Kvietimas jaunimui 18+ švęsti Roš ha Šana

Po sinagogos, 20:00,  šiandien rugsėjo 20d. maloniai kviečiame jaunuolius 18+ prisijungti prie jaukaus pasibuvimo Roš Hašana proga.
Įėjimas nemokamas, tačiau visus kviečiame nudžiuginti vieniem kitus savos gamybos arba tiesiog mėgstamais užkandžiais arba gėrimais 🙂
Susitikimo metu kalbėsimės apie Rošhašana, susipažinsime su naujai atvykusiais žmonėmis, žaisime žaidimus na ir žinoma vaišinsimės!:)
Kas laikosi kašruto – bus ir košerinių užkandžių. 
Lokacija: baltoji salė, Pylimo g. 4.
Galima atvykti su antra puse 
Telefono nr pasiteirauti: +37060997326
Nuoroda į renginį: https://www.facebook.com/events/164133627472997/?acontext=%7B%22ref%22%3A%224%22%2C%22feed_story_type%22%3A%22370%22%2C%22action_history%22%3A%22null%22%7D
Nuoroda į jaunimo 18+ grupę:
https://www.facebook.com/groups/296000767119214/
Gražių, linksmų bei saldžių naujų 5778 metų! 🙂

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas su Roš ha Šana

Mielieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai,

Linkiu Jums saldžių ir gerų 5778 metų!  Sveikinu, linkiu, kad būtų daugiau taikos, gerumo ir ramybės Jūsų visų šeimose ir bendruomenėje, pasitikite Naujuosius metus, švęsdami su džiaugsmu ir šypsena. Svarbiausia, kad būtų kuo mažiau pykčio,  geresnė bus sveikata ir nuotaika. Tegu Jus lydi santarvė, supratimas, ir šiltas bendruomeniškumo jausmas.

Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo sveikinimas Lietuvos žydų bendruomenei

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas šiandien Naujųjų metų proga (Roš Hašana) pasveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę.

„Nuoširdžiai sveikinu Naujųjų, 5778-ųjų, metų proga. Naujųjų metų šventė mums visiems yra ypatingas laikas prisiminti nuveiktus darbus, pasidžiaugti artimųjų sėkme ir bendrystės laime.

Šis laikas – ir linkėjimų metas. Šios gražios šventės proga kartu su tradiciniais Roš Hašana linkėjimais sėkmingų ir saldžių metų – „Šana Tova u Metuka“ – Jūsų bendruomenės nariams linkiu geros sveikatos ir naujų prasmingų darbų. Lai Jūsų šeimose tvyro darna, širdyse – šiluma, o mūsų pasaulyje klesti taika.  

Džiaugiuosi nuoseklia Jūsų bendruomenės veikla. Jūsų Tautos turtinga istorija, neblėstantis gyvosios atminties ir tradicijų puoselėjimas praturtina Lietuvos kultūrinį ir dvasinį gyvenimą. Jūs išugdėte daug visuomenėje gerbiamų ir pasaulyje žinomų žmonių. Dėkoju Jums ir su geriausia viltimi sveikinu pasitinkant Naujuosius“. 

 

 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus patarėjas

Valdas Sinkevičius

Roš ha Šana proga LŽB sveikina rabinas Abraham Ginsberg, Vykdantysis Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto direktorius

As the Jewish New Year and High Holidays approaches, on behalf of the Rabbinical Board of the CPJCE and the Committee members, I hereby take the opportunity to extend our best wishes for a SHANA TOVA , happy and healthy New Year.
We greatly appreciate all your continued help and assistance in our holy and important task of preserving and safeguarding the Jewish cemeteries in Europe in accordance to Jewish Law and Tradition.
Our positive co-operation and your understanding and sensitivity to this important issue, has helped us in our worthy cause and has achieved great results.
We hope that this cooperation and understanding will continue in the future and we look forward to work with you in the future.
May the New Year bring you lots of health and prosperity to you and your family with continued success in all your worthy endeavours.

Rabbi Abraham Ginsberg
Executive Director
Committee for the Preservation of Jewish Cemeteries in Europe

LŽB Socialinių programų departamentas dėkoja aukotojams

Prieš savaitę kreipėmės į Jus su prašymu padėti daugiavaikei šeimai, kuriai šiuo metu itin reikalinga parama.

