kuri jau kone dešimtmetį dirba su Šiau­lių ap­skri­ties ro­mų bend­ruo­me­nė­mis, yra projekto „Dirbkime kartu su romais. Nauji iššūkiai ir galimybės“ tarpininkė Šiauliuose. 32 metų Konsuela yra ne tik romų aktyvistė, bet ir atlikėja, muzikos pedagogė, nemažai pasiekusi kaip saviveiklininkė, apdovanota konkursuose ir festivaliuose. Ji dirba su vaikais ir sie­kia, kad kuo dau­giau ro­mų vai­kų pa­ma­ty­tų, jog ga­li­ma gy­ven­ti ki­taip nei jų tė­vai, siek­tų moks­lo ir kar­tu iš­lai­ky­tų ro­mų tra­di­ci­jas ir kul­tū­rą. Kon­sue­la daug va­ži­nė­ja po konferencijas, atstovauja bendruomenei įvairiuose pasauliniuose renginiuose ro­mų in­teg­ra­ci­jos klau­si­mais.

Romai garsėja savo kultūra – ugningais šokiais ir širdį uždegančiomis dainomis. Tai įrodėte ir festivalyje „Tamburinas“. Ar galima sakyti, jog esate talentinga tauta?

Sveikiname su gimtadieniu Miną Frišman

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė Mina Frišman šiandien, liepos  3 d. švenčia savo jubiliejinį gimtadienį, jai sukako 85-eri. Sveikiname ir linkime geros sveikatos, artimųjų meilės ir gražių malonių akimirkų su mylimais žmonėmis. Skubantys metai teatneša džiaugsmą, gerumą, ramybę, namų šilumą ir viltį.

Mazel Tov!

Užuojauta

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Socialinių programų departamento koordinatorę Žaną Skudovičienę dėl brolio mirties.

Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų sąjungos nariai.

Lietuvos „Makabi“ sporto klubo komanda išvyksta į 20-tąją – jubiliejinę Makabiadą Izraelyje

Lietuvos „Makabi“ sporto klubo komanda išvyksta į 20-tąją – jubiliejinę Makabiadą Izraelyje

Lietuvos „Makabi“ sporto klubo komanda išvyksta į 20-tąją – jubiliejinę Makabiadą Izraelyje, kurioje dalyvaus daugiau negu 10 000 sportininkų iš 80 šalių.

Lietuvos komandai tai bus 8-toji Makabiada, kadangi ji pradėjo dalyvauti nuo 1989 metų, kai istorinėje 13 – oje Makabiadoje Lietuvos makabiečiai, pirmi Lietuvos istorijoje tokio aukšto rango varžybose, nešė Lietuvos trispalvę. Nenuostabu, kad „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas ir kiti klubo veteranai, kaskart vykdami į Izraelį dalyvauti pasaulio žydų Olimpinėse žaidynėse, prisimena kaip „Makabi“ tapo pirmuoju tautiniu klubu po sovietmečio išsiveržusiu iš Sovietų sąjungos ir su Lietuvos vėliava dalyvavusiu Makabiadoje.

S. Finkelšteinas:

2017 m. Lietuvos „Makabi“ delegacijoje dalyvaus 28 sportininkai, kurie rungsis 8-sporto šakose:(badmintono, plaukimo, mini – futbolo, dziudo, stalo ir lauko teniso, šachmatų ir jojimo). Kanados jojikė, turinti litvakų šaknų, buvo priimta į Lietuvos rinktinę, nes jojikų komandos Kanada neišstatė.  Lietuvos komandoje yra net trys ankstesnių Makabiadų prizininkai – šachmatininkas Eduardas Rozentalis (1989 m. bronzos medalis), badmintonininkas Alanas Plavinas – sidabro medalis  ir Aleksas Molodeckij, dziudo – bronzos medalis, – abu 2013 metų Makabiados dalyviai.

