Kaune tęsiasi Čiunės Sugiharos savaitė

Kaune tęsiasi Čiunės Sugiharos savaitė

Lietuvoje organizuojamos Sugiharos savaitės renginiai vyksta Kaune rugsėjo 2-8 d.

Sugiharos savaitė – renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavė „Vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.

Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda teigė: „Konsulas Č. Sugihara tampa vis žinomesnis pasaulyje, ir todėl džiugu, kad jo žygdarbio atminimas randa vis daugiau formų. Reikšminga, kad ši puiki Sugiharos savaitės iniciatyva kilo būtent Kaune, kuris yra visos Sugiharos istorijos epicentras.“

Anot Kauno miesto mero pavaduotojo Simono Kairio, „Nors Sugiharos savaitė organizuojama pirmą kartą, ji susilaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Neįtikėtina, kokį ryšį turi dvi tokios tolimos ir skirtingos šalys. Rugsėjo pradžioje į Kauną atvyks daug garbingų svečių iš Japonijos, tarp kurių bus ir Japonijos Parlamento, Gifu prefektūros, žiniasklaidos atstovai“.

Vicemeras nuoširdžiai kviečia kauniečius ir miesto svečius pasiplanuoti laiką apsilankymui puikiuose nemokamuose renginiuose. Renginių programoje įvairiose Kauno erdvėse vyksta muzikiniai koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.

Sugiharos savaitės metu rugsėjo 2 d. bibliotekoje atidaryta Kotrynos Šešelgytės kurtų japoniškų pasakų iliustracijų paroda. Renginyje dalyvavo Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda, Kauno savivaldybė atstovai, Sugihara Week organizatoriai. Paroda veiks iki rugsėjo 29 d. Daugiau informacijos apie Japonų pasakų iliustracijų parodos atidarymą Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje:  

„Sugiharos savaitė naujai suvienys lietuvių, japonų ir žydų tautas Sugiharos istorijoje. Jame trijų tautų menininkai susitiks bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuos apie laikmetį autentiškose to laikmečio Kauno erdvėse.“  – sakė vieno iš organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro, vadovas dr. Aurelijus Zykas.

Pristatant Sugiharos istoriją, kauniečiai bei miesto svečiai  supažindinami su Japonijos kultūra, kurioje Sugihara užaugo ir kur formavosi jo požiūris, pristatomii regimieji Japonijos pėdsakai Kaune, vyks diskusijos apie humanizmo bei tolerancijos vertybes.

Šventės programa ir jos akimirkos nuotraukose kitame puslapyje.

Skaityti plačiau

Europos žydų kultūros dieną LŽB sveikinimo žodžiu pradėjo Pasaulio žydų kongreso Vykdantysis direktorius Robertas Singeris

Sekmadienį, rugsėjo 3d. Šofaro garsu su rabinu iš Jeruzalės Šalomu Kaplanu pasitikome Europos žydų kultūros dieną, kėlėm taurę vyno už gyvenimą ir sveikinome su artėjančia Roš ha Šana! Antrus metus iš eilės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su trenksmu minėjo Europos žydų kultūros dieną. Renginio šeimininkas, LŽB pirmininkės pavaduotojas prof. Leonidas Melnikas sveikino visus atėjusius svečius.

Sveikinimo žodį taip pat tarė naujasis LŽB Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir Izraelio ambasados atstovė Liana Jagniatinskytė, susirinkusius sveikino KPD direktoriaus pareigas laikinai einantis Audrius Skaistys. Fania Brancovskaja pirmoji pasidalino prisiminimais apie savo senelių štetlą Varėną ir jidiš kalba supažindino su spalvingais anekdotais, keiksmažodžiais ir sveikinimais, visiems linkėjo meilės autentiška jidiš kalba, kuri pasak dalyvavusio  šventėje Roberto Singerio, Pasaulio žydų kongreso vykdančiojo direktoriaus, bus įtraukta į UNESCO saugomą žydų paveldą. Hebrajų kalbos pamokėlė taip pat buvo įtraukta į dienotvarkę, ją vedė  Ruth Reches.

Klausėmės nepakartojamų, labai jautrių pasakojimų apie Eišiškių, Šeduvos, Vilkaviškio, Anykščių štetlus, kuriuos pristatė garbūs svečiai: Vytautas Toleikis, Ilona Šedienė, Sandra Petrukonytė, Rimantas Vanagas, Antanas Žilinskas „Beigelių krautuvėlė“ plikė beigelius nuo pat ankstaus ryto, degustavom chacilimą su thina, macą kneidelach su cinamonu, mūsų gefilte fiš ragavo  R. Singeris.

