Kaune veikia paroda „Aš neturėjau kito pasirinkimo“, skirta Švedijos diplomatui Raoliui Wallenbergui

Sugiharos namuose Kaune veikia Švedijos instituto parengta paroda „Aš neturėjau kito pasirinkimo“, skirta architektui, verslininkui, Švedijos diplomatui Raoliui Wallenbergui, kuris 1944 m. Budapešte Vengrijos žydams išdavinėjo Švedijos vyriausybės patvirtintus pasus, liudijančius, kad šio paso turėtojas yra Švedijos gyventojas. 1944 metais būdamas 32-iejų metų Raoulis Wallenbergas atvyko į Budapeštą vykdyti gyvybiškai svarbios misijos. Naudodamas netradicinius ir neįprastus metodus per 6 mėnesius Raoulis Wallenbergas ivykdo savo misiją ir taip tampa žmogumi, išgelbėjusiu daugiausia žydų gyvybių Antrojo pasaulinio karo metais. Karo pabaigoje liko gyvų apie 120 000 Vengrijos žydų, iš kurių apie 20 000 išgelbėjo švedų diplomatas. Deja, 1945 metų sausio 17-ąją R. Wallenbergas tampa Sovietų Sąjungos politiniu kaliniu. 
Raimundo Kaminsko nuotraukose akimirkos iš parodos atidarymo, kuriame dalyvavo diplomatinio korpuso (Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Japonijos ambasadoriai, Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja), miesto valdžios, visuomeninių organizacijų, akademinės bei Kauno žydų bendruomenės atstovai.

Kauno Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės

Šventiškai pasipuošusioje Kauno baltąja gulbe ir miesto širdimi vadinamoje Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės, kurias uždegė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, o malda palydėjo Kauno chasidų sinagogos pirmininkas Iseris Šreibergas. Izraelio ambasados, bendradarbiaujant su Kauno žydų bendruomene ir Kauno miesto savivaldybe, sukviesti Chanuką šventė KŽB nariai ir gausus jaunimo bei garbingų svečių būrys. Malonu buvo matyti ilgamečius bendruomenės bičiulius, miesto valdžios, Katalikų bažnyčios atstovus, žmones, besirūpinančius litvakų paveldo išsaugojimu, istoriniais tyrinėjimais, lietuvių ir žydų santykių puoselėjimu. Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė atgimstančia litvakų kultūra, vis stiprėjančia Izraelio ir Lietuvos valstybių draugyste. Vakaro metu širdis šilumos pripildė nuostabios tenoro Rafailo Karpio bei pianisto Dariaus Mažinto atliekamos jausmingos ir linksmos dainos jidiš kalba, o skrandžius pamalonino spurgos – tradicinis Chanukos skanėstas Izraelyje, ten vadinamos “suvganijot”. Todėl Izraelio ambasados iniciatyva Chanukai keptos spurgos Lietuvoje pavadintos “spurganiyot”. Nuo šiol ir Kauno žydai siūlo  vartoti žodį “spurganiyot”.
Nuotraukos iš Izraelio ambasados Facebooko

Naujas TV dokumentinių pasakojimų ciklas „Kauno žydų pėdsakais“ kviečia pažinti ir suvokti

 

Nuotraukos iš KAVB Kaunistikos skyriaus archyvo.