Gavome be galo daug Jūsų skambučių ir elektroninių laiškų su pasiūlymais padėti. Jūsų dėka surinkome neįtikėtinai daug šeimai reikalingų daiktų: indų, patalynės, buitinės technikos, saldumynų ir žaidimų vaikams, apdailai ir remontai reikalingų priemonių.

Skaityti plačiau
Trys kartos šalia sinagogos: gyvenimas šalia žydų

Trys kartos šalia sinagogos: gyvenimas šalia žydų

Autorius: Ieva Elenbergienė

Irena Ivanova, jos dukra Žana ir anūkas Andrejus – visą gyvenimą gyvena šalia žydų. Tai jie pasirūpina sinagogos švara ir ramybe. Ir nors šeima turi savo religiją ir šventes, kalbėdamos apie žydų bendruomenę moterys dažnai sako „mes“. Irenos ir Žanos akimis galime paklaidžioti po praeities ir dabarties sinagogą bei atsikratyti jausmo, jog viskas čia – slapta ir niekam nevalia kaišioti nosies.

Žana Chlebnikova, apžiūrėjusi mane per kamerą, paspaudžia mygtuką ir įleidžia pro sinagogos vartelius. Moteris dabar oficialiai dirba apsaugoje, tačiau sinagogoje sukiojasi nuo vaikystės su savo mama Irena Ivanova, kuri jau 34-erius metus dirba šių maldos namų prižiūrėtoja, anksčiau padedama jau amžinatilsį vyro. Tarp macų miltų dūkdavo ir mažas Žanos sūnus Andrejus, kuriam augant čia taip pat visad atsirasdavo papildomo darbo. Kol šnekučiuojamės su Žana, atskuba ir jos 71-erių metų mama, kuri labai nustemba išvydusi mane su diktofonu. „Nesakiau jai apie interviu, nes nebūtų atėjusi. Mama kukli ir nemano, kad kitiems reikia viską žinoti…“ – šypsosi dukra. Irena truputį pasibara, bet žodžių traukti iš jos nereikia.
Skaityti plačiau

Savivaldybė aptvers senąsias žydų kapines Kretingoje

Kretingos rajono savivaldybės vadovai, įgyvendindami žydų bendruomenei duotą pažadą šiemet aptverti 1,83 ha ploto senųjų žydų kapinių teritoriją, praėjusią savaitę į pasitarimą pakvietė žydų bendruomenės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovus bei šalia Kretingos senųjų žydų kapinių esančio privataus sklypo, kuriame šiuo metu vykdomi statybos darbai, savininkus.

„Kapinių sklypo kadastriniai matavimai jau atlikti ir atsižvelgdami į šių kapinių, kaip kultūros paveldo objekto, svarbą, o kartu – ir savivaldybės finansines galimybes, siūlome žydų kapinių teritoriją aptverti segmentine tvora, išlaikant vertinguosius buvusios tvoros elementus. Skaičiuojamoji tokios tvoros kaina būtų apie 15–20 tūkst. eurų, tačiau tiksliai ji paaiškės tik parinkus rangovą darbams atlikti ir parengus statybos projektą“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, akcentavęs, kad administracija artimiausiu metu skelbs konkursą rangos darbams su projektavimu nupirkti, jeigu tokiam savivaldybės siūlymui bus pritarta.Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės Daivos Masiliauskienės, segmentinės tvoros pasirinkimui departamentas neprieštarauja, tačiau svarbiausia – išsaugoti likusį kultūrinį paveldą, t. y. palikti buvusios tvoros fragmentus.  

Skaityti plačiau

Holokausto aukos pagerbiamos skaitant jų vardus

BNS. Lietuvos žydų genocido diena minima, skaitant Holokausto aukų vardus. Sekmadienį skaitymai prasidėjo Merkinėje, šią savaitę jie vyks Vilniuje ir Kaune.

Gyventojai kviečiami ir patys rengti skaitymus. „Iniciatyvų sąrašas nėra baigtinis – visi norintieji gali prisidėti išsirinkdami Holokausto atminimui svarbią vietą. Nužudytųjų vardai ir pavardės gali būti randami muziejuose, bibliotekose ar žydų paveldo išsaugojimu besirūpinančiose organizacijose“, – nurodo akcijos iniciatoriai. Pilietinė iniciatyva „Vardai“ rengiama jau septintus metus.