Mums svarbu dalyvauti Makabiadose, mes niekad  nepraleidom nei vienų žydų Olimpinių žaidynių. Visada stipresne ar silpnesne komanda, sugebėdavome dalyvauti ir iškovoti medalius. Šį kartą vyksta 5 pajėgūs jauniai, 3 iš jų pretenduoja į medalius. Turim 3 badmintonininkus, plaukiką ir stiprią stalo tenisininkę Netą Alon,  galinčią laimėti medalį. Markas Šamesas ir Vitalija Movšovič – badmintonininkai, galintys kovoti dėl medalių. Suaugusiųjų sportininkų grupėje dėl medalių gali kovoti žinomas šachmatininkas E.Rozentalis, badmintoninikas A. Plavinas, dziudoistas A.Molodeckij.  Salomėja Zaksaitė – pajėgi šachmatininkė vyksta į Makabiadą pirmą kartą. Mūsų futbolo komanda vyksta su nauju žaidžiančiu treneriu Arūnu Šteinu. Trys pajėgūs futbolininkai dėl įvairių priežasčių negali vykti į Makabiadą: Artūro Sobolio neišleido darbdavys, Danieliaus Gunevičiaus neišleido treneris, Romanas Buršteinas negali išvykti dėl šeimyninių priežasčių.

Visi jauniai gyvens geriausiame Haifos viešbutyje, jie dalyvaus varžybose, po kurių jiems sudaryta atskira programa. Plaukikai rungtyniaus Vingeito sporto komplekse. Makabiados atidarymas liepos 6d. dalyvaus 80 šalių sportininkai, šis įvykis visada sulaukia didelio pasaulio žiniasklaidos dėmesio, apie atidarymą praneša ne tik Izraelio, bet ir CNN, BBC ir kitos pasaulio TV. Žydų olimpinės žaidynės vyksta kas 4-erius metus, visada dalyviams organizuojama plati kultūrinė pažintinė programa. Šis įvykis yra daugiau negu sportas.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Žanai Skudovičienei, mirus broliui. Liūdime su visa didele Žanos šeima.

Šiauliuose atidaryta paroda, skirta Rauliui Wallenbergui

Raulis Valenbergas gimė 1912 m. rugpjūčio 4 d. Stokholme, Švedijoje, vienoje turtingiausių Švedijos šeimų – dažnai vadinamų Švedijos Rokfeleriais. Tarp jos narių buvo daug bankininkų, pramoninkų, diplomatų ir dvasininkų. Nors Raulis studijavo Mičigano universitete architektūrą, jam jau buvo numatyta vieta šeimos banke, ir 1936 m., jis išvyko mokytis verslo į Haifą (tuometę Palestiną). Raulio proprosenelis buvo į krikščionybę atsivertęs žydas. Haifoje Raulis gyveno žydų pensione ir greitai pajuto nacistų grėsmę Europos žydams, nes dėl pabėgėlių mieste žydų padidėjo iki 50 000.
1939 m. Raulis grįžo į Švediją ir tapo vieno Vengrijos žydo verslo partneriu. Tačiau Valenbergas pradėjo bodėtis savo darbu ir gyvenimu ir užsimojo padaryti ką nors tikrai vertinga.
Trisdešimt vienerių metų Raulis Valenbergas buvo įtrauktas į amerikiečių planą užkirsti kelią žydų naikinimui. Slapta remiamas amerikiečių, bet keliaudamas kaip Švedijos diplomatas, Valenbergas atvyko į Vengrijos sostinę Budapeštą ir tapo atsidavusiu Budapešto žydų gynėju nuo nacistų. Jis žinojo, kad jo misija pavojinga ir kad jis turi veikti greitai. Valenbergo užduotis buvo išgelbėti kiek galima daugiau pasmerktųjų mirti.
Norėdamas išgelbėti kuo daugiau žydų, Valenbergas pradėjo išdavinėti jiems „apsauginius pasus“. Tokį pasą turintis asmuo galėjo repatrijuoti į Švediją ir jį globojo Švedijos karališkoji diplomatinė misija Budapešte. Iš pradžių pasus gaudavo tik asmenys, turėję Švedijoje giminių arba verslo reikalų. Vėliau, išduodamas pasus, Valenbergas šių apribojimų nepaisė.
Tačiau Valenbergas neapsiribojo vien pasų išdavimu. Netrukus jis sukūrė 335 paprastų žmonių ir 40 gydytojų organizaciją, kuri įsteigė ir prižiūrėjo dvi ligonines, vargšų valgyklas ir vaikų lopšelius. Pralaimintiems karą vokiečiams ir juos palaikantiems vengrams jis pareiškė, kad visi žydų persekiotojai vėliau ar anksčiau bus teisiami kaip karo nusikaltėliai. Grasinimų Valenbergas nebijojo: „Mano gyvenimas yra tik vieno žmogaus gyvenimas, o čia yra daugelio gyvybių išgelbėjimo klausimas“.
Karo pabaigoje liko gyvų apie 120 000 Vengrijos žydų, iš kurių apie 20 000 išgelbėjo Valenbergas.
1945 m. sausio mėn. Valenbergas buvo suimtas sovietų slaptosios milicijos NKVD ir išvežtas į NKVD būstinę Lubiankoje, vėliau į Lefortovo kalėjimą.