Šį savaitgalį INIT EKSTRA TV kanalu kviečiame žiūrėti naują dokumentinį pasakojimą  bendru pavadinimu „Kauno žydų pėdsakais“. Šeštadienį, gruodžio 16 dieną 17:00val.- pasakojimo  apie religiją pirmoji dalis. Drauge su ekspertais – dr. Larisa Lempertiene, dr. Marija Rupeikiene, dr. Aušrele Kristina Pažėraite, gide Asia Gutermanaite, kolekcininku Michailu Duškesu ir kitais , kalbėsime apie Kauno  žydų bendruomenę iki Holokausto.  Ieškodami sąvasties, arba to, kas yra asmens tapatybės sudedamosios dalys ir kaip jos formuojasi ar transformuojasi laiko ir erdvės mikrokosmose, mūsų  atveju Kaune, pabandysime keliauti tais pėdsakais, kurie išliko mieste, puoselėjant  atmintį  ir prisimenant  tradicijas.   Sekmadienį, gruodžio 17 dieną, 17:00 pakviesime pirmąjam pokalbiui apie švietimą. Vilniaus Universiteto docentas  dr. Saulius Kaubrys,  LNB Judaikos tyrimų centro vadovė   Larisa Lempertienė,  LSIM rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja, muziejininkė Gabija Mackevičiūtė ir lektorė, žydų kultūros tyrinėtoja, gidė  Asia Gutermanaitė  pasakos apie švietimą, kone  labiausiai išplėtota žydų kultūros sritį tarpukario Lietuvoje.  Ciklo scenarijaus autorius ir režisierius Sigitas Valadka sako, kad pirmieji du pusvalandiniai filmai – tik pradžia, autoriai planuoja ateityje tyrinėjimus tęsti ir jais dalintis su visuomene.

Ciklo kūrybinė grupė: Eglė Bendikaitė, Vaida Girčė, Sigitas Valadka, Rytis Meškauskas, Paulius Šlamiškis, Kęstutis Druškevičius.

Projektą  iš dalies finansavo Geros valios fondas. 

———————————————

Istorikas Vygantas Vareikis: Lietuviškas antisemitizmas nėra ideologija

manoteisės.lt Izabelė Švaraitė

Pradėti vertėtų nuo to, jog antraštė anaiptol nereiškia, kad Lietuvoje nėra prieš žydus nusiteikusių žmonių. Tiek dabar, tiek praeityje neapykantos pavyzdžių apstu, tačiau, kaip teigia Klaipėdos universiteto profesorius, istorikas Vygantas Vareikis, antisemitinės nuostatos šalyje formavosi dėl religijos ir kaimyninių valstybių įtakos, nežinojimo ar tiesiog praktinių ekonominių sumetimų. Priešingai nei Vokietijoje, Austrijoje ar Lenkijoje, jos niekada nebuvo sąmoningai sukonstruota politinė doktrina.

Žydų ir lietuvių santykius tyrinėjantis prof. V. Vareikis sako, kad religinis priešiškumas – antijudaizmas – Lietuvoje pradėjo plisti suintensyvėjus Katalikų Bažnyčios ideologijos sklaidai tarp bajorų. Pirmasis Vilniaus universiteto rektorius, jėzuitas Petras Skarga rašė apie žydus vartodamas Šv. Povilo tezes, esą jie – tauta, nepažinusi Kristaus ir žudžiusi savo pranašus. Tačiau, pagal to meto suvokimą, į tikrąjį tikėjimą žydai galėjo grįžti apsikrikštiję. Jie nebuvo pagrindinis katalikų taikinys. „Konvertacija visada buvo priimtina, o vienu metu, pagal Lenkijos-Lietuvos valstybės teisę, į krikščionybę atsivertęs žydas netgi gaudavo bajoro statusą“, – pasakoja profesorius. Liaudyje buvo šiek tiek kitaip – plito įsitikinimai, kad žydai stengiasi apgauti krikščionis.

Prie masinių žydų kapaviečių siūloma skelbti ir aukų, ir budelių pavardes

Prie masinių žydų kapaviečių siūloma skelbti ir aukų, ir budelių pavardes

Nuotraukoje:Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Gruodžio 14 d. (BNS). Prie masinių žydų kapaviečių Lietuvoje siūloma įrengti stendus, kuriuose būtų skelbiamos ir nužudytųjų pavardės, ir kuo išsamesnė informacija apie egzekucijos vykdytojus.

Iniciatyvą ketvirtadienį Seime pristatęs Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sako, kad šią idėją dar prieš metus iškėlė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, ją jau kurį laiką puoselėja ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), tačiau tam reikėtų padidinti centro finansavimą.