Nuotraukoje Vytautas Toleikis su pagrindiniu klausimu visai Lietuvai:

Tai ar bus tas proveržis, kad štetlai taptų mūsų tikra širdies dalimi, be kurios nebeįsivaizduojama mūsų Lietuva?

“Beigelių krautuvėlėje” kepėm chalas su Riva Pornaja ir Amit Belaite. Lietui lyjant, Rakija Klezmer Okestar drebino Šnipiškių bendruomenę. Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlach koncertas pradžiugino žiūrovus sausakimšoje J.Heifetzo salėje, šokom ir dainavom. Laukiame jūsų kituose LŽB rugsėjo renginiuose! #Žydušventės #Žydųšventės

Šventės akimirkos

Izraelio premjeras B.Netanyahu priėmė kvietimą apsilankyti Lietuvoje

Izraelio premjeras B.Netanyahu priėmė kvietimą apsilankyti Lietuvoje

Vilnius, rugsėjo 4 d. (BNS). Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pakvietė Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) apsilankyti Lietuvoje. Ministerijos teigimu, Jeruzalėje pirmadienį susitikęs su L.Linkevičiumi, Izraelio vyriausybės vadovas kvietimą priėmė.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, per pokalbį su B.Netanyahu pabrėžtos teigiamos tendencijos dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityse – prekybos apimčių augimas, turistų skaičiaus didėjimas, sėkmingas bendradarbiavimas mokslo ir inovacijų srityse. Taip pat apsikeista nuomonėmis apie grėsmes abiejų šalių regionuose, sutarta skatinti dvišalį bendradarbiavimą energetikos, gynybos ir kibernetinio saugumo srityse.

„Lietuvą su Izraeliu sieja ypatingi ryšiai. Mes visada pabrėžiame ir visada gauname pritarimą iš Izraelio pusės, kad tai daugiau nei tradicinė politika“, – sakė L.Linkevičius. Anot jo, Lietuva šiemet mini diplomatinių santykių su Izraeliu 25-metį, Lietuvoje ta proga gausu renginių, iniciatyvų, vizitų.

Ministras taip pat susitiko su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu, numatyti susitikimai su Kneseto pirmininku Yuli-Yoelu Edelsteinu (Juli-Joelu Edelšteinu), kitais politikais.

L.Linkevičius Izraelyje vieši B.Netanyahu kvietimu. Premjeras yra kilęs iš litvakų giminės – Šeduvoje gyveno jo senelė.

Šiuo metu Izraelyje vyksta Europos vyrų krepšinio čempionatas, jame dalyvauja ir Lietuvos krepšinio rinktinė, šeštadienį grupės rungtynėse nugalėjusi Izraelio rinktinę.

LŽB Pirmininkės Fainos Kukliansky kalba konferencijoje “Kaip įamžinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą ?”

2017-09-04 Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininkės kalbą perdavė LŽB Vykdomasis direktorius Renaldas Vaisbrodas.

Gerbiamieji tarptautinės  konferencijos “Kaip įamžinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą”  svečiai,

Dėkoju  organizatoriams už suteiktą galimybę Lietuvos žydų bendruomenės vadovės vardu tarti sveikinimo žodį.

Naudojantis šia proga norėčiau kreiptis į gerbiamus konferencijos svečius ir paklausti – kas geriau galėtų atsakyti į konferencijoje keliamą klausimą, jei ne Lietuvos žydai? Lietuvos žydų bendruomenės pastarųjų metų iniciatyva ir aktyviomis pastangomis, svarbūs Litvakų paveldo monumentai bei kultūros ženklai vėl turi šansą atgimti mūsų Tėvynėje, primindami apie didingą Lietuvos Jeruzalės praeitį bei būti išsaugoti ateities kartoms. 

Akivaizdu, kad jokie Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos įamžinimo, kaip ir bet kurie kiti Lietuvos žydų paveldo klausimai, negali būti svarstomi, neužtikrinus tinkamo Lietuvos žydų bendruomenės įsitraukimo ir dalyvavimo. Didžioji Sinagoga yra mūsų, Lietuvos žydų, vienas ryškiausių kultūrinių-sakralinių simbolių, kurio tinkamas įamžinimas negali tapti atskirų grupių komercinių ar asmeninės savirealizacijos ambicijų įkaitu. Neseniai atlikti archeologiniai tyrimai parodė, kad yra išlikę kur kas daugiau Didžiosios sinagogos fragmentų negu buvo manyta iki šiol. Lietuvos žydų bendruomenė turi teisę ir pareigą dėti visas pastangas, kad šie išlikę Šventovės artefaktai būtų deramai įamžinti, išlaikyta Didžiosios sinagogos vietos rimtis ir pagarba jai.  