Panevėžyje netikėti svečiai iš Niujorko

Panevėžyje netikėti svečiai iš Niujorko

Į Panevėžio m. žydų bendruomenę birželio 29 dieną atvyko trisdešimties žmonių grupė, kurią lydėjo Regina Kapilevič. Jie yra Niujorko universiteto „Yeshiva University“ mokiniai.  Kartu atvyko rabinas Shoshana  Hershel  Schechter . Šioje religinėje grupėje buvo žmonės iš Izraelio ir Kanados.  Malonioje ir šiltoje aplinkoje Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiams  papasakojo tarpukario laikotarpiu Panevėžyje gyvenusių  žydų istoriją ir parodė dokumentinį filmą apie garsią ir gerai žinomą visame pasaulyje Panevėžio ješivą bei jos vadovus ir dėstytojus rabinus J. Kahanemaną, Kalmaną, Rabinovičių.  Svečiai gerai žinojo garsios Kahanemano šeimos istoriją, jie girdėjo ir apie buvusią  Panevėžio Ješivą , kuri ir šiandien egzistuoja bei  veikia Bnei Brako mieste. Atvykusi grupė su didžiuliu malonumu ir smalsumu prisilietė prie religinės mergaičių gimnazijos „Javne“ sienų. Taip pat aplankė Panevėžio žydų kapines, buvusias Ješivas, domėjosi  dabartiniu žydų gyvenimu Panevėžyje.

Svečių grupė atvyko nelauktai ir netikėtai, tačiau Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai visuomet mielai sutinka svečius,  atvykusius iš viso pasaulio, stengiasi kuo daugiau papasakoti apie mylimą Panevėžio miestą, juos lydėti, rodyti žinomas Panevėžio m. vietas.

Tokie susitikimai svarbūs ne tik turizmo vystymui, bet ir istoriniam švietimui. Sugrįžę į namus, svečiai pasakoja savo vaikams, draugams, artimiesiems  apie aplankytas istorines vietas, kur kadais gyveno jų protėviai.

Piliečiai. Bendrapiliečiai. Žmonės

Piliečiai. Bendrapiliečiai. Žmonės

bernardinai.lt Sergejus Kanovičius

Vis tebevyksta keisti atminčių karai. Ačiū Dievui, kad jie vyksta tik virtualioje erdvėje ir, manding, tų atminčių susišaudymų atmosfera darosi kiek adekvatesnė ir ramesnė.

