Rugpjūčio 2d. Lietuvos romai devintą kartą pakvietė visuomenę į renginius Vilniuje, skirtus Tarptautinei romų Holokausto aukų atminimo dienai paminėti, gėlių padėjimu pagerbti Paneriuose nužudytus romus, dalyvauti Vilniaus Rotušėje atidaromoje parodoje „Lenkijos romų tradicijos, papročiai ir istorija“.
Daugiau nuotraukų:
Devintoji Avo mėnesio diena (šių metų rugpjūčio 1 d.) yra liūdniausia žydų metų data, žyminti Pirmosios ir Antrosios Šventyklų sunaikinimą. Šią dieną niekas nevalgo ir negeria, nedėvi odinių batų. Pasninkas prasidėjo liepos 31d. 8-tą vakaro prieš saulėlydį ir baigiasi, kai kitą dieną pasirodo pirmoji vakaro žvaigždė. 9-oji Avo yra taip pat viena diena metuose, kai žydai ne tik neprivalo studijuoti Toros, bet tai draudžiama (mokymasis laikomas džiaugsmo šaltiniu).
Tradiciškai tądien prisimename vieną tragiškiausių įvykių šios etninės grupės istorijoje. Prieš 73 metus, 1944-aisiais metais, naktį iš rugpjūčio antrosios į trečiąją, vadinamojoje čigonų šeimų stovykloje Auschwitz-Birkenau dujų kamerose nužudyti visi ten buvę romai – beveik trys tūkstančiai vaikų, moterų ir vyrų. Ši naktis žmonių atminty išliko kaip „Juodoji čigonų naktis“.
Apie vokiečių okupacijos metu žudytus romus duomenų išlikę mažai, tačiau istorikų teigimu, romų tautybės žmonės, kaip ir žydai, buvo žudomi dėl rasinių priežasčių. Nacių okupacijos laikais mėginta romus priskirti prie nenaudingų žmonių ir juos atskirti nuo visuomenės, vėliau – sunaikinti. Daug jų sušaudyta, nunuodyta dujų kamerose. Romus vertė „savanoriškai“ sterilizuotis, juos naudojo fiziniams darbams ir medicininiams eksperimentams. Skaičiuojama, kad okupacijos metu žuvo maždaug kas trečias Lietuvos romas. Iš viso pasaulyje per Holokaustą sunaikinta pusė milijono romų.
LŽB gavo laišką iš Kauno, kuriame teiraujamasi informacijos apie buvusį Kauno gyventoją Piotr Šoichet Haimovič. Informacijos prašo kauniečiai, įsigiję butą, kuriame gyveno Piotr Šoichet Haimovič.
“Įsigijome patalpas Kaune, Gedimino g. 48-5, iki 1989 m. šiame bute gyveno Piotr Šoichet Haimovič, pasak buvusių savininkų, kurie iš jo įsigijo butą tuo metu, kai jis su šeima išvyko gyventi į Izraelį. Specialybė: gydytojas, karininikas.
Pastatas ir butas yra paveldinis, tai reiškia, kad jame saugomas fasadas ir interjero detalės. Viliamės, kad Piotr Šoichet Haimovič ar jo šeimos nariai turėtų pastato ar buto interjero nuotraukų ir galėtų daugiau papasakoti, tuo jie labai padėtų mums atkurti autentišką interjerą ir pastatui įkvėptų istorijos. Siekiame, kad pastatas būtų įtrauktas į Europos kultūros paveldo sąrašą, todėl visos pastato gyventojų istorijos yra be galo reikšmingos.”
Laišką parašė Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jų telefonas: +370 640 23 677
Lietuvos žydų bendruomenės “Žydiškas kalendorius” buvo pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės respublikinio Lauryno Ivinskio kalendorių konkursui, kurio komisija pripažino jį geriausiu Lietuvoje. Piniginės premijos įteikimas ir Lietuviško kalendoriaus šventė vyks spalio mėnesį (tikslią datą pranešime vėliau).
Džiaugiamės įvertinimu!