„Padaryti nėra lengva, nes nėra išsamių tyrinėjimų, negalima kiekvienoje vietoje tiksliai pasakyti, kas yra palaidota. Taip, yra tokie tyrinėjimai, yra dalis medžiagos, tačiau norint apeiti visą Lietuvą, pastatyti tokius stendus, kokį matote Leipalingyje, kaip pavyzdiniame, kaip memorialui, kuris turi pasklisti po visą Lietuvą, medžiagos neužtenka. Todėl akivaizdu, kad reikės finansuoti genocido centro veiklą, reikės lėšų ir mes jas surasime“, – teigė E. Jovaiša.

Kviečiame į Jaunimo ir studentų Chanuką!


Viena iš Chanukos tradicijų – chanukijos žvakių degimas prie lango, tam, kad žvakių skleidžiama šviesa  –  būtų matoma ir praeiviams.

Būtent todėl vieną iš paskutinių Chanukos vakarų kviečiame pasitikti netradicinėje vietoje – restorane Panama Food Garden.
(Daugiau apie restoraną)

Chanukijas degsime, vakarieniausime bei magišką vakarą sutiksime restorane – šiltnamyje iš kurio sklindanti mūsų chanukijų šviesa užlies visą restorano sodelį.

Būtent dėl to ir kviečiame Jus atsinešti savo chanukijas!

Vakaro metu komandose suksim dreidel ir bandysime išlošti šaunius prizus. Taip pat klausysimės talentingų mūsų draugų atliekamų kūrinių, bei turėsime progą susipažinti su naujais žmonėmis arba susitikti su senai matytais bei pasiilgtai bičiuliais.

Registracija: Registracija į renginį:
(Informacija apie apmokėjimą yra atsiunčiama užsiregistravus)

Renginio kaina 9 Eur (darant pavedimą) iki gruodžio 15 d.
Renginio kaina 15 Eur (darant pavedimą) nuo 15 d. Iki 18 d.

Iki susitikimo!

Dmitrijus Kanovičius dovanoja LŽB 250 Grigorijaus Kanovičiaus rinktinių raštų knygų

Dmitrijus Kanovičius dovanoja LŽB 250 Grigorijaus Kanovičiaus rinktinių raštų knygų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi ir dėkoja už vertingą dovaną – Grigorijaus Kanovičiaus talentu, jautriomis stygomis rašytas  knygas, kurias skaito visi, ne tik žydai, nes jose – tikros Lietuvos gyvenimo istorijos, sušildytos nuoširdžia nostalgija. Šios knygos tarsi gyvi paveikslai, kuriuose mūsų tėvų praeities vaizdai, dabar tik prisiminimai su spalvomis, žodžiais, šypsena ir skausmu.  Šiandien jos – aktualus paminklas visiems išnykusiems žydams… Mums svarbu, kad visa Grigorijaus Kanovičiaus kūryba – atminties lobynas, kur jie amžinai gyvi savo „štetluose“, dabar jau ištuštėjusiuose miesteliuose. Teisingai sakoma, kad žydai gyvens net tada, kai nebus tų, kurie juos atsimena. Didžiuojamės, kad Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos dėka, Lietuva turi vertingą žydų gyvenimo sagą, kurioje mūsų protėviai nuo XVIII amžiaus iki mūsų dienų.

Anapilin išėjo litvakiško judaizmo lyderis rabinas Aaronas Šteinmanas

Anapilin išėjo litvakiško judaizmo lyderis rabinas Aaronas Šteinmanas

Rabinas Aaronas Šteinmanas mirė 2017 gruodžio 12 d. Jis buvo  garsus ortodoksų rabinas, didžiausias įstatymų leidimo ir dvasinis autoritetas litvakiško judaizmo pasekėjų tarpe. Jam buvo 104 metai.

А. Šteinmanas gimė 1913 metais Brest – Litovsko mieste. Per Antrąjį pasaulinį karą   jis pabėgo į Šveicariją, kur pradėjo dėstyti  ješivoje.