Jau pernai po vieno masinio įvykio Holokausto žydiškų aukų atžvilgiu imta labai plačiai, kone masiškai, vartoti „bendrapiliečių“ sąvoka. Vienoje diskusijoje man paprieštaravus, kad be reikalo pabrėžiama, jog buvo žudomi „mūsų bendrapiliečiai“, nes šitaip už tos kviestinės atjautos ribų lieka daugybė ne Lietuvos piliečių, kurie buvo masiškai žudomi ir Paneriuose, ir Kauno IX forte, man pateikė savotišką argumentą, kuris skambėtų maždaug taip – bet juk sakydami, kad buvo žudomi „mūsų“ bendrapiliečiai tas aukas darome „mūsiškėmis“, vadinasi artimesnėmis. Galbūt. Pastebėjau, kad net rafinuoti ir gan buki modernūs nacionalistai, nenorėję ligi tol net užsiminti apie Holokaustą, juolab apie jo aukas ėmė po truputį „jaukinti“ tą sąvoką, kuri jiems tapo savotiška indulgencija už tai, kad ta tema ėmė apskritai pasisakyti. Iš tų moderniųjų ganėtinai kvadratinių nacionalistų gali netyčia išgirsti tokį; „Na, kadangi ten buvo nužudyti mūsų „bendrapiliečiai“, tai nėra geras dalykas – žudyti „bendrapiliečius“ yra nepatriotiška“. Tokia kiek, atsiprašant, suliberalėjusio nacionalisto logikos dekonstrukcija. O jei nužudyti nebendrapiliečiai?

Gimtadienio šventė Panevėžio žydų bendruomenėje

Gimtadienio šventė Panevėžio žydų bendruomenėje

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje yra puiki tradicija kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos “Klubinis darbas HESED” rėmuose.

Šį kartą net penkiems nariams, senjorams, buvo paruoštas vaišių stalas. Šventinėje aplinkoje pasveikinti: Jurijus Smirnovas, Eduardas Solovjovas, Konstantinas Kružkovas, Tamara Antanaitienė ir Sergejus Amitonas. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman gimtadienio proga visiems linkėjo geros nuotaikos, stiprios sveikatos, neblėstančios energijos ir įteikė gėlių bei sveikinimo atvirukus.

Tradicijos, kurios nemiršta: kodėl romų vyrai negali dirbti kiemsargiais ir valytojais

lžb.lt  ir DELFI, Ieva Elenbergienė

 „Tyrimai rodo, kad romai traktuojami ne kaip etninė grupė, o kaip socialinė. Greta valkataujančių benamių, buvusių kalinių. Štai kokioje eilutėje romai, o ne prie tautinių mažumų,“ – sako Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja.
Dėl ilgalaikės atskirties daug romų atitrūkę nuo visuomenės, neturi įgūdžių naudotis teisėmis ir pagalba, kurią garantuoja įstatymai.

– Mūsų visuomenė romų kitoniškumą automatiškai priima kaip blogumą. Tokią situaciją, kokia susiklosčiusi šiandien romų atžvilgiu, jau galima apibūdinti nebe kaip diskriminaciją, o kaip stigmatizacija?

– Jei kokiomis nors formomis Lietuvos gyventojai romų nepuola, tuomet renkasi juos ignoruoti, vengia su jais bendrauti. Kokia to pasekmė? Romai taip pat užsidaro ir neatsiveria visuomenei. Susiformuoja priešiškumo ratas. Juk jausdamas priešiškumą, pats imi elgtis kaip ežys. Taip vyksta marginalizacija – dar didesnis nutolima į paribį. Romai niekada nevaikšto mieste po vieną, nes jaučiasi nejaukiai, mokykloje taip pat būriuojasi su savais. O dėl to būrimosi į uždaras bendruomenes, jų vėlgi labiau bijomasi, įtarinėjama, vengiama suartėti. Lietuvoje romų integravosi labai nedaug, vos vienas kitas. Jie ir nenori integruotis, jei tam reikalinga atsisakyti savitumo. Jiems svarbu jį išsaugoti, išlikti savimi. O kam nebūtų? Net pažangiausi, išsilavinę romai, siekiantys teisiškumo ir visuomenės pripažinimo, savo tradicijų niekuomet neatsisakys. Bet kad vyktų normali integracija, gal ir neturėtume to reikalauti. Deja, tokių, kokie romai yra, visuomenė nepriima ir kratosi. Nori iš jų atimti jų gyvenimo būdą, bet nelabai nori kažką duoti mainais.
– Jei romė – tai būrėja, jei romas – tai būtinai narkotikų prekeivis. Ar tai tiesa?