„Holokaustas – viena skaudžiausių temų Lietuvos istorijoje. Tik kalbėdami ir prisimindami nemalonią praeitį galime tapti atviri pasauliui. Manau, kad šie skaitymai yra stipri ir asmeniška tokios atminties bei laisvės išraiška“, – sako „Vardų“ koordinatorė Milda Jakulytė-Vasil.

Rugsėjo 20 d. Vilniuje vardų skaitymai vyks dviejose vietose. Vidurdienį prie „Atminimo akmens“, skirto tarpukario kulinarei Faniai Lewando ir jos vyrui Lazar Lewando (Vokiečių g. 14) Vardus skaitys Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nariai. Skaitymas bus atviras praeiviams ir visiems norintiems prisidėti. Baigiantis darbo dienai, vardų skaitymas persikels į buvusios geto bibliotekos kiemelį (Žemaitijos g. 4). Perskaitydamas žuvusiųjų minėjimo maldą Molei, renginį pradės Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuel Jatom. Neringa Latvytė-Gustaitienė iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus susirinkusius supažindins su pastato istorija ir Vilniaus geto kalinių likimu. Vardų skaitymas Žemaitijos g. 4 kiemelyje tęsis iki 19 val. Tą pačią dieną vardai bus skaitomi Eišiškių miesto centre ir Ukmergėje senosiose Ukmergės žydų kapinėse, rugsėjo 21 d. Dieveniškių miestelio centre bei Semeliškių miestelio aikštėje prie gimnazijos. Rugsėjo 22 d. Vardus skaitys marijampoliečiai Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje, Seirijų gyventojai – šalia esančioje žudynių vietoje Šilaičių kaime, Kėdainiuose organizuojamas Atminties kelias, kuriuo nuo miesto parko iki žudynių vietos bus einama tuo pačiu keliu, kuriuo į mirtį buvo varomi žydai. Ši iniciatyva vyks ir Šeduvos centre prie paminklo Šeduvos žydams atminti, Jonavoje prie krašto muziejaus, Inturkės gyventojai vardus skaitys trejose žydų žudynių vietose Rašos miške, Švenčionių r. Rugsėjo 23 d. vardus skaitys kauniečiai, Laisvės al. šalia buvusio Metropolio restorano ir Danieliaus Dolskio paminklo, rugsėjo 24 Šiaulių gyventojai prie Šiaulių geto vartų paminklo. VARDŲ skaitymo iniciatyva baigsis rugsėjo 24 d. Tą dieną Lietuvos gyventojai kviečiami aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas. Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 dieną. Tą dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.

Kauno geto gestapininko Helmuto Raucos anūkė susitiko su Didžiosios akcijos liudininke

Kauno žydų bendruomenėje lankėsi gestapininko Helmuto Raucos, kuris buvo pagrindinis Didžiosios akcijos Kauno gete vykdytojas (https://en.wikipedia.org/wiki/Helmut_Rauca), anūkė Reglindis Rauca, gana vėlyvame amžiuje sužinojusi apie savo senelio praeitį ir nusikaltimus. Patirtas šokas paskatino ją parašyti knygą, kurioje be kitų siužeto linijų analizuojami ir jos senelio nusikaltimai, artimiausios aplinkos vengimas juos priimti ir suvokti, tapatumo ir savo santykio su besikeičiančiu pasauliu paieškos. Kaune rašytoja, aktorė, visuomenininkė norėjo susitikti su žmonėmis, išgyvenusiais Holokaustą ir tą siaubą, tą tragišką dieną Demokratų aikštėje Kaune, kai jos senelio balta pirštine apmautu pirštu rodoma kryptis “į kairę” ar “į dešinę” reiškė gyvenimą arba mirtį. Ponia Reglindis labai jaudinosi prieš šį galbūt šiek tiek nevienprasmišką susitikimą, tačiau jos šiluma, paprastumas, nuoširdumas ištirpdė bet kokias galimas sienas ir sukūrė jaukų bendrystės ir tarpusavio supratimo santykį.
Skaityti plačiau
Viena tauta – dvi kančios