Kalendorius skirtas Lietuvos piliečiams – Pasaulio tautų teisuoliams, žydų gelbėtojams. Kalendoriaus nuotraukų paroda buvo demonstruota Seime ir LRT. Pasaulio Teisuolio garbės vardą suteikia Izraelio valstybės Jad Vašemo muziejus kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleisto kalendoriaus viršelyje – žydus gelbėjusio, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus ir Kristinos Griniuvienės nuotrauka. K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną.
Šviesios atminties rašytojas Icchokas Meras, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kurį Holokausto metu išgelbėjo lietuvių šeima, apie gelbėtojus rašė: ,,Jie buvo tautos dorovės žiedas, tautos dvasios didikai, nesvarbu, išsimokslinę žmonės, ar paprastuoliai, rašto nepažinę, ar dvasininkai, nešę tikrąją artimo meilę, ar paprasti valstiečiai, sudiržusiom rankom beriantys žemėn sėklą. Jie sąmoningai ar nesąmoningai priešinosi naikinančiai nacių jėgai ir jos įrankiui – tiems, kurie žudė. Mes turime atminti ir garbinti jų didvyriškumą, grįstą sąžine, dora, artimo meile ir paprastu žmogišku gailesčiu“.
Prieš II pasaulinį karą Panevėžyje gyveno daug žydų amatininkų ir verslininkų. Vienos tokių šeimų atstovus š. m. liepos 25 dieną priėmė Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Šeimos palikuonys dabar gyvena Izraelyje. Atvyko Joselis Levinas kartu su savo vaikais. Juos visus domina Meyer Levin gyvenimas Panevėžyje tarpukario metais. Vizito tikslas – surasti kuo daugiau informacijos, archyvinių dokumentų apie savo šeimos – tėvo, motinos ir senelių gyvenimus. Panevėžyje Joselis Levinas gimė ir užaugo, o Holokausto metu prarado visą savo šeimą, todėl atvyko pagerbti savo senelį Meyer Levin ir močiutę Sare Mere Feigel Levin. Gausi Levinų šeima iki karo gyveno Birutės g. 6, vėliau dalis šeimos liko gyventi čia, o kita dalis persikėlė į Respublikos g. 8.
Čia jie turėjo didelį 500 kv. m. plytinį namą. Jame veikė tuo metu viena populiariausių siuvimo ateljė Panevėžyje, kurioje buvo siuvama iš kailio ir odos. Siuvyklos pagrindiniu siuvėju dirbo Joselio Levino senelis Meyeras Levinas. Šiandien tame name veikia turistinis biuras, o Birutės g. buvusio namo nebeliko. Daugiau Levinų šeimos giminaičių gyveno Panevėžyje, Jurgio g. 17. Svečius po miestą lydėjo Panevėžio m. žydų bendruomenės narys Jefimas Grafmanas.
Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.
Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.
Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.
Romas Sadauskas – Kvietkevičius, DELFI 2017 m.
Antradienį Druskininkų „SPA Vilnius“ surengto parodos „Nuo Druskininkų iki Jeruzalės: Žako Lipšico gyvenimo ir kūrybos akimirkos“ atidarymo metu Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė pranešė, kad per porą metų kurorte bus įrengtas ir atidarytas Ž. Lipšico memorialinis muziejus.
Tikisi Druskininkuose eksponuoti Ž. Lipšico darbus Parodos kuratorė A. Rožankevičiūtė priminė, kad prieš metus, minint 125-ąsias pasaulinio garso skulptoriaus Ž. Lipšico gimimo metines, Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui pavyko įgyvendinti ambicingą sumanymą – atvežti į Lietuvą parodyti jo darbus. „Žinoma, milijoninės vertės darbai į gimtuosius Ž. Lipšico Druskininkus nebuvo atvežti, nes čia nėra kur jų eksponuoti. Mūsų dabar svajonė – per du metus, nes juridiniai klausimai sprendžiami ne taip jau greitai, atidaryti Druskininkų Šv. Jokūbo gatvėje Ž. Lipšico memorialinį muziejų“, – sakė A. Rožankevičiūtė.