Tikiu, kad įvairių formų diskusijų apie Lietuvos žydų paveldą, taip pat ir apie  Didžiosios sinagogos įamžinimo galimybes ir būdus ateityje tik daugės. Ši konferencija – viena jų, todėl sveikinu organizatorius suteikus pradžią kalbai apie didžiosios sinagogos įamžinimo idėjas, tikimės, kad tai turi perspektyvą tapti produktyviu dialogu. Esami atviri idėjoms bei pasirengę vienyti autoritetingų paveldo specialistų, visuomeninių organizacijų iniciatyvas šia tematika. 

Dėkoju renginio organizatoriams ir dalyviams bei kviečiu abipuse pagarba pagrįstam bendradarbiavimui.
Sugiharos namo restauruoti atvykę japonai: norime žmonėms suteikti laimės

Sugiharos namo restauruoti atvykę japonai: norime žmonėms suteikti laimės

Kaunas, rugsėjo 4 d. (BNS). Pirmadienį prie garsaus tarpukario diplomato Čiunės Sugiharos namo-muziejaus Kaune būriavosi baltai vilkintys dažytojai iš Japonijos, atvykę prisidėti prie jiems itin svarbaus istorinio herojaus namo rekonstrukcijos.

Kaip BNS pasakojo dažytojų grupės „Tokon International“ pirmininkas Keiichi Yasuda (Keiči Jasuda), gerus darbus drauge daryti susibūrę dažytojai nori padovanoti kitiems kuo daugiau laimės.

„Yra daugybė įstaigų, kurios viską daro už pinigus. Tačiau pinigai laimės neatneša – gyvenimo prasmė nėra pinigai, o laimė, ir norėtųsi ką nors padaryti tokio, kad žmonėms suteiktume tą laimę“, – sakė K.Yasuda.

Į Kauną atvykę japonai ne tik savaitę talkins restauruojant diplomato namą, jie taip pat Japonijoje suorganizavo aukojimo akciją ir atvežė 30 tūkst. eurų, skirtų muziejaus rekonstrukcijai.

„Japonijoje visi žino Sugiharą ir visi žino Sugiharos muziejų – jis yra labai garsus. Internete paskelbėme, kad renkame paramą šiam restauravimui ir įvairūs žmonės pervedinėjo pinigus“, – pasakojo svečias iš Japonijos. „Tokon“ dažytojai – savo srities profesionalai, susibūrę vykdyti socialinę veiklą. Iš pradžių jie dirbo tik Japonijos viduje, vėliau ėmėsi projektų ir už šalies ribų.

Skaityti plačiau
Čijūnės Sugiharos savaitė Kaune

Čijūnės Sugiharos savaitė Kaune

Šeštadienį Kaune prasidėjo Sugiharos savaitė, skirta ne tik supažinti plačiąją visuomene su Č. Sugiharos bei Nyderlandų diplomato Jano Zvartendijko asmenybėmis ir jų didvyriška veikla Antrojo pasaulinio karo metais, bet ir siekianti tiesti tiltus tarp skirtingų kultūrų: lietuvių, žydų, japonų. Tam skirta daugybė įvairiausių renginių, galinčių sudominti tiek mažą, tiek didelį: kūrybinės dirbtuvės, paskaitos, filmų peržiūros, koncertai, parodos.

Nuotraukose savaitės organizatoriai prie foto koliažo, sudaryto iš į Kauną iš Izraelio gyventi grįžusios Bellos Shirin šeimos atvaizdų: Bella Shirin, Sugiharos namų direktorius, KŽB tarybos narys Simonas Dovidavičius, VDU Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas, “Auros” šokio teatro vadovė Birutė Letukaitė, KŽB pirmininkas Gercas Žakas ir kiti.

Daugiau nuotraukų kitame puslapyje.

Skaityti plačiau
Globalus Holokausto veidas, arba Kas turi atsitikti, kad pradėčiau kažką daryti?

Globalus Holokausto veidas, arba Kas turi atsitikti, kad pradėčiau kažką daryti?

