PADĖKA

Pasibaigė savaitė, skirta štetlams prisiminti. Keturioliktą kartą Lietuvoje vyko Europos žydų kultūros diena, šiemet jos tema ─ „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Miesteliuose, kurie iki Holokausto buvo vadinami štetlais, raginta susipažinti, pasivaikščioti po išlikusius senamiesčius ir žydų gyventas vietas, kartu buvo prisimintas įdomus litvakų gyvenimas. Štetlai sunaikinti Antrojo pasaulinio karo pradžioje per Holokaustą, išnyko ir pats žodis „štetlas“ kartu su visu, ten buvusiu litvakų pasauliu ir jidiš kalba.

Europos žydų kultūros dienos renginiai šiemet stebino gausa, jie vyko daugiau negu 20-yje miestų ir miestelių: Alytuje, Jurbarke, nuo Kauno iki Žąslių ir Žiežmarių, Kelmėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Molėtuose, Palangoje, Pakruojyje, Pandėlyje, Pasvalyje, Pikeliuose (Mažeikių raj.), Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Darbėnuose (Kretingos raj.), Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose bei Želvoje (Ukmergės raj.)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) dėkinga visiems miestams ir miesteliams už renginius štetlams ir juose gyvenusiems, verslavusiems, kūrusiems, stačiusiems žydams prisiminti, nes jie to nusipelnė. Daugelyje miestų vyko paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai, videofilmų peržiūros.

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky vardu taip pat reiškiame padėką Europos žydų kultūros dienos renginio „Diaspora ir paveldas. Štetlas“, vykusio žydų bendruomenėje, Vilniuje, organizatoriams už įdomią programą, ačiū dalyvavusiems ir pasakojusiems apie mums ir visai Lietuvai paliktus štetlų ženklus. Dėkojame Faniai Brancovskai, Vytautui Toleikiui, Sandrai Petrukonytei, Ilonai Šedienei, Rimantui Vanagui, Antanui Žilinskui ne tik už pasakojimus, bet ir už jų kūrybinius darbus, knygas ir žydų istorijos tyrinėjimą, kad štetlai pagaliau taptų  mūsų šalyje tikra širdies dalimi, be kurios neįsivaizduojama Lietuva.

 Ačiū „Beigelių krautuvėlei“ už skanius žydiškus patiekalus, Šabato keramikos parodą, šventišką atmosferą, ansambliui „Fajerlach“ už smagų koncertą!

Širdingai dėkojame visiems.

LŽB talka Sudervės žydų kapinėse Vilniuje

Vilniuje, Sudervės kelio kapinėse sekmadienį rugsėjo 10 d. LŽB nariai ir darbuotojai susirinko tvarkyti kapinių.

Talkoje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, LŽB pirmininkė su anūkais.
Šią gražią saulėtą rudens dieną prie prasmingos iniciatyvos prisijungė bendruomenės nariai, administracijos darbuotojai ir rabinai – atėjo į talką gerai ir darbingai nusiteikę. Prieš Roš ha Šana ir Jom Kippur talkininkai pasirengę nuveikti gerą darbą – kapinėse rinko lapus, šiukšles,rūšiuodami stiklą, plastiką ir popierių, tvarkė apleistus kapus ir kitaip švarino ir gražinio vienintelių Vilniuje veikiančių žydų kapinių aplinką.

Dėkojame talkininkams už Jūsų nuoširdų darbą!
I

 

Prisiminta žydų tragedija

Prisiminta žydų tragedija

Autorius: Loreta Ežerskytė. “Gimtoji žemė”- Ukmergės rajono laikraštis

Šalia Ukmergės ošiančiame Pivonijos šile daugiau nei šešiasdešimt metų tradiciškai pirmą rugsėjo sekmadienį minimas čia nukankintų dvylikos tūkstančių žydų atminimas. Pagerbimo iškilmės prie nužudytųjų kapų vyksta kasmet tuo pačiu laiku, 12 valandą. Tie, kurie negali būti Pivonijoje, čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius, įvykusią tragediją prisimena maldose ir uždegdami žvakutes savo namuose. Sekmadienį daugybė atminimo žvakelių įsižiebė Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikoje, kitos pasaulio šalyse, į kurias likimas nubloškė iš Ukmergės kilusius žydus.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko nemažas būrys jų tautiečių iš Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, Kauno bend-ruomenių, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono meras Rolandas Janickas ir savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, antrus metus iš eilės šioje holokausto vietoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Vilniuje laikinasis reikalų patikėtinis Howard T. Solomon.

Kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių. Žuvusiųjų pagerbimo iškilmėms vadovavęs Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, kreipdamasis į susirinkusiuosius, prisiminė 1941-ųjų birželį. Pasak jo, tuo pačiu keliu, kuriuo atvyko šio renginio dalyviai, prieš 76 metus grupelėmis buvo varomi žydai: „Juos lydėjo naciai ir jiems talkinę vietos gyventojai. Niekas nepagailėjo vaikų, moterų, jau nekalbant apie vyrus. Juos visus ištiko vienodas likimas. Juos nužudė tik todėl, kad jie buvo žydai. Išgyventi pavyko vienetams – tiems, kurie buvo išvežti, ištremti. Iš Taicų giminės gyvas liko tik mano senelis, todėl čia stoviu aš…“

Dėkodamas susirinkusiesiems A. Taicas pažymėjo, jog „tai ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija“.

Dukstynos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Vida Pulkauninkienė savo moksleivius į Pivonijos šilą atsivedė keturioliktą rugsėjį. Pedagogė sakė, kad į šią vietą atėjusiems vaikams čia vyksta pirmoji naujais mokslo metais istorijos pamoka. Dukstyniečiai tradiciškai paruošė ir atliko meninę kompoziciją.

Meras R. Janickas kalbėjo, jog Pivonijos šilo tragedija įvyko, nes buvome abejingi šalia esantiems – broliui, sesei, artimui, kaimynui. Pasak rajono vadovo, kad ateityje tai nepasikartotų, privalome žinoti, kas vyko praeityje, ir mokytis iš buvusių klaidų. „Linkiu kurti Lietuvą, kur abejingumo būtų mažiau…“ – linkėjo meras.

JAV ambasados atstovas Howard T. Solomon į renginio dalyvius prabilo lietuviškai. Jis dėkojo organizatoriams už suteiktą galimybę būti holokausto vietoje ir prisiliesti prie tragiškų įvykių. Pasak svečio, kadangi čia ateina mokytoja su mokiniais, atvyksta žydų bendruomenių lyderiai, dalyvauja valdžios atstovai, tai įkvepia ir stiprina viltį, jog tokia tragedija nepasikartos.

Skaityti plačiau

A. Zykas: „Č. Sugihara – tai humanizmo grynuolis, gyvenęs Kaune“

Kaune vykstanti „Sugiharos savaitė“, skirta pagerbti japonų diplomatą Čijunę Sugiharą, 1939-1940 m. gyvenusį Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavusį „Vizas gyvenimui“. Jos išgelbėjo ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų.

Šiai asmenybei pagerbti rugsėjo 2-9 d. Kaune pirmą kartą vyksta renginių ciklas, vienijantis lietuvių, japonų ir žydų tautas. Visą savaitę Kaune šių trijų tautų menininkai susitinka bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuoja apie laikmetį, humanizmą bei toleranciją autentiškose to meto Kauno erdvėse.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina vieną iš šio renginių ciklo organizatorių VDU Azijos studijų centro vadovą dr. Aurelijų Zyką.

Skaityti plačiau

LŽB ir Graikijos ambasada kviečia į susitikimą spalio 10 d. 18 val.

 

 

 

 

 

Minint Lietuvos Respublikos ir Graikijos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo 25-erių metų jubiliejų, Graikijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia į susitikimą,skirtą pagerbti lietuvių ir graikų Pasaulio Tautų Teisuolius bei paminėti Lietuvos ir Graikijos žydų diasporos santykius.

Renginys vyks spalio 10 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (Pylimo g. 4) Jašos Heifetzo salėje (III a.)

Renginio programoje:

  • Knygos “Greek Righteous Among the Nations” pristatymas
    (knygos redaktorė Dr. Photini TOMAI-CONSTANTOPOULOU,
    Graikijos Užsienio Reikalų Ministrerijos atstovė)
  • Dokumentinio filmo apie graikus, kentėjusius Aušvice, peržiūra
  • Graikų bendruomenės Lietuvoje “PATRIDA” pasirodymas
  • Graikiška muzika, žydiškos ir graikiškos vaišės.

Renginyje dalyvaus Graikijos Ambasadorė Lietuvoje, J.E. Dr. Vassiliki Dicopoulou,

ĮĖJIMAS LAISVAS,RENGINYS VYKS ANGLŲ K.