Šiandien DUBI stovyklos vaikai surengė puikų pasirodymą tėveliams, kuriuos pakvietė į atvirų durų dieną. Vaikai šoko dainavo, deklamavo eiles, rodė spektaklį. Visą programą ir dekoracijas vaikai rinkosi ir ruošė patys. Stovyklos vadovę Margaritą Koževatovą sveikino LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir vaikų tėvai bei seneliai. Jie dėkojo už gerą laiką ir linkėjo kitais metais organizuoti stovyklą…Prancūzijoje. O šiemet į stovyklą atvyko daugiau nei 50 vaikų iš Jungtinės Karalystės, Rusijos, Vokietijos ir Lietuvos.
Stovyklos vadovai dalinasi įspūdžiais:
Praėjus dviems „DUBI“ stovyklos savaitėms nuoširdžiai galima pasakyti, kad tai buvo tiesiog nerealu! Pirmąją dieną mūsų su vaikais tradiciškai laukė ekskursija. Šiais metais mes buvome Druskininkuose, kur turėjome galimybę lipdyti įvairias figūras iš druskos. Vaikams ši veikla labai patiko, visi greitai susidraugavo ir linksmai leido laiką gamtoje. Likusį laiką, šias nepakartojamas dvi savaites, mes kas rytą atvažiuodavome į stovyklavietę, kur žaisdavome su vaikais futbolą, tinklinį, gaudynes, taip pat šokdavome, dainuodavome, statėme pašiūres, piešėme iš spalvoto smėlio, leidome mielus muilo burbulus, stebėjome fokusus ir turėjome daug kitos, nemažiau įdomios, veiklos. Penktadienį mes su vaikais patys minkėme ir kepėme chalą, šventėme Šabatą. Taip pat stovyklos metu vaikai labai susidraugavo, susirado naujų draugų ir vakarais su nekantrumu laukė rytojaus ryto, kai galės grįžti atgal į stovyklą. Be to, šioje stovykloje yra uždraustos visos išmaniosios technologijos, draudimas padėjo vaikams atsiriboti nuo telefonų ir patirti bendravimo tarpusavyje džiaugsmą. Visos stovyklos metu vyko baigiamojo koncerto, skirto tėveliams, repeticijos. Tad stovykla išties labai gera ir verta dėmesio!
Inesos Stepanovos nuotraukos:
Kauno žydų bendruomenė sulaukė garbingo vizito: joje lankėsi JAV ambasados Lietuvoje atstovė Renata Dromantaitė ir patarėjas politikos ir ekonomikos klausimais Ted Janis (Nuotraukoje iš kairės). Susitikimo su KŽB pirmininku Gercu Žaku metu svečiai domėjosi kasdieniu bendruomenės gyvenimu, jos vykdoma veikla, santykiais su miesto valdžia, kapinių tvarkymo klausimais, ateities projektais, glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo galimybėmis. Susitikimui skirtas laikas prabėgo be galo greitai ir įdomiai, liko dar daug neišsakytų minčių ir neaptartų klausimų, kurie, bus gvildenami kitų planuojamų apsilankymu metu. Ambasados atstovai išreiškė norą ir ketinimą dalyvauti Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte minėjime rugpjūčio pabaigoje.
Balandžio 4 dieną šiaurės rytų Paryžiuje buvo nužudyta 65 metų amžiaus ortodoksė žydė. Užpuolikas moterį mirtinai sumušė, vėliau jos kūną nusviedė po balkonu greta esančiame kieme. Šis nusikaltimas Prancūzijoje paskatino aršias diskusijas dėl termino „teroristinis išpuolis“ apibrėžimo, praneša „The Washington Post“.