Nuotraukoje: Vokietijos Bundesarchyvo/Wikimedia.org nuotr. / Radomo geto žydai (1941 m. kovas)

Autorius: Ieva Elenbergienė
„Holokaustas – ne vien baisi istorija, kuri nutiko labai seniai ir ne mums. Jei norime, kad žmonija daugiau niekada nepatirtų genocido, turėtume įsisąmoninti, kad tai yra mūsų visų, o ne „jų“ istorija, kuri buvo ne „kažkur“, o pas mus ir mums,“ – savo interviu pabrėžia politologijos mokslų profesorė Dovilė Budrytė. Ji dėsto JAV Džordžijos valstijos Gvineto koledže, 2015 m. buvo apdovanota už geriausią dėstymą Džordžijos valstijos aukštųjų mokyklų sistemoje. Jos publikacijų sąraše – knygos apie traumines patirtis ir atmintį bei daugiakultūriškumą.

– Pateikus istorinius įvykius bendražmogiškame kontekste, jie priartėja prie kiekvieno, tampa matomi per asmeninę prizmę. Tad dėstant apie Holokausto atmintį, galima labai jautriai kalbėti apie žmogaus prigimtį?

– Dabar, kai pasaulyje vyksta karai ir ekologinės krizės, populiaru tyrinėti, kaip žmonės elgiasi katastrofų akivaizdoje, kaip pasipriešina, kaip išsaugo žmogiškąjį orumą. Holokausto istorija yra vadinamųjų „resilience“ (angl. išlikimo, atsparumo) studijų pagrindas. Pavyzdžiui, įdomu tyrinėti, kodėl vieni žydai ėjo į ginkluotą pasipriešinimą, o kiti liko pasyvūs, manė, kad reikia išlaukti, kol situacija pagerės. O kaip aš elgčiausi tokioje situacijoje? Ką reiškia būti ne tik auka ar budeliu, bet ir stebėtoju – juk tokių žmonių Lietuvoje Holokausto metu buvo daugiausia. Ar liudininko vaidmuo yra kaltė be kaltės? Tai labai platus klausimas, kurį įdomu sieti su šiandiena ir savo terpe. Pavyzdžiui, JAV mes su studentais kalbame apie išrinktus senatorius, prezidentus, kurių politika kai kuriems, tarkim, labai nepatinka, atrodo net kelianti grėsmę. Studentai svarsto – o ką aš konkrečiai dabar darysiu? Ar pajudinsiu bent pirštą? Kas turi atsitikti, kad pradėčiau kažką daryti? Ir ką? Ir kodėl?

Skaityti plačiau
Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyksta mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyksta mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky gavo laišką iš Palangoje gyvenusių žydų Benjaminovičių šeimos, kurį prašoma perduoti Palangoje vyksiančios konferencijos dalyviams ir organizatoriams. Laišką skelbiame ir tinklapyje.

Laba diena, gerbiamieji konferencijos dalyviai.

Jums rašo Preide Leizerio Benjaminovičiaus vaikai – Mejeris (1950m.), Simonas ( 1953 m.) ir Leiba (1956 m.). Šiuo metu gyvename Izraelyje.

Mūsų tėvas, gimė 1922 metais rugpjūčio 21 dieną Palangoj. Tėvas turėjo vyresnį brolį Mošė ir tris seseris: Rahil, Etė ir Libė(Libalė). Jo tėvai: mama Alte (mergautinė Odesaitė) ir tėvas Simonas Benjaminovičius. Be to, kartu su jais gyveno senelio Simono tėvai. Senelis Aba buvo krosnių dėjimo meistru. Pasak tėvo, Benjaminovičių šeima apsigyveno Palangoje 18 amžiaus pradžioje.

Mūsų senelis Simonas buvo gintaro  apdirbimo meistru ir dirbo namudininku vienoje iš kelių Palangoje buvusių dirbtuvių, kurių savininkai dažniausiai buvo žydai. Apie tai mūsų tėvas rašė laikraštyje „Lietuvos Jeruzalė“ 1991.03.Nr.3(17) – žiūr. pridėtose nuotraukose.

Tėvas pradėjo dirbti nuo 13 metų, o  nuo 15 metų pradėjo dirbti mokiniu staliaus dirbtuvėje. Jis mokėsi amato iš meistrų palangiškių ponų – Šilgalio ir Macio. Pas juos lankėsi pastoviai, poilsiaudamas Palangoj.

Teta Ete dirbo siuvėja Leono Galdiko dirbtuvėje. Galdikų nuotrauka žiūr. pridėta prie šio laiško. Su Galdikais palaikėme glaudžius ryšius ir po karo.