Pasaulio žydų kongreso (WJC) organizuotas susitikimas Jeruzalėje su Lietuvos Užsienio reikalų ministru L.Linkevičiumi, ambasadoriais ir lydinčia delegacija

 „Šiemet Lietuva ir Izraelis mini diplomatinių santykių 25-metį.  Vertiname mūsų šalių bendrystę ir siekiame dar labiau ją artinti“, – sakė L. Linkevičius. Kartu su delegacija į Izraelį vyko ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji susitiko su Izraelyje gyvenančiais litvakais, kurie ją sveikino su perrinkimu į LŽB pirmininkės pareigas, linkėjo visokeriopos sėkmės. Susitikimas buvo šiltas ir nuoširdus, su litvakų pagamintomis vaišėmis. Pokalbiuose sutarta bendradarbiauti su Lietuvos žydais ir artimiausiu metu žadama aptarti plačias bendradarbiavimo galimybes bei tikslus.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, susutikimuose su Izraelio vadovais pabrėžtos teigiamos tendencijos dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityse – prekybos apimčių augimas, turistų skaičiaus didėjimas, sėkmingas bendradarbiavimas mokslo ir inovacijų srityse. Taip pat apsikeista nuomonėmis apie grėsmes abiejų šalių regionuose, sutarta skatinti dvišalį bendradarbiavimą energetikos, gynybos ir kibernetinio saugumo srityse.

 

Č.Sugiharos savaitės Kaune metu japoniški aitvarai nuspalvino Kauno padangę

Č.Sugiharos savaitės Kaune metu japoniški aitvarai nuspalvino Kauno padangę

„Sugiharos savaitės“ metu kauniečiai galėjo iš arčiau susipažinti su japonų kultūra. Šventės akcentais tapo japoniškų aitvarų festivalis bei japonų ir žydų kūrybinės dirbtuvės.

Ketvirtadienį Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje vyko neeilinė dviejų tautų šventė. Mokiniai į dangų leido japoniškus „rendako“ ir „rokkaku“ aitvarus. Į festivalį japonai atvežė 30 „rendako“ tipo aitvarų. Tai į tris ilgas grandines suverti aitvarai, kurie ore atrodė tarsi trispalvė gyvatė. Šiuos aitvarus pagamino Japonijoje esančio Ivatės regiono vidurinės mokyklos mokiniai. Aitvarų festivalis skirta 2011 m. Didžiojo Rytų Japonijos žemės drebėjimo aukų atminimui.

Skaityti plačiau
Kauno geležinkelio stotyje šokiu pasakojama istorija nutiesė tiltus tarp tautų ir epochų

Kauno geležinkelio stotyje šokiu pasakojama istorija nutiesė tiltus tarp tautų ir epochų

Kauno geležinkelio stotyje šokiu pasakojama istorija nutiesė tiltus tarp tautų ir epochų. Šioje vietoje Sugihara išdavė paskutiniąsias „Gyvenimo vizas“ prieš išvykdamas į Berlyną. Japonė Kyrie Oda ir švedas (beje, žydiškų šaknų turintis) Love Hellgren dirbo Kauno šokio teatre „Aura“ ir keletą metų gyveno Kaune. Spektaklis „Aušra“ jau parodytas Norvegijoje, Japonijoje, Jungtinėje karalystėje ir Švedijoje. Sugiharos istorijos įkvėptus pasirodymus Kaune šokėjai yra atlikę ir ankščiau: šoko prie Sugiharos muziejaus ir „Metropolio“ viešbučio. Nuotraukų autorius: Jonas Petronis

Skaityti plačiau

Socialinių programų departamentas kreipiasi su prašymu

Mieli Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir draugai,

 Dėkojame už aktyvų dalyvavimą, padedant sunkiai besiverčiančiai šeimai. Atsiliepė daug neabejingų žmonių ir šeima gavo ne tik televizorių ir kompiuterį, bet dar daugiau – smulkios buitinės technikos, drabužių, arbatos ir kavos, o vaikus palepinome saldumynais.