Kaltinimai šiuo žiauru nusikaltimu pateikti S.Halimi kaimynui iš žemutinio aukšto – 27 metų amžiaus Kobiliui Traore, prancūziškų ir malietiškų šaknų turinčiam musulmonui. Prancūzijos pareigūnai S.Halimi nužudymą traktavo kaip su terorizmu nesusijusį nusikaltimą, todėl žydų bendruomenė nedelsdama ėmė protestuoti. Audringą vietos žydų reakciją dar labiau pakurstė kaimyno liudijimas, kad, puldamas S.Halimi, vienintelę tame pastate gyvenusią žydę, K.Traore šaukė „Allahu akbar“ („Alachas yra didis“).
Praeitą savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, keletą mėnesių visiškai ignoravęs šį klausimą, pažadėjo „aiškumą dėl S.Halimi nužudymo“.
Olandų kampanija, raginanti žmones laisvai rinktis, ką mylėti, sulaukė didelio pasipriešinimo ir grasinimų, išprovokavo vandalizmą ir smurtą.
Šalyje, kur sekso žaislai eksponuojami vitrinose, o TV dažnai šmėžuoja nuogi kūnai, plakatas, kuriame pavaizduota apsirengusi, heteroseksuali besibučiuojanti pora tarsi ir neturėtų sukelti skandalo.
Bet būtent ši nuotrauka – socialinės kampanijos už įvairovę Olandijoje dalis – sukėlė aršius debatus ir netgi išprovokavo vandalizmo aktus. Priežastis: moterys šiuose plakatuose dėvi musulmonų galvos apdangalus, taip pat ir toji, kuri bučiuojasi su vyru, dėvinčiu kipą.
Atsirado tokių, kurie plakatą priėmė kaip provokaciją, skirtą užminti musulmonams ir kitoms mažumoms ant jautrių vietų. Pasak palaikančiųjų (įskaitant kai kuriuos žinomus Olandijos Žydų bendruomenės narius), kampanija atkreipia dėmesį, jog būtina kovoti su radikalizmu ir prievarta musulmonų bendruomenėje.
Plakatai – dalis iniciatyvos, remiančios moteris, dažniausiai musulmones, kurios susiduria su prievarta, jei pasirenka partnerius, nesulaukiančius savo bendruomenės pritarimo. Plakatai su šūkiu „Olandijoje mes patys pasirenkame partnerius“, buvo išplatinti visame Roterdame.
Kituose plakatuose vaizduojamos poros, besibučiuojančios uostamiesčio simbolinio Erasmus tilto fone, – tai musulmonė ir šviesiaplaukis vaikinas; dvi moterys, iš kurių viena dėvi indišką sarį; taip pat indė ir juodaodis vyras.
Mieli draugai,
Rugpjūčio 27 d., sekmadienį, 11 val., jau trečius metus iš eilės Izraelio Ambasada švęs paskutinį vasaros savaitgalį
ir pasitiks artėjančius Žydų Naujuosius metus (Rosh – Hashana)
kartu su draugais minant dviračius Vilniaus gatvėmis, skambant šventinėms dainoms ir muzikai.
Kviečiame važiuoti kartu su mumis, pasikvieskite ir Jūsų šeimą, bendradarbius ir draugus!
Šiais metais važiuosime 10 km ir maršrutas tikrai nesudėtingas!
Visus, kurie negali važiuoti, tačiau nori prisijungti, kviečiame pasitikti dviratininkus prie Baltojo tilto 12 val.
Komandoms, kurios užsiregistruos iki rugpjūčio 1 d., bus rezervuoti šiai progai pagaminti marškinėliai – praneškite mums, kiek narių bus Jūsų komandoje ir kokių dydžių marškinėlių reikės. Paskubėkite, nes marškinėlių kiekis yra ribotas!
Iki pasimatymo Rotušės aikštėje!
Nuoširdžiai, Amir Maimon, Izraelio ambasadorius
ir Izraelio Ambasada Konstitucijos pr. 7, LT-09308,Vilnius, Lithuania,
Tel.: +370-5-2502500
E-mail: info@vilnius.mfa.gov.il
*Prašome atvykti į Rotušės aikštę anksčiau, atsiimti dviračių lenteles ir pasiruošti – startuosime lygiai 11 val. Ambasados komanda bus aikštėje nuo 10 val.