Skaityti plačiau

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu

Rugsėjo 2 d. vakare  Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vadovaujama  Lietuvos delegacija, į kurią įtraukta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė,  Tel Avive stebėjo Izraelio ir Lietuvos krepšinio varžybas. Po jų Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su senu pažįstamu – Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu ir aptarė svarbiausias Lietuvos žydų bendruomenės aktualijas bei bendruomenės saugumo klausimus.

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Olkinų šeimos atminimui įamžinti.

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Olkinų šeimos atminimui įamžinti.

Asociacijos „Rokiškio teatras“ vykdo projektą, skirtą Panemunėlio žydų Olkinų šeimos atminimo įamžinimui. Šeima nužudyta per Holokaustą. Viena iš projekto partnerių yra Panevėžio m. žydų bendruomenė.  Rugsėjo 8 dieną  Rokiškyje bus pristatytas spektaklis „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė). Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Pagal projektą spektaklis buvo pristatatytas šių metų balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje. Asociacijos „Rokiškio teatras“ režisierė,  projekto vadovė Neringa Danienė ir aktoriai padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už spektaklio pristatymą Panevėžio m. visuomenei ir šiltą priėmimą bendruomenės patalpose.

Spektaklio  scenarijus parašytas, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone, Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą, vos pradėjusią skleistis, jaunos talentingos poetės Matildos mūzą. Istorija tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Skaityti plačiau

Lietuvos sporto klubo “Makabi” plaukimo čempionato nuostatai

 

                VARŽYBŲ TIKSLAI  IR  UŽDAVINIAI

Populiarinti plaukimo  sportą  LSK „Makabi“  narių  tarpe

Atrinkti geriausius  plaukikus  dalyvauti  tarptautinėse  Makabiadose

VARŽYBŲ VIETA  IR  LAIKAS

 Varžybos  vykdomos  2017 m. rugsėjo  17 d. 11-13 val. Kauno  m. daugiafunkciniame  sporto  ir  pramogų  komplekse  „GIRSTUTIS“, esančiame  Kovo  11-osios g. 26, Kaunas

VARŽYBŲ DALYVIAI

             Varžybose  gali  dalyvauti  visų  amžiaus  grupių  plaukikai, kurie  po  paraiškų pristatymo  bus  suskirstyti  pagal  amžiaus  grupes. Kiekvienas  dalyvis  gali  startuoti 2 distancijose.

Paraiškos  pateikiamos, nurodant dalyvio amžių,  el.paštu  makabilita.duskes@gmail.com  iki 2017 m. rugsėjo  10 d. 24 val.

Vilniuje  varžybų  koordinatorius  Artiomas  Perepelica: 8  672 51702, artiom.perepelica@mail.ru

VARŽYBŲ PROGRAMA  IR  APDOVANOJIMAS

25 m. laisvu  stiliumi

50 m. krūtine

Visi  varžybų  dalyviai  apdovanojami  atminimo  medaliais.

    Grupių  prizininkai  apdovanojami  specialiais  prizais.

LSK  „Makabi“  vykdantysis  direktorius

M. Duškesas

Užsienio reikalų ministras vyksta oficialaus vizito į Izraelį

urm.lt

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 2-5 dienomis vyksta oficialaus vizito į Izraelio Valstybę ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, šiuo metu taip pat einančio Izraelio Valstybės užsienio reikalų ministro pareigas, kvietimu.

Vizito programoje numatyti susitikimai su Izraelio Valstybės Prezidentu Reuvenu Rivlinu, ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, Kneseto pirmininku Yuli-Yoelu Edelsteinu ir Lietuvos-Izraelio Parlamentinės draugystės grupe, gynybos ministru Avigdoru Libermanu, užsienio reikalų viceministre Tzipi Hotovely, ministro pirmininko pavaduotoju, Kneseto nariu,  Michaelu Orenu.

Susitikimų metu bus aptartos Lietuvos ir Izraelio tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos, ryšių aukštųjų technologijų sektoriuose (biotechnologijų, farmacijos, Fintech) plėtojimo potencialas, pristatyti žydų paveldo įamžinimo Lietuvoje projektai, apsikeista nuomonėmis apie bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose, aptarta saugumo situacija Lietuvos ir Izraelio kaimynystėje, bendradarbiavimas kovojant su terorizmo grėsme.