Mirvis šeimos pėdsakai Panevėžyje

Mirvis šeimos pėdsakai Panevėžyje

Miron Mirvis gimė 1863 m. Jis buvo vienu iš stambiausių miško pirklių Panevėžyje.  Miron Mirvis  glaudžiai bendradarbiavo su Chazanų šeima, kuri  buvo viena iš pagrindinių mokesčių mokėtojų  į  Panevėžio miesto iždą.  1928 m. Miron Mirvis mirė ir palaidotas Panevėžio žydų kapinėse.  Jis turėjo 5 vaikus, kurių laukė skirtingi likimai. Vyresnysis sūnus Aron  XX a. pradžioje pirmasis iš šeimos emigravo į Pietų Afrikos respubliką (PAR).  Duktė  Aida Panevėžyje  gimė 1904 m. ir būdama  jauna, perspektyvi darbuotoja,  1926 metais taip pat emigravo į PAR. Mendelis  Mirvis  gimė 1912 m., įgijęs fotografo profesiją, paliko savo  pėdsaką foto meno Panevėžio m. istorijoje, o  1930 m. taip pat emigravo į PAR.  Ketvirtasis  sūnus Moša  Mirvis gimė 1914 m. Dirbdamas Panevėžyje inžinieriumi melioratoriumi,  sugebėjo išgyventi  Holokaustą ir  1967 m. emigravo į Izraelį.  1902 m. Mirvis šeimoje gimė duktė Taube, kuri  per Holokaustą 1941 m. buvo sušaudyta Panevėžyje. 

Joniškio Baltosios sinagogos atidarymas

Joniškio Baltosios sinagogos atidarymas

Joniškyje miesto dienos šventės metu 2017 liepos  6 – 8 dienomis bus iškilmingai atidaroma restauruota Baltoji sinagoga, kuri statyta 1823 m.

Izraelio Valstybės ambasados Lietuvoje ir Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva mezuza bus pritvirtinta ir pirmasis Šabas Baltojoje sinagogoje bus švenčiamas liepos 7d. 17 val.

Žydų gyvenamos vietos ar sinagogos yra pašventinamos. Tai daroma mezuzos ritualo metu. Mezuza (Mezuzah) ant durų žydui primena Dievą.

Nuotraukoje: Joniškio centrinė aikštė 20-ojo amž. pirmajame dešimtmetyje. 

Joniškio  sinagogos 1935m. 

Sinagogos išorės formose persipynė vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai.

Restauravimo projekto finansavimo šaltiniai: LR teikiamos 2009–2014 m. Europos Ekonominės Erdvės finansinių mechanizmų, bendrojo finansavimo ir Joniškio rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Projekto bendra vertė – 389 358,35 Eur.

Didesniuose Lietuvos miestuose stovėjo dvi, skirtingu laiku statytos, sinagogos. Iki šių dienų Lietuvoje išliko vos keletas dviejų sinagogų kompleksų – Kėdainiuose, Kalvarijoje ir Joniškyje.

Joniškio sinagogų kompleksas įkurtas centrinės miesto aikštės rytų pusėje. Kompleksą sudaro du mūriniai, lygiagrečiai stovintys pastatai: „Baltoji“ ir „Raudonoji“ sinagogos. Abu pastatai nevienalaikiai, jų tūriai ir architektūra skiriasi. Tipiška tik šių statinių situacija − sinagogos pastatytos prie centrinės miesto aikštės, kvartalo gilumoje. Jos yra gerai matomos iš šalutinių gatvelių. Nuo pagrindinės gatvės pusės jas užstoja kiti pastatai. Abi sinagogos apstatytos žemesniais vienaukščiais ir dviaukščiais pastatais. 

Joniškis 1935m.