Viena tauta – dvi kančios

Arkadijus Vinokuras, alfa.lt

Rugsėjo 23 dieną Lietuvoje vėl bus minimos Holokausto aukos. Antrojo pasaulinio karo metais nacių vykdytas žvėriškas nusikaltimas žmoniškumui buvo nukreiptas pabrėžtinai prieš vieną tautą – žydus. Tikslas buvo aiškus – galutinis žydų tautos sunaikinimas. Tas naikinimas vyko pramoniniu būdu. Atitikmens tokio masto žmonių žudymui konvejeriu, dujų kamerose, žmonijos istorijoje nerasime. Kita vertus, pavyzdžių, kai lyg ir geranoriški kaimynai staiga pavirsta niekuo dėtų vaikų, moterų, senelių, vyrų žudikais, toje istorijoje apstu.

Lietuva šios skaudžios patirties išvengti nesugebėjo. Lietuva taip pat nesugebėjo išvengti ir dar vienos tragedijos – sovietų okupacijos, žudynių bei Lietuvos piliečių trėmimo į gulagus. Sprendžiant iš to, kad ant kiekvieno namo gedulo juostomis iškabinamos vėliavos trėmimams atminti, bet tokios pat vėliavos neiškeliamos Holokausto aukoms pagerbti (nors įstatymas tai nurodo), akivaizdu, kad kažkas labai negerai su tomis istorinėmis kančiomis tūlo lietuvio smegeninėje.

Kitaip tariant, etninį lietuvį kankina dviejų kančių naratyvas, kuriame vienas – Holokaustas – vis dar svetimas, vis dar kito, svetimo kančia. Atjautai kito kančiai neliko vietos ir ji vis dar šiandien sunkiai skinasi sau kelią bendrapiliečio lietuvio psichikoje. 

Skaityti plačiau

Pažintinis Roš ha Šana vakaras

Rugsėjo 19 d., antradienis, 18 val. J. Heifetzo salė. Pažintinis Roš ha-Šana vakaras.
Vakaro metu ne tik pasilinksminsime, pasmaguriausime, susipažinsime su 5778-ųjų metų kalendoriumi, bet ir atnaujinsime žiniais apie saldžiausią žydišką šventę. 

IŠKILŪS XX AMŽIAUS LIETUVOS ATLIKĖJAI IR PEDAGOGAI ALEKSANDRAS LIVONTAS IR OLGA ŠTEINBERG

 

 

Prof. habil.. dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės knygą išleido Lietuvos muzikų rėmimo fondas, dalinai finansavo Geros valios fondas. Garbė ir dėkingumas jiems!

 Knygos pristatymas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko 2017 rugsėjo 14d. Jašos Heifetzo salėje. Dalyvavo: profesorių Aleksandro Livonto ir Olgos Šteinberg mokiniai – muzikai, pedagogai, valstybės veikėjai, profesoriai: smuikininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras dr. Algis Gricius, pianistė, pedagogė Veronika Vitaitė, pianistė Aleksandra Žvirblytė, smuikininkė Kristina Domarkienė, smuikininkas Gediminas Dalinkevičius, pianistas Povilas Jaraminas, muzikologas Vaclovas Juodpusis.

Vakarą vedė Maša Grodnikienė, LŽB susitikimų „Likimai“  sumanytoja ir organizatorė.

*****

Kokį mums teko pergyventi spalvingą, sudėtingą, bet neatsukamą atgal istorijos virsmą! Kultūros pakilimai ir nuokalnės. Tačiau niekas neprasideda nuo nulio. Niekas neatsiranda be pagrindo. Kiekvieno menininko kūryba – subtilių sąsajų su jo istoriniu laiku atspindys. Keičiasi laikai, situacijos,  žmonių vardai, bet  išlieka žmogiškųjų problemų atpažinimo ženklai.  Žmogus pasmerktas gyventi – būti tam tikroje erdvėje ir laike. Tačiau, kaip rašė Arvydas Šliogeris, amžinybės horizonte bet koks laikas yra nykstamai trumpas. Norisi suspėti jį, jame gyvenusius žmones pajusti ir pažinti.