*Rekomenduojame devėti šalmus!
Kaune lankėsi, skaitė paskaitas ir su Kauno žydų bendruomenės atstovais susitiko garsus Jeruzalės Hebrajų universiteto ir Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David G. Roskies su žmona. Svečiai domėjosi Kauno žydų bendruomenės gyvenimu ir žydiškuoju paveldu Kaune, aplankė žydiškąsias Kauno vietas, seniai norėtą pamatyti Sugiharos namų ekspoziciją, su kuria juos supažindino muziejaus direktorius, KŽB tarybos narys Simonas Dovidavičius, bei Žaliakalnio žydų kapines.
Niujorkiečiai bei kauniečiai bendravo ne tik anglų, bet ir jidiš kalba, šia galimybe ypač džiaugėsi KŽB pirmininkas Gercas Žakas, gimtosios kalbos įgūdžius tobulinantis kassavaitinėse jidiš pamokose, kurias veda ilgametė KŽB narė Feiga Koganskienė. Atsisveikindami garbūs svečiai džiaugėsi malonia pažintimi, dėkojo už parodytą dėmesį ir prasmingai praleistą laiką.
Litvakas yra ir tikras asmuo, ir stereotipas. Tikri litvakai įdarytą žuvį (orig. ) gamina su pipirais, o ne su cukrumi ir kalba specifiniu jidiš kalbos dialektu. Bet jie garsūs ir intelektualumu, racionalumu, asketiškumu, ir kitais elitiniais bruožais, dėl kurių su jais leisti laiką labai nuobodu. Kai kurie žydai netgi manė, kad litvakai yra „tseylem-kep“, t. y. galvose slepia krucifiksą.
Iš dviejų žymių litvakų šeimų kilęs garsus žydų kultūros istorikas, jidiš literatūros tyrinėtojas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Davidas G. Roskiesas nusprendė mesti iššūkį šiems tautiniams stereotipams ir juos nugalėti. Kviečiame į paskaitą, kurioje, pasiremdamas medžiaga iš asmeninio pasakojimų ir dainų aruodo bei ilgamečiais Rytų Europos žydų kultūros tyrimais, profesorius D. G. Roskiesas pristatys litvakus kaip visame pasaulyje žinomus romantikus. Jis atskleis, kad litvakai parašė pačias pirmąsias šiuolaikines žydų meilės istorijas hebrajų ir jidiš kalbomis, kad jie mylėjo mokslą kaip niekas kitas ir tryško nuoširdžia meile Lietuvos kraštovaizdžiui. Šis meilės palikimas buvo toks stiprus, kad išliko net tada, kai žydai litvakai buvo beveik visiškai sunaikinti arba išsibarstė po pasaulį.
Paskaitą organizuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras, kuris 2017–2018 m. įgyvendina projektą „Žinių apie žydų kultūros paveldą stiprinimas: akademinių paskaitų serija“.
Paskaita vyks anglų kalba. Jos vertimą į lietuvių kalbą kiek vėliau rasite Judaikos tyrimų centro tinklaraštyje. Atvykite pasiklausyti įdomių, netikėtų ir, svarbiausia, tikrų istorijų.
Rugpjūčio 1-ąją Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente vyks tarptautinio edukacinio projekto „Leiskite man būti savimi – Annes Frank gyvenimo istorija“ Lietuvoje pristatymas ir to paties pavadinimo parodos turas kartu su projekte dalyvaujančiais moksleiviais-gidais.
Liepos mėnesį bibliotekoje eksponuojamą dviejų dalių kilnojamąją parodą „Leiskite man būti savimi…“ sukūrė A. Frank namuose Amsterdame (Nyderlandai) veikianti jos atminimą puoselėjanti organizacija. Paroda skirta patyčių prevencijai, ji skatina susimąstyti apie pirmines ir pačias svarbiausias priežastis, kurios lėmė ir tebelemia nacizmo, kitų režimų neapykantos ideologijų sėkmę XX a. ir XXI a.