Joniškyje žydai įsikūrė apie XVIII a. vidurį, suteikus privilegiją Joniškiui ir Šiauliams. Žydų bendruomenės gyvenimo būdas buvo glaudžiai susijęs su tikėjimu ir sinagogomis. 1797 m. Joniškio žydai gavo leidimą sinagogos statybai ir sklypą kapinėms. Pirmoji sinagoga minima 1823 m. Pagal 1825−1826 m. Šiaulių ekonomijos inventorių Joniškyje buvo 49 žydų šeimos. XIX a. viduryje mieste gyveno 1042 žydai. 1865 m. minima ir antroji sinagoga, o 1866m. jau paminėtos trys sinagogos ir žydų prieglauda. 1897 m. Joniškio žydų bendruomenę sudarė 2277 asmenys. Trečioji sinagoga, stovėjusi Vilniaus gatvėje 8, buvo rekonstruota į parduotuvę ir gyvenamąjį namą1965−1966 m.

JAV ambasadoje, Vilniuje, Nepriklausomybės dienos šventėje dalyvavo LŽB nariai

JAV ambasadoje, Vilniuje, Nepriklausomybės dienos šventėje dalyvavo LŽB nariai

JAV ambasada Vilniuje saulėtą birželio 27 d. popietę gausų būrį garbingų svečių, JAV bičiulių sukvietė į JAV nepriklausomybės dienos šventę. Renginio svečius linksmino Lietuvos kariuomenės orkestras su Jurgiu Bruzga ir dainininke Kotryna Juodzevičiūte. Tradiciškai, susirinkusius svečius sveikino Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatai, buvo pagerbtos JAV karinės vėliavos, sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai. Džiaugsmingame šurmulyje buvo galima išvysti nemažai Lietuvos žydų bendruomenės atstovų: LŽB pirmininkę Fainą Kukliansky, dr. Larą Lempertienę, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriaus vadovę, Kauno ir Šiaulių bendruomenių pirmininkus Gercą Žaką ir Josifą Buršteiną su žmona, visų gerbiamą ir mylimą Fanią Brancovskają, Lietuvos žydų studentų sąjungos pirmininkę Amit Belaitę. Malonus ir jaudinantis toks JAV diplomatų dėmesys Lietuvos žydams.

Žydų bendruomenė siūlo kurti kultūros muziejų buvusio Vilniaus geto teritorijoje

Vilnius, (BNS). Lietuvos žydų bendruomenė siūlo kurti kultūros muziejų buvusio Vilniaus geto teritorijoje. Svarstoma, kad muziejus išsidėstytų ne tik viename pastate, bet ir atvirose erdvėse, panaudojant išmaniąsias technologijas. Bendruomenė šias idėjas ketvirtadienį pristatė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui.

Vienas idėjos autorių, kūrybinis analitikas Albinas Šimanauskas sako, kad kol kas neapsispręsta dėl konkrečios muziejaus vietos, tačiau siūloma, kad jis būtų įkurtas greta Rūdininkų skvero.

„Sakykime, Rūdininkų aikštės rajone, kur yra paminklas ir Cemachui Šabadui, kur galėtų atsirasti memorialas pasaulio teisuoliams. Yra puiki aikštė, kur galėtų vykti ir tarptautiniai renginiai, koncertai, vyktų teminės šventės (…) tai būtų Vilniaus žydų kultūros muziejus, atsiskleidžiantis per istorinius įvykius, kultūrinius reiškinius, per gyvą pasakojimą“, – BNS teigė jis.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky tvirtino, kad iš savivaldybės bus laukiama pačios idėjos patvirtinimo, tuomet bus sprendžiama, kurioje vietoje muziejus atsiras.

„Mes patys turime iki galo apsispręsti, sulaukti savivaldybės reakcijos, bus aptarimas su visuomene, pinigų gavimas ir taip toliau (…). Svarbu, kad būtų aprobuota idėja, kad galėtumėme eiti į priekį, – BNS kalbėjo F.Kukliansky. – Savivaldybė turėtų patvirtinti konkrečiai dėl patalpų ir dėl vizijos, ar ji tinka, nes jei ji netinka Vilniui, tada ir nėra ko kalbėti.“

Anot A.Šimanausko, tikimasi savivaldybės paramos, viltys taip pat dedamos ir į privačias užsienio žydų bei žydų organizacijų investicijas. Anot specialisto, Vilniaus savivaldybės vadovybė pristatyta idėja susidomėjo ir ją palaiko.