Ministras L. Linkevičius skaitys paskaitą Izraelio Užsienio reikalų tarybos ir Pasaulio žydų kongreso renginyje Jeruzalėje, dalyvaus susitikimuose su Litvakų organizacijų „Beit Vilna”, „Igud jocei Lita”,  „Israelita” nariais ir Izraelio lietuvių bendruomene „Nerija”.  Jis taip pat susitiks su rugsėjo 6-7 dienomis vykstančiai DLD Tel Aviv skaitmeninei konferencijai (DLD Tel Aviv Digital Conference) besirengiančiais startuolių atstovais iš Lietuvos ir Izraelio.

Ministras L. Linkevičius kartu su Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu šeštadienį stebės krepšinio rungtynes, kuriose susitiks Lietuvos ir Izraelio  rinktinės. Rugpjūčio 31 dieną prasidėjusio Europos krepšinio čempionato „Eurobasket 2017“ pirmojo etapo varžybos vyks Tel Avive.

Šiais metais minimos 25-osios Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo metinės. Pastarieji metai pasižymi teigiamomis augimo tendencijomis įvairiose dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityse. Augo prekybos apimtys ir turizmo srautai, sparčiai vystomas bendradarbiavimas su Izraeliu gynybos pramonės srityje, sėkmingai bendradarbiaujama mokslo ir inovacijų srityse.

Nepamirštamą interviu su A.Saboniu padaręs žydas turi gerų žinių Lietuvos rinktinei

Nepamirštamą interviu su A.Saboniu padaręs žydas turi gerų žinių Lietuvos rinktinei

lrytas.lt

Prieš 22 metus Izraelio žurnalistas Eli Shvidleris Ispanijoje kalbino Arvydą Sabonį. Žydas kvatoja – nors Sabas, tuomet dar žaidęs Madrido „Real“, prisėdo ant sekretoriato, iškėlęs mikrofoną į viršų Eli vis tiek vargiai galėjo pasiekti pašnekovą. Lengvai pasispjaudydamas E.Shvidleris skalpuoja Izraelio rinktinės trenerį – neabejoja, kad Erezas Edelsteinas paliks vyr. trenerio postą po Europos čempionato. „Twitter“ nuotr./Eli Shvidleris Dėl Izraelio pasirodymo prieš italus pasibaisėjęs krepšinio ekspertas regi lengvą Lietuvos krepšininkų pasivaikščiojimą šeštadienį. „Turbūt blogiau buvo, kai bičiulis iškart po rungtynių parašė internete, kad „Žalgirio“ šokėjos parodė kur kas daugiau universalumo aikštėje nei Izraelio rinktinė“, – savo klausime nieko blogo nematė E.Shvidleris.

Skaityti plačiau

Lietuvoje minimos Europos žydų kultūros dienos

Vilnius, rugsėjo 2 d. (BNS). Ekskursijomis, paskaitomis, koncertais, parodomis, konferencijomis ir kitais renginiais Lietuvoje minimos Europos žydų kultūros dienos.

Penktadienį prasidėjusi programa tęsis iki rugsėjo 5-sios ir apims bent 24 Lietuvos miestus ir miestelius.

Kaip pranešė Kultūros paveldo departamentas, keturioliktą kartą vyksiančių Europos žydų kultūros dienų tema šiemet – „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Žodis „štetl“ jidiš kalba reiškia „miestelis“.

„Europos žydų kultūros dienų metu pasidairykime po beveik du amžius gausiausios tautinės ir konfesinės mažumos – žydų  gyventus ir puoselėtus štetlus. Tegul jie primena tikrą ano meto gyvenimą, litvakiško pasaulio darnų įsikomponavimą į Lietuvos miestelius, kurie tuomet ne tik kvepėjo beigeliais, bet ir džiugino savo margumu ir įvairove šiuo metu neretai ištuštėjusias vietoves“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Europos žydų  kultūros dienų atidarymo renginiai penktadienį vyko Pakruojyje. Savaitgalį ir kitą savaitę pažindintis su žydų kultūra kvies renginiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Jurbarke, Kelmėje, Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose ir kitur.

Europos žydų  kultūros dienų Lietuvoje renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“ dalis, koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas, bendradarbiaudamas su Žydų  kultūros paveldo kelio asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėmis, Rytų Europos žydų kultūros tyrimų centru, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

Rugsėjo 1-oji – tikra šventė Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje

Pirmokai su LŽB dovanėlių krepšeliu: Košeriniu beigeliu ir hebrajų kalbos žodynėliu. 