Pirmoji parodos dalis skirta A. Frank gyvenimo istorijai (nuo gimimo 1929 m. iki mirties Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 m.). Čia pateikiamos nuotraukos ir tekstai, pasakojantys apie mergaitę supusį pasaulį: Hitlerio iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą, žydų persekiojimą ir kt. Lankytojams informacija apie Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą pateikiama per A. Frank, rašiusios dienoraštį, gyvenimo istoriją. Antroji parodos dalis A. Frank istoriją susieja su šiandienos aktualijomis: pasakojamos šiuolaikinių jaunuolių istorijos, atskleidžiama, kaip paaugliai suvokia save, kaip juos mato ir vertina kiti. Parodoje aiškiai atskleidžiama, ką reiškia išankstinės nuostatos, kaip tai gali lemti socialinę atskirtį ar net diskriminaciją.
Kviečiame apsilankyti parodos uždaryme ir pasiklausyti moksleivių lūpomis pasakojamų istorijų.
Izraelio ambasada Lietuvoje pristatė Vilniaus Rotušėje trijų Izraelio chorų koncertą. Dalyvavo chorai:Ramot-Musikal, Shiran, Neve Shir Women’s.
Koncerto metu skambėjo žydų tradicinės bei šiomis dienomis populiarios melodijos.
Rotušės salė buvo pilnutėlė, net už jos ribų stovėjo žmonės. 3 Izraelio mėgėjų chorai – vienas geresnis už kitą, Rygos Chorų festivalyje apdovanoti sidabro ir aukso medaliais, atvyko koncertui į Vilnių. Susirinkusius žiūrovus užbūrė hebrajų kalba atliekamos dainos. Po kiekvienos dainos griaudėjo plojimai. Dainininkams dėkojo Izraelio ambasadorius Amir Maimonas, priminęs visiems, kad koncertas vyko žydų gyventame Vilniaus rajone, šalia buvusio Didžiojo ir Mažojo geto, kurių didžioji dauguma kalinių nužudyti Holokausto metu. Ambasadorius padėkojo, kad dainininkai dainavo ir jidiš – Lietuvos žydų gimtąja kalba, vieną dainą – Jemeno žydų, kuri pradžiugino ambasadorių A.Maimoną, nes jo šeima kilusi iš Jemeno.
Liepos 12 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenėje susirinko bendruomenės narių vaikai kartu su tėvais. Į susirinkimą atvyko nedidelė grupė vaikų: Elena Kofman, Adomas Kofmanas, Dovydas Grafmanas, Dominyka ir Deimantė Dragašiūtės, Lukas ir Dominykas Šteimanas, kuri ir sudarė Panevėžio m. žydų bendruomenės jaunimo organizacijos aktyvą. Buvo svarstomas jaunimo iniciatyvinės grupės sudarymo klausimas, planuojama suaktyvinti organizacinę, kultūrinę bei sportinę jaunimo veiklą. Susitikimo tikslas –pritraukti kuo daugiau bendruomenės jaunimo mokytis žydų tradicijų. Panevėžio m. žydų bendruomenėje yra įkurtas kambarys, kuriame surinkta religinė žydų atributika, literatūra, albumai, žurnalai. Yra multimedia, skirta filmų, lekcijų peržiūrai. Šiame kambaryje pasiūlyta jaunimui imtis minėtos veiklos, savarankiškai mokytis judaizmo.
Susirinkimo metu buvo nuspręsta organizuoti kelionę rugpjūčio 5-6 dienomis į Latviją aplankyti Ventspilio miestą, susipažinti su Ventspilio žydų gyvenimu iki II pasaulinio karo ir jų tragiška istorija. Taip pat kelionės metu suplanuota aplankyti Joniškio miestą, kur yra restauruotos Raudonoji ir Baltoji sinagogos. Ventspilyje planuojama susitikti su vietine žydų bendruomene, kur susitarta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.
Kelionę remia GVF ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai. Prašome aktyviai dalyvauti.