Visada esti idėjų, darbų perėmėjų, blogų ar gerų tradicijų tęsėjų. Svarbiausia – jas pažinti, iš klaidų mokytis, o geras patirtis bandyti transponuoti naujose erdvėse ir laike, naujame istoriniame posūkyje.

Mąstydami apie ateitį, vis labiau atsisukame į praeitį. Tiesiame tiltus tarp nugyvento laiko ne tik įvertindami faktus, bet jų raizgalynėje siekdami pamatyti Žmogų. Tai – svarbiausia. Istorija turi padėti mums susivokti šiandien. Įvertindami kitų asmenybių gyvenimą galime pajusti šiandienos atgaivinimo galimybes. Istorija mums rodo moralinių pasirinkimų erdvėje pasimetusį, o lartais ir sprendimus randantį žmogų. Kaip jis juos randa: bėgdamas nuo sunkumų? Juos įveikdamas? Kankinamas nevilties ir pamindamas kito laisvę?

Įvertindami praeitį ir ieškodami kelių į ateitį bandome suvokti Išėjusiųjų išminties, jų kurtos dvasingumo auros reikšmingumą: jų nebėra, tačiau paliko tai, kas spinduliuoja iki šiol. Jokios jėgos nepadarys tautos, valstybės, pasaulio geresne, jeigu žmogus gyvųjų bendrijoje praras tą spindesį, kurį vadiname dvasia. Spiritus – dvasia, dvelksmas, įkvėpimas. Mahatma Gandhi sakė, jeigu žmonės pasiektų dvasinį tyrumą, nebeliktų emocinių problemų, žudynių, karų.  Kaip bitės  mes lekiame į meilės dvelksmą, renkame išmintį ir kaupiame savosiuose koriuose. Bėgant metams daiktai, įvykių raizgalai, kalbėjimų ir pasaulio atvaizdų draikalai užgožia turtinguosius mūsų korius… Pamirštame, kad ne tuštybės mugės ataidai, bet tik intelektinė dvasinė idėja ir pozityvi energija gali kelti tautą, valstybę, pasaulį  aukštyn, link progreso. Link jo veda dvasios kultūra, žinių, grožio ir doros kelias.

Į jį išėjau su gerais vedliais – menininkais, kurie tarsi mediumai, surinkę gyvenimo patirtį, išmintį ir šviesos pabiras, judrioje kasdienoje atvėrė tai, kas amžina.

Ši knyga apie atmintį, apie žmones, kurie sudėtingų istorijos procesų tamsybėje, bėgdami ieškojo kelio ir šviesos, kurią jiems skleidė namai, Mokytojai, bendraminčiai, vėliau mokiniai. Ir muzika, vardan kurios gyveno. Prisiminiau Jurgio Brėdikio sakinį: „Dvasingumo nesuvokiantys žmonės yra dvasiškai mirę. Sakoma, kad dvasinio gyvenimo negyvenantis žmogus skleidžia apie save vakuumą, kurį tuoj pat užpildo neigiama matrica ir pradeda jį valdyti…“ Iki šiol žmonija nemoka įveikti ne  tik savųjų demonų, bet ir žmonijos fragmentavimo pagal religinius, nacionalinius, ekonominius ar kitokius požymius. O tai gresia pasaulio pražūtimi. Vienas ar du žmonės pasaulio nepakeis, tačiau savuoju gyvenimu jie gali perduoti žinią ateinančiai kartai, kuri pradės susivokti ir keistis.

Knyga apie šviesios atminties  muzikus, profesorius, Lietuvoje radusius antrąją tėvynę – smuikininką Aleksandrą Livontą ir pianistę Olgą Šteinberg. Ji afišose, vėlesniuose dokumentuose vis užrašoma sulietuvinta pavarde – Šteinbergaitė, mokinių ir kolegų vadinta su tėvavardžiu – Olga Aleksandrovna, mokinių tarpusavyje – tiesiog Olga, namuose ji Olia. Livontas Šura vadintas mokykliniais metais, Šaja – konservatorijoje, draugų rate ir namuose. Aleksandras – vardas, kurį jis jau Lietuvoje patvirtino specialiu dokumentu. Oficialiai, nuo Maskvos laikų jis – Aleksandr Šliomovič. Mokiniai vadino Aleksandru Solomonovičium.