Visos mokyklos bendruomenę, moksleivius ir jų tėvus sveikino su naujųjų mokslo metų pradžia ir sėkmės linkėjo direktorius Miša Jakobas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio misijos vadovo ambasadoriaus pavaduotoja Hochstetler Efrat, Izraelio garbės konsulas Prof. Vladas Algirdas Bumelis.

LŽB pirmininkė sveikina pirmokus, linki  gerai mokytis, o kad jie neišalktų, įteikia “Beigelių krautuvėlės” košerinius beigelius. Daugiau nuotraukų kitame puslapyje.

Skaityti plačiau
„Lietuvos Štetlai“ – Europos žydų kultūros diena rugsėjo 3d. 2017, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

„Lietuvos Štetlai“ – Europos žydų kultūros diena rugsėjo 3d. 2017, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Vilkaviškio muziejaus nuotrauka. Vilkaviškio štetlas

Panešimas spaudai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus vilniečius ir svečius dalyvauti Štetlams skirtame renginyje ir drauge prisiminti bei pagerbti pražudytą įdomų ir brangų Lietuvos istorijos etapą, kuriuo pradedama giliau domėtis bei jį saugoti.

„Diaspora ir paveldas. Štetlas“ – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patvirtinta 2017 metų Europos žydų Kultūros dienos, minimos rugsėjo 3d. tema. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas valstybei, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!

Sekmadienį, rugsėjo 3d. Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (Pylimo 4, Vilnius) vyks renginys „LIETUVOS ŠTETLAI“ Europos žydų kultūros diena 2017.

Šventė prasidės 9 val. ryto „Beigelių krautuvėlėje“ pusryčiais su beigeliais, autentiškų žydiškų receptų pristatymu ir degustacija. Po to visi galės dalyvauti įdomioje jidiš kalbos pamokėlėje. Išalkusių po pamokėlės lauks antrieji pusryčiai „Beigelių krautuvėlėje“. Nuo 14 val.  prasidės vieša paskaita su svečiais ir lektoriais apie Lietuvos štetlus: Anykščius, Eišiškes, Šeduvą, Varėną, Vilkaviškį ir jų mums paliktus ženklus.16 val. laukia Chalos kepimo pamokėlė ir „Beigelių krautuvėlės“ naujos keramikos kolekcijos pristatymas. 18 val. vyks Žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlach“ koncertas.

Vilniaus Šnipiškių bendruomenėje nuo 15 val. koncertuos Rakija Klezmer Orkestar.

Daugiau informacijos:

Lietuvos tikrovė tokia – norėdami išsamiau susipažinti su pasirinkto istorinio miestelio materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu (pastatų stilistiniais bruožais ir „aura“, kitusia gyventojų sudėtimi ir tuos pokyčius atspindinčiais miestelio struktūros pokyčiais, galiausiai, politinių santvarkų kaita ir jų įvestais ideologizuotais užstatymų kanonais) anksčiau ar vėliau neišvengiamai išgirsime žodį „štetlas“. Suprasti, kas tai yra, pabandyti štetlą įžvelgti dabartinių miestelių pastatų detalėse ir jų išsidėstyme geresnės progos už rugsėjo 3 d. vyksiančius Europos žydų kultūros dienos renginius nesurasite“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“. O tų miestelių, kur žydai sudarydavo iki pusės ir  daugiau gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos, verslumo atmosfera, galima vadinti štetlais. Teigiama kad štetlai kūrėsi XVIII amžiuje. Malát, Kúpeshok, Zósle, Ólkenik, Svintsyan, Vilkomir, Gruzd, Eyshishok, Utyan – tai yra tik keli ir šiandieną gyvuojantys Lietuvos miesteliai.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisimena savo tėvų štetlą: „Mes nevažiuodavome vasarą pas senelius į kaimą. Mes jų neturėjome, nes jie buvo nužudyti per Holokaustą arba persikėlė iš savo štetlų į Vilnių ar Kauną, nes negalėjo gyventi savo štetluose be artimiausių ir brangiausių žmonių, gulinčių duobėse kartu su kitų nelaimėlių kūnais ir sielomis.

Tačiau likę gyvi Kuklianskiai, mano tėvas, dėdė, besislapstydami nuo nacių, išgulėję duobėje prie Sventijansko kaimo, buvo išgelbėti vietinių kaimo žmonių, bet jie visą gyvenimą ilgėjosi savo namų Veisiejuose ant Ančios kranto. Ir nebuvo jiems gražesnės ir laimingesnės vietos už jų gimtąjį štetlą. Gal dėl to, kad jų mama dar nebuvo nužudyta.