1955 m. Panevėžio jėšivos rabinas Kaanmanas paragino rabiną Šteinmaną vadovauti Izraelyje įkurtai “Panevėžio ješivai jauniems”, kurios vadovu išbuvo iki gyvenimo  pabaigos. Jis taip pat atidarė naujas ješivas “Gaonas Jakovas” ir “Orchot Tora”.

Rabino mokiniai išleido savo mokytojo parašytų Toros it Talmudo komentarų rinktinę.

Nuo 1988 m. rabinas A. Šteinmanas buvo partijos “Degel ha Tora” Toros išminčių Tarybos narys, partijos “Degel ha Tora” vadovu.

2001 m. rabinas buvo pripažintas vienu iš litvakiško judaizmo lyderiu, o 2012 m. rabinas Šteinmanas tapo partijos Degel ha Tora vadovu.

Pagal žurnalo “Forbes” vertinimą, 2012 metais rabinas Šteinmanas užėmė 3 vietą tarp įtakingiausių Izraelio rabinų. Tūkstančiai žmonių gruodžio 12 dieną, užtvindydami gatves, susirinko į jo laidotuves.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įžiebta pirmoji Chanukos žvakė – akimirkos

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švenčia Chanuką. Antradienio pavakarę skirtingose Lietuvos vietose sužibo pirmosios Chanukijų žvakės ir iškilmingai prasidėjo vieną svarbiausių žydų metų švenčių Chanuka. Vilniaus choralinėje sinagogoje pirmąją žvakę uždegė Rabinas Sholomas Ber Krinsky.

Chanukija buvo įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato balkone, pirmąją žvakę įžiebė Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas dalyvaujant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės senjorams.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švenčia Chanuką

Antradienio pavakarę skirtingose Lietuvos vietose sužibo pirmosios Chanukijų žvakės ir iškilmingai prasidėjo vieną svarbiausių žydų metų švenčių Chanuka. Šiemet šviesos ir stebuklo švente vadinama Chanuka –  prasidėjo antradienį (gruodžio 12 d.) nusileidus saulei ir tęsis aštuonias dienas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę pasiekė sveikinimai iš Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės ir mero Remigijaus Šimašiaus. 

Kauno, Ukmergės, Šiaulių, Panevėžio žydų bendruomenės taip pat atsiuntė šiltus ir jaukius sveikinimus –  vieni kitiems linkėdami šviesos, sėkmės ir šilumos Chanukos proga. 

Mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. ” – sveikinimu dalijosi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirminininkė Faina Kukliansky.

Vilniaus sinagogoje – bendruomenės nariai ir garbūs svečiai kartu pasitiko Chanuką

Vienos didžiausių Chanukijos įžiebimo ceremonijų tradiciškai vyko Vilniaus Choralinėje sinagogoje, kurioje paminėti šios judėjams svarbios šventės – rinkosi bendruomenės nariai ir garbūs svečiai: Airijos ambasadorius Lietuvoje David Noonan, JAV ambasadorė Anne Hall, Lenkijos ambasadorė Uršulė Doroževska, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Vilniaus  vyskupas Arūnas Poniškaitis, Nepriklausomybės akto signataras profesorius Vytautas Landsbergis.

Koncertuoja grupė – Rakija Klezmer Orkestar

„Aš labai džiaugiuosi, kad kasmet vis daugiau ir daugiau žmonių ateina švęsti Chanukos į sinagogą. Šiemet susirinko pilna salė – gerų žmonių ir šviesių svečių, kurie atėjo čia sutikti mums labai svarbios šventės kartu ” – gyvuojančiomis tradicijomis džiaugėsi Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas.

Pirmoji Chanukos žvakė sinagogoje 

Susikaupę maldai ir įžiebę pirmąją žvakę – šventės švečiai klausėsi išraiškingos žydiškos muzikos, kurią atliko jaunuolių grupė Rakija Klezmer Orkestar.