Skaityti plačiau
ROŠ HA ŠANA. Naujųjų metų šventė, pasitiksime 5778 metus.

ROŠ HA ŠANA. Naujųjų metų šventė, pasitiksime 5778 metus.

Dr. doc. Aušra Pažėraitė

Naujųjų metų šventė,  kuri švenčiama 1 ir 2-ą Tišrėjaus mėnesio dieną, ir yra atskaitos taškas, skaičiuojant metus nuo Pasaulio sukūrimo, sinagoginėje liturgijoje, vardijama kaip  diena, kurią „visi kūriniai yra teisiami“. Toroje ši diena (septinto mėnesio 1-oji) net nėra vadinama Naujųjų metų švente, ji įvardijama kaip rago pūtimo atminimo šventė (Kun 23:24-25):

 „Taip kalbėk izraelitams, sakydamas: ‘Septintą mėnesį, pirmą mėnesio dieną turėsite rago pūtimo atminimo (zichron trua) šabinę dieną (šabbaton), šventą sueigą.“ Hebrajiškas žodis trua čia išverstas labai sąlyginai kaip rago pūtimas, nes šis žodis daugiaprasmis, reiškiantis ypatingą signalą, kuris būdavo duodamas, pučiant ragą. Biblijoje reiškia tiek aliarmo, perspėjimo apie priešo armijos artėjimą, signal1, tiek ir džiaugsmo šūksnį… Šis žodis daug kartų kartojamas Roš ha Šana ir Jom Kippuro liturgijoje sinagogose, kai atliekamas šofaro (rago) pūtimo ritualas, pakaitomis, skirtingomis „pėdomis“ (naudojant poetikos terminą) pučiant trua ir tkia ilgiais.

Ir dar daugiau, tik vieną kartą Biblijoje paminėta Roš ha Šana, pranašo Ezekielio knygoje (40:1), bet siejant ne su pirmąja, bet dešimtąja septinto mėnesio diena, kurią šiandien turime Jom Kipuro (Atpirkimo, Permaldavimo) dieną:

„Dvidešimt penktaisiais mūsų tremties metais, metų pradžioje (Roš haŠana), dešimtąją mėnesio dieną, penkiolika metų po to, kai miestas buvo paimtas, tą pačią dieną VIEŠPATIES ranka mane palietė, ir Jis nuvedė mane ten…“

Kodėl tokia painiava? Paprastai Naujųjų metų mėnuo būna pirmas metuose, ne septintas. Tuo labiau, logiškai mąstant, ta diena švenčiama kaip pasaulio sukūrimo diena. O jei sukūrimo, tai kodėl dar ir teismo diena?

Skaityti plačiau

Kviečiame į koncertą, dainininkės Nechamos Lifšicaitės ir Vilniaus geto atminimui rugsėjo 25d. 18 val. Tolerancijos centre

Skambant jidiš melodijoms bus pagerbtas žydų lakštingalos Nechamos Lifšicaitės ir Vilniaus geto atminimas. Rugsėjo 25 d. 18 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) bus iškilmingai atidaryta paroda „Nechama”, skirta jidiš lakštingalos Nechamos Lifšicaitės ir Vilniaus geto atminimui. Atidarymo renginio metu skambės jidiš dainos ir melodijos, kurias atliks Nechamos bičiuliai iš Izraelio ir Lietuvos: Michaelis Riskinas, Miša Blecharovičius, Borisas Traubas. 

Nechama Lifšicaitė gimė muzikalioje Kauno žydų šeimoje, tad nuo vaikystės dainuodavo žydų kalbomis – jidiš ir hebrajų. 1951 m. ji baigė Vilniaus konservatoriją ir pradėjo profesionalios solistės karjerą. Nepaisant Sovietų Sąjungoje vykdytos antisemitinės politikos, N. Lifšicaitė į savo repertuarą ėmė įtraukti vis daugiau jidiš dainų, kaip kad dainas, skambėjusias Vilniaus ir Kauno getuose. Tai ji darydavo apdairiai, po naujais, neutraliais pavadinimais slėpdama tradicines žydų melodijas.

„Aš alsavau žydiškumu – tėvų namais“, – prisimindama šį laikotarpį vėliau rašė N. Lifšicaitė.