Socialinių programų departamentas kreipiasi į Jus su nauju prašymu. Šiuo metu viena iš mūsų kuruojamų daugiavaikių šeimų išsikraustė į naują gyvenamąją vietą ir jiems labai reikalinga Jūsų parama. Ypač reikalingi šie daiktai:

  1. Šaldytuvas
  2. Patalynė
  3. Antklodės ir  pagalvės
  4. Protą lavinantys žaidimai vaikams
  5. Puodai ir keptuvės
  6. Indai
  7. Dažai
  8. Tapetai

Norinčius padėti prašome susisiekti su Socialinių programų departamento “Šeimų” programos koordinatore Rašėle telefonu: 865213146 arba el. paštu: rasheles@sc.lzb.lt

JAV Kongreso narys Steve Cohen Kaune susitiko su žydų bendruomenės nariais

JAV Kongreso narys Steve Cohen Kaune susitiko su žydų bendruomenės nariais

JAV kongresmenų vizito Lietuvoje metu, Kaune lankėsi vienas iš JAV Kongreso narių Steve Cohen, kurio litvakiškos šaknys driekiasi šiame mieste. Garbingas svečias susitiko su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku, Sugiharos namų direktoriumi, KŽB tarybos nariu Simonu Dovidavičiumi, IX forto muziejaus direktore Jūraite Zakaite, susipažino su žydų paveldo, Holokausto atminties vietomis Kaune.

S. Cohen domėjosi žydų gyvenimu Lietuvoje, jų praeitimi ir šiandiena, kaip jiems sekasi puoselėti žydiškumą, laikytis tradicijų, pasakojo apie save, savo žydiškąjį tapatumą, kurį išlaikyti ir stiprinti jam yra be galo svarbu. Svečią taip pat labai domino Č. Sugiharos asmenybė, jam skirto muziejaus Kaune veikla.

Svarbiausiame „Sugiharos savaitės“ renginyje – pokalbiai apie Č.Sugiharos pamokas, pritaikomas ir šiandien

Svarbiausiame „Sugiharos savaitės“ renginyje – pokalbiai apie Č.Sugiharos pamokas, pritaikomas ir šiandien

15min.

Japonams jis – didvyris, apie kurį žino kiekvienas – nuo mažiausio vaiko iki vyriausio senolio. Lietuvoje diplomatas Čijunė Sugihara taip pat garsus. Vis dėlto jo asmenybei bei darbams tik dabar pradėtas skirti didesnis dėmesys. Apie tai, kuo ypatingi buvo Č.Sugiharos atlikti žygdarbiai būrys mokslininkų, visuomenės veikėjų, politikų ir diplomatų iš Lietuvos ir Japonijos rugsėjo 6 d. diskutavo Kaune.

 

Skaityti plačiau
Kauno miesto muziejuje – popietė, skirta prisiminti žydų indėlį į Lietuvos muzikos kultūrą

Kauno miesto muziejuje – popietė, skirta prisiminti žydų indėlį į Lietuvos muzikos kultūrą

Kauno miesto muziejus prisijungė prie Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos iniciatyvos ir rugsėjo 6 dieną pakvietė kauniečius į muzikinę popietę M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje „Vardai ir veidai: žydų muzikai Kaune“, skirtą prisiminti žydų indėlį į Lietuvos profesionaliosios (ir ne tik) muzikos kultūrą.
Renginio metu veikė vieno vakaro paroda, skirta Kaune kūrusiems muzikams litvakams. Muzikavo klarnetistai Stasys ir Rokas Makštučiai, kuriems akompanavo pianistė Jolita Makštutienė. Muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė supažindino su Valstybės teatre dirbusiais žydų kilmės muzikais. Valstybės teatro artistai: centre sėdi pianistas, dirigentas Leiba Hofmekleris, iš kairės stovi solistai Aleksandras Kutkauskas, Adelė Galaunienė, Juozas Bieliūnas, Anastazija Veriovkinaitė, pianistas Joselis Stupelis. Apie 1925 m.
L. Linkevičius susitiko su Izraelio Valstybės prezidentu ir ministru pirmininku

L. Linkevičius susitiko su Izraelio Valstybės prezidentu ir ministru pirmininku

URM.lt  2017.09.04

Tęsdamas vizitą Izraelyje Lietuvos užsienio reikalų  ministras Linas Linkevičius šiandien susitiko su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu ir ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, kurio kvietimu jis ir lankosi Izraelio Valstybėje.

Susitikimo su Izraelio prezidentu metu buvo pažymėtas intensyvus dvišalis politinis bendradarbiavimas. „Šiemet Lietuva ir Izraelis mini diplomatinių santykių 25-metį. Šia proga Lietuvoje gausu įvairių Izraelio renginių, iniciatyvų ir vizitų. Vertiname mūsų šalių bendrystę ir siekiame dar labiau jas artinti“, – sakė L. Linkevičius.