Chanukija įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanukija taip pat buvo įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato balkone, todėl visą šventės laikotarpį bus gerai matoma ir savo šviesa šildys miesto gyventojus ir jo svečius.

Chanukijos įžiebimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanuka švenčiama visoje Lietuvoje

Kauno žydų bendruomenė taip pat ruošiasi visą savaitę truksiančiam Chanukos renginių maratonui.
Sveikinimas iš Kauno žydų bendruomenės


„Kaip ir kasmet – šiemet numatytą daugybė šventinių renginių ir minėjimų. Nuostabu, kad mūsų bendruomenė kiekvienais metais aktyviai tęsia tradicijas ir švenčia šventes kartu” – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

„Sveikinu visus pasaulio žydus ir jų draugus su švente, kuri žymi dvasios stiprybės pergalę prieš jėgos kultą.” – šventinį sveikinimą siuntė Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas.

Chanukos šventė neaplenkia ir kitų Lietuvos miestų – Chanukijos sužimba ir Ukmergėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Švenčionyse.

Chanukijos uždegimas Ukmergėje

Žvakių uždegimo simbolis – pati svarbiausia šventės dalis

Chanukijos įžiebimo simbolis yra pati svarbiausia  šventės dalis. Chanukos istorija pasakoja, kad atkovotoje šventykloje buvo likęs tik vienas šventinto aliejaus indas ir jo galėjo užtekti tik vienai dienai menoros šviesos. Bet įvyko stebuklas ir menora degė visas aštuonias dienas, kol buvo pagamintas naujas aliejus. Tai ir yra Chanukos stebuklas,  atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis būtent ne jėgos, o dvasios pergalę prieš kultūrinę, etninę ar religinę priespaudą.

Šventė žymi II a. pr. m. e. vykusį judėjų sukilimą ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimą iš Seleukidų imperijos priespaudos. Judėjai sukilo neapsikentę religinio, kultūrinio, ekonominio persekiojimo ir vedami didvyrių Makabiejų išlaisvino išniekintą šventyklą ir uždegė specialią žvakidę-menorą.

Chanukija tradiciškai įžiebta ir V. Kudirkos aikštėje

Vinco Kudirkos aikštėje susirinkusi žydų bendruomenė kartu su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi  uždegė Didžiąją Chanukiją. Šventinėje ceremonijoje dalyvavo žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ Rabinas Sholomas Ber Krinsky, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas Shmuelis Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir kt.

Renginio metu Vilniaus merui taip pat buvo įteiktas simbolinis žydų bendruomenės apdovanojimas „Jeruzalės ranka“.

Daugiau nuotraukų iš šventinių renginių:

Profesorius Vytautas Landsbergis ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky

Premjeras sveikina Lietuvos žydų bendruomenę su Chanukos švente

Premjeras Saulius Skvernelis pasveikino Lietuvos žydų bendruomenę, kuri  šiandien įžiebia pirmąsias Chanukos žvakes ir kviečia visus geros valios  žmones į ilgametes tradicijas turinčią šventę.

„Nuoširdžiai sveikinu visą Lietuvos žydų bendruomenę su prasidedančia šviesos ir tikėjimo švente.  Chanuka suteikia puikias galimybes prisiminti senąsias tradicijas ir puoselėti pamatines vertybes. Sveikintina, kad  ši yra graži Lietuvos žydų bendruomenės šventė susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio“,- teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

  Artėjančių švenčių proga premjeras padėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už dalykišką bendradarbiavimą su Vyriausybe, kitomis institucijomis konstruktyviai sprendžiant bendruomenei aktualius klausimus.