O mano mamos, gimusios Kėdainiuose ir praleidusios vaikystę Šiauliuose ( dideliame štetle – didmiestyje), net akys nušvisdavo, kai prisimindavo kaip su arkliais vežime traukdavo į “kurortą”, netoli Šiaulių esančią Pagelavą.

Der Shtetl…Jų nebeliko. Dabar yra miestai ir miesteliai, bet juose nebėra rabinų, ješivų, sinagogų, žydų…liko tik meilė gimtajai vietai, nes meilė stipresnė už neapykantą. Liko ir prisiminimai, be jų mes šiandien  neminėtume štetlų ir jų gyventojų.“

Norintys šiandien surasti gerokai sunykusius ar užmaskuotus žydų buvimo ženklus, galėtų juos rasti centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, kur dar išliko raudonų plytų namai. Juk visi nedidelių miestų senamiesčiai statyti žydų. Buvusios mokyklos, sinagogos, vaistinės ir ligoninės taip pat.

Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII amžių. Tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera, galima būtų pavadinti štetlu.

Paveldosaugininkai gali papasakoti, kad turgaus diena ir šabas (kassavaitinė šventė, kada žydai nedirbo) buvo pagrindiniai savaitės įvykiai štetle. Abu pastebimi. Apie visa tai daugiau bus dalinamasi prisiminimais iš buvusių štetlų gyventojų. Po Holokausto štetlai nuščiuvo, žydų namai liko tušti su visu užgyventu turtu ir tūkstančių šeimų relikvijomis, į šiuos namus dažnai įsikeldavo kaimynai. Išnyko ir pats žodžio štetlas vartojimas. Dabar mes sakome: miestelis.

Žydų diaspora Lietuvoje

“Europos žydų Kultūros diena “Diaspora ir paveldas. Štetlas“ įkvėpė videopasakojimą apie žydų diasporą Lietuvoje, kuriame koncentruotai pristatomos reikšmingos istorinės idėjos ir asmenybės, turėjusios įtakos specifinei litvakų štetlų kultūrai.

Žiūrėkite videopasakojimą. Idėjos autorius VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, organizatorius – Žydų kultūros paveldo kelio asociacija Lietuvoje.

Skaityti plačiau
Susirūpinta dėl antisemitinių išpuolių Lenkijoje

Susirūpinta dėl antisemitinių išpuolių Lenkijoje

© Lietuvos žinios

Europos žydų kongresas (EJC) ketvirtadienį išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Lenkijoje padažnėjusių antisemitinių išpuolių po dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atėjimo į valdžią. „Pastaruoju metu Lenkijoje pastebimas aiškus antisemitizmo, rasizmo ir ksenofobijos normalizavimas; tikimės, kad Lenkijos vyriausybė sustabdys šią neapykantą ir veiks prieš ją jėga“, – pranešime sakė EJC prezidentas Moshe Kantoras.

Skaityti plačiau
Europos žydų kultūros diena su Rakija Klezmer Orkestar

Europos žydų kultūros diena su Rakija Klezmer Orkestar

Grupė Rakija Klezmer Orkestar kviečia visus Vilniaus gyventojus ir miesto svečius rugsėjo 3 dieną- 13 val. atvykti į unikalų žydiškos klezmer muzikos koncertą kuris vyks S. Fino g.- Šnipiškėse Europos žydų kultūros dienos proga. Šis renginys įkūnys seniai sunaikintą štetlo (žydų miestelio) dvasią ir ją perkels į savo išore ir vidumi autentišką, labiausiai primenančią štetlą, mums visiems patogią ir atvirą kaimynystę – Šnipiškes.

Štetlai – buvusios LDK ir visos Rytų Europos miesteliai, kuriuose žydai sudarydavo didžiąją gyventojų dalį. Gimusių ir gyvenusių žydų skaičius štetluose bei kaimo vietovėse buvo didesnis nei miestuose tad Holokausto metu likviduojant ir naikinant štetlus bei jų gyventojus buvo sunaikinta ir daugybė mūsų kaimynų.  Štetlai diasporoje lyg ir tolimi, bet savo paveldu giliai įsirėžę į sąmonę, todėl yra tokie artimi daugeliui.

Šnipiškės būdamos kultūrinėje diasporoje daugeliui miestiečių yra tolimos, bet savo aura ir savo istorijomis tiesiog žavi. Rakija Klezmer Orkestar savo klezmer virpuliukais sugražins kadaise, kažkur prarastą Štetlo dvasią ir kurs ją naujai Šnipiškėse.