Pokalbio su B. Netanyahu metu buvo pabrėžtos teigiamos tendencijos įvairiose dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityse: prekybos apimčių augimas, turistų skaičiaus didėjimas, sėkmingas bendradarbiavimas mokslo ir inovacijų srityse. Taip pat buvo apsikeista nuomonėmis apie grėsmes abiejų šalių regionuose, sutarta skatinti dvišalį bendradarbiavimą energetikos, gynybos ir kibernetinio saugumo srityse. „Lietuvą su Izraeliu sieja ypatingi ryšiai. Mes visada pabrėžiame ir visada gauname pritarimą iš Izraelio pusės, kad tai daugiau nei tradicinė politika“, – sakė L. Linkevičius.

Ministras pakvietė B. Netanyahu atvykti į Lietuvą, jo protėvių žemę, o šis kvietimą priėmė.

Izraelio Valstybės ministrui pirmininkui  L. Linkevičius padovanojo skulptoriaus R. Kvinto paminklo Šeduvos žydams sumažintą kopiją. Iš Šeduvos yra kilusi B. Netanyahu prosenelė. Pokalbio metu dėmesio sulaukė ir šiuo metu Izraelyje vykstantis Europos krepšinio čempionatas bei įspūdingos Lietuvos rinktinės pergalės.

Ministro vizito programoje dar numatyti susitikimai su Kneseto pirmininku Yuli-Yoelu Edelsteinu ir Lietuvos-Izraelio parlamentinės draugystės grupe, užsienio reikalų viceministre Tzipi Hotovely, ministro pirmininko pavaduotoju, Kneseto nariu  Michaelu Orenu.

Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą

Nuotraukoje: 2017m. vasarą kasinėjimų metu atrasta senoji mikvė.

Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena iš didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Kaip vertingosios sinagogos savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos (PV prienavio XVIII a. II p. – XIX a. pab. mūrinės sienos fragmentas su įėjimo į sinagogą vieta; XVII a. I p. PR mūrinės sienos fragmentas su Aron ha kodešo niša bei sinagogos R kampo mūro fragmentas); patalpų architektūrinės detalės; buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos ─ XIX a. I p.-XX a. I p. pirties su ritualiniais baseinais (mikvomis) liekanos; Žydų g. trasos vieta bei kultūrinis sluoksnis.
Skaityti plačiau

Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą

Vilnius, rugsėjo 5 d. (BNS). Išlikusios ir po žeme esančios Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą, antradienį paskelbė Kultūros paveldo departamentas. Kaip vertingosios sinagogos savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės; buvusių komplekso dalių liekanos ar jų vietos: pirties su ritualiniais baseinais (mikvomis) liekanos, Žydų gatvės trasos vieta bei kultūrinis sluoksnis.

Pirmąją medinę sinagogą Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti 1573 metais, kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statyti bet kurios konfesijos šventyklas. Per miestiečių įvykdytus pogromus sinagoga buvo apgriauta, po to vėl atstatyta. 1633 metais Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza suteikė privilegiją getui kurti. Getui paskirtas tankiai žydų apgyvendintas kvartalas tarp Žydų, Skerdyklos ir Šv. Mykolo gatvių, kuriame stovėjo sinagoga. Privilegija taip pat leista šioje vietoje pastatyti naują mūrinę sinagogą. Sinagogos išorė privalėjo skirtis nuo katalikų ir stačiatikių sakralinių pastatų, ji negalėjo būti aukštesnė už aplinkinius namus.

Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos statybos data nežinoma, tačiau mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija. Naujai pastatyta sinagoga buvo ne tik didžiausia, bet ir viena iš gražiausių ir turtingiausių to meto Abiejų Tautų respublikoje.

Priešais sinagogą XVIII amžiuje buvo pastatytas Gaono namas, kuris vėliau už bendruomenės lėšas buvo perstatytas į Gaono sinagogą. Po 1794 m. sukilimo Vilniaus Didžioji sinagoga buvo rekonstruota klasicizmo stiliumi.

Vilniaus Didžioji sinagoga ir prie jos buvę pastatai Antrojo pasaulinio karo metu apgriauti. 1953 metais buvo patvirtintas Vilniaus generalinis planas, remiantis jo bei 1954 metų parengto Muziejaus (dabar Vokiečių) gatvės sutvarkymo projekto sprendiniais, 1955-1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos ir aplinkinių pastatų liekanos buvo galutinai sulygintos su žeme. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje 1964 metais baigtas statyti mūrinis vaikų lopšelis – darželis. Pastaruoju metu, iki šių metų rugsėjo 1 dienos pastate buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, kuri išsikėlė jai suteikus naujas patalpas.