„Galime tik pasidžiaugti restauruojamais žydų kultūros paveldo objektais, atgyjančiomis  sinagogomis. Šiandien visoje valstybėje šie pastatai naudojami Lietuvos žmonių kultūriniams ir švietimo poreikiams. Registruojamos ir tvarkomos žydų kapinės, puoselėjama žydų kultūra, atgaivinamos senosios tradicijos. Visa tai leidžia drąsiai  teigti,  jog mūsų bendradarbiavimas ateityje tik intensyvės ir bendromis pastangomis nuveiksime daug svarbių darbų“, –  teigia Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina visus bendruomenės narius su Chanukos švente!

Kasmet švęsdama Chanuką su anūkais, aš prisimenu savo vaikystės Chanuką pas senelę. Šventė nebūdavo linksma kaip dabar ir  vaišių neturėjome. Mano senelė, slėpdamasi  šventė virtuvėje, kur nebuvo langų, uždegdavo žvakutes ir melsdavosi. Chanukijos neturėjom, nes šeimos relikvijas praradome per Holokaustą. Ji meldėsi, bet malda nebuvo šventiška, nes senelė visada galvodavo apie savo sūnų, jai vaidenosi, kad kažkas ateina, ir perspėdama mane, sakydavo: „slėpkis, nes ateina vaikų akcija”. Po karo linksmybių nebūdavo. Mano senelė turbūt – ne vienintelė tokia, kuri prisimindavo ne tik Jeruzalės šventovę, bet ir savo nužudytus vaikus.

Mes švenčiame gražiau, gyvename geriau, mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. Daugiau šviesos ir šiltų malonių  jausmų linkiu visiems mūsų žydų bendruomenės nariams. Tegu Chanukos žvakių liepsna skleidžia gerumą namuose ir suteikia laimės akimirkų vaikams, kurie laukia Chanukos „gelt“,  ir suaugusiems, visiems, kas ateis prie šeimyninio vaišių stalo ragauti skanių žydiškų latkių.

Laimingos Chanukos, mielieji žydų bendruomenės nariai!

Chanuka ir žydų istorijos paradigmos pagal Ravą Josefą B. Soloveičiką

Chanuka ir žydų istorijos paradigmos pagal Ravą Josefą B. Soloveičiką

Doc.dr. Aušra Pažėraitė

Savo gausiose Toros pamokose, skirtose Chanukai, litvakiškos rabiniškos dinastijos tęsėjas JAV, ilgus dešimtmečius vadovavęs Icchako Elchanano vardo Teologinei seminarijai prie Ješivos universiteto,  vienas iš įtakingiausių XX amžiaus rabinų, analizavo daugelį su šia švente susijusių halachinių (religinės teisės) ir prasmės klausimų. Tarp tokių klausimų buvo ir Maimonido formuluotos nuostatos.  Maimonidas (dar vadinamas Rambamu), žymus XII a. gyvenęs žydų filosofas ir halakhistas vienas pirmųjų suteikė šiai šventei  ypatingą reikšmę, jai skyręs atskirą veikalą, pavadinimu Hilkhot Chanuka. Talmudo išminčiai, ypač ankstyviausios jų kartos (vadinami tanajais, kurie mokė I-II m.e.a., ir jų mokymai tapo Talmudo dalies, vadinamos Mišna, pagrindu), buvo skyrę jai labai mažai dėmesio, palikę be platesnio aptarimo ir komentarų, dėl ko ji palaipsniui galėjo būti visiškai užmiršta. Todėl Rambamas suformulavo ir išryškino nuostatas, kad ši šventė neišnyktų. Tarp tų nuostatų buvo ir ta, kad esminis šios šventės akcentas yra Pirsumei nissa, t.y. „Stebuklo viešinimas“. Jis vyksta žvakę ar žibintą, kuris paprastai per šabą uždegamas namuose, uždegant lauke, viešoje erdvėje, prie namų ar namuose ant palangės, kad būtų matoma lauke. Tai Ner Chanuka (Chanukos žvakės uždegimo) micva (įsakas).

Koks tas stebuklas? Kokia jo prasmė? Ravas Soloveičikas plėtojo savo viziją metai po metų, atsiremdamas į savaitinius Toros skaitinius, kurie kasmet skaitomi šios šventės kontekste, nors tiesiogiai ir nėra susiję su Chanuka. Kaip žinia, yra metinis Toros skaitymo ciklas, kiekvieną savaitę skaitant Torą dalimis, skyriais. Pradžios knyga, teigia Ravas, remdamasis Maimonido mintimi, yra knyga, pripildyta simonim, t.y. ženklų, kurių reikšmės susietos ne tik su praeitimi, bet ir su ateitimi. Tai lyg formavimosi knyga (Sefer Jecira), knyga apie formavimąsi, atskleidžianti ne tik Toros viziją, liečiančią visos Kūrinijos kūrimą, bet ir Izraelio formavimosi procesą. Pats šis procesas, kurio reikšmingiausi dalyviai buvo patriarchai Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir jo sūnūs (bei matriarchės Sara, Rebeka, Lėja, Rachelė) atskleidė svarbias visos būsimos žydų istorijos paradigmas. Per šias istorijas atsiskleidžia santykių ir konfrontacijų paradigmos: tarp žydų ir kitų žmonių, ir tarp pačių žydų – brolių, tėvų ir vaikų, ir tiesiog kitų.

Šiaulių žydų benduomenės sveikinimas

Šiaulių žydų benduomenės sveikinimas

Hanukos šviesa lai apgaubia šiluma ir jaukumu, išmintis telydi Jūsų sprendimus,

Sėkmė- darbus, tolerantiškumas- santykius, meilė ir gerovė – Jūsų visų namus ir šeimas.

 Nuoširdžiai

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė

Izraelietiškų šokių seminaras su Ilai Spziezak

Šeštadienį, gruodžio 9 d. vyko ilgai lauktas ir labai smagus Izraelietiškų šokių seminaras su šokių mokytoju Ilai Spziezak. Vilniuje vykęs užsiėmimas suvienijo net šešiasdešimt šokį mylinčių žmonių iš penkių skirtingų šalių.

Per devynias valandas trukusį seminarą dalyviai išbandė ir išmoko net 11 skirtingų izraelietiškų šokių.

Londone gyvenantis Ilai Szpiezak turbūt yra vienas energingiausių ir charizmatiškiausių Izraelio šokių mokytojų pasaulyje. Šokti jis pradėjo mokyti pats būdamas vos penkiolikos, o sulaukęs dvidešimties –  jau dirbo choreografu Londono Izraelio šokių institute.

Iš Argentinos kilęs, ketverius metus ir Izraelyje praleidęs mokytojas tiki, kad šokis, daina ir muzikas – yra vienas iš nuostabių dalykų, kuriuos gali pasiūlyti Izraelis.

 

Jeruzalės pripažinimas Izraelio sostine „daro taiką įmanomą“, sako Netanyahu

Jeruzalės pripažinimas Izraelio sostine „daro taiką įmanomą“, sako Netanyahu

 

Briuselis, gruodžio 11 d. (AFP-BNS). Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pirmadienį sakė, kad Jeruzalės pripažinimas jo šalies sostine „daro taiką įmanomą“, nors didžioji tarptautinės bendrijos dalis kritikavo šį JAV sprendimą.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) praėjusios savaitės pareiškimo dėl Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine kelias dienas vyko protestai ir susirėmimai palestiniečių teritorijose, taip pat demonstracijos visame islamo pasaulyje.

Europos Sąjunga reiškė nerimą dėl D. Trumpo sprendimo, kardinaliai keičiančio JAV politiką šio ginčijamo šventojo miesto klausimu. Tikimasi, kad bloko užsienio reikalų ministrai paragins B. Netanyahu, pirmadienį su jais susitinkantį per darbo pusryčius Briuselyje, atnaujinti dialogą su palestiniečiais.

Pasak Izraelio premjero, D. Trumpas tik „aiškiai pateikė faktus“ pripažindamas, kad Jeruzalė 70 metų buvo Izraelio valstybės sostinė ir 3 tūkst. metų – žydų tautos sostinė.