Konferencija, skirta Palangos žydų istorijai

Konferencija, skirta Palangos žydų istorijai

Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyko mokslinė konferencija.„Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus surengė kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).
Palangos mieste žydai gyveno apie 500 metų ir visą tą laikotarpį kartu su visa bendruomene stengėsi mažą kaimelį paversti klestinčiu miestu, o tarpukariu – klestinčiu kurortu: užsiiminėjo gintaro perdirbimu, kambarių nuoma, turėjo maitinimo ir gydymo įstaigas, krautuves, viešbučius ir pan. Žinoma ir kitų jų gyvenimo ir buities faktų, tačiau išsamiai tai nėra tyrinėta, todėl visas šis Palangos miesto žydų bendruomenės gyvenimo tarpsnis grimzta užmarštin.
Daug žydų palikimo yra sunaikinta gaisrų, žmonių veiklos, taip pat sovietmečiu vykdyto žydų kultūros naikinimo. Palangoje neliko sinagogos, sudegė ar sunyko beveik visi buvę prekybos ir panašūs pastatai.
Konferencijos rengėjai siekė supažindinti palangiškius ir miesto svečius su žydų bendruomenės gyvenimu ir asmenybėmis, atgaivinti prisiminimą apie juos, įvertinti žydų įtaką miesto raidai bei prisiminti ir pažvelgti į žinomus faktus iš naujo ir atrasti naujus.
Mokslinės konferencijos išvakarėse laišką iš Izraelio LŽB pirmininkei Fainai Kuliansky atsiuntė Palangoje gyvenusi Benjaminovičių šeima. Konferencijoje dalyvavo  Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis ir Vilniaus žydų bendruomenės narys Geršonas Taicas. Mokslinėje konferencijoje dalyvavo daug istorikų – mokslininkų iš Lietuvos ir Latvijos: prof. dr V.Vareikis, dr. H.Vitkus, doc. dr. S.Kaubrys, dr. E.Bendikaitė, dr. K.Kapenieks, dr. M.Rupeikienė ir kiti.
Ypač įdomius pranešimus skaitė: dr. E.Bendikaitė apie tris brolius Bruckus – Julių ,Borisą ir Žaną ir dr. K.Kapenieks apie Palangos žydų bendruomenės sprendimą 1921m. likti Latvijoje .

Skaityti plačiau
Rakija Klezmer muzika Panevėžyje

Rakija Klezmer muzika Panevėžyje

Visoje Lietuvoje minima Europos žydų kultūros diena, skirtą prisiminti štetlus.  Šia proga rugsėjo 1 dieną Panevėžyje, Laisvės aikštėje koncertavo grupė Rakija Klezmer Orkestar, kuri atlieka  klezmerių tradicinę žydų muziką. Šio orkestro vadovas – muzikantas Darius Bagdonavičius. Klezmerių paklausyti susirinko didelis būrys panevėžiečių. Visos sėdimos vietos buvo užimtos iš anksto, žiūrovai laukė kažko ypatingo. Nuskambėjus pirmiesiems muzikos akordams, auditorija pradėjo ploti. Skambėjo senosios Lietuvos, Ukrainos, Balkanų žydų melodijos. „Rakija Klezmer Orkestar“ bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos žydų bendruomenėmis, groja kartu su klezmerio stiliaus muzikos specialistais, važinėja į kaimus, rinkdami žinių likučius, kurie galėtų padėti kuo autentiškiau atlikti šias unikalias melodijas. Iki mūsų dienų litvakiško klezmerio garso, vaizdo įrašų ir natų beveik neišliko, todėl grupės muzikantai imasi atgaivinti tai, kas nugrimzdo į užmarštį, ir svajoja išleisti klezmerio muzikos kompaktinę plokštelę. Ypatingo dėmesio ir plojimų sulaukė  daina “7.40”. Koncerto vedėja prieš kiekvieną muzikinį kūrinį pasakojo apie žydų muzikantus, kurie gyveno Lietuvos štetluose ir paliko reikšmingą kultūrinį palikimą. Lietuvos Kultūros ministerijos, Kultūros tarybos, Kultūros paveldo departamento  ir Panevėžio miesto savivaldybės dėka ir buvo suorganizuotas šis nuostabus koncertas.

Skaityti plačiau