PADĖKA

PADĖKA

Sekmadienį  rugsėjo 24d. Vilniaus Choralinėje sinagogoje susirinkusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, vilniečiai, svečiai pagerbė Lietuvos žydų genocido aukas kartu su Šv. Kristoforo orkestru. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja Vilniaus Šv. Kristoforo orkestro meno vadovui ir dirigentui Donatui Katkui, orkestro muzikantams, solistui Rafailui Karpiui, violončelininkui Domui Jakštui už pasirinktą ir jautriai meistriškai atliktą koncerto „Iš Užmirštos knygos“  programą, daugelis klausytojų nesulaikė ašarų, girdėdami melodijas, privertusias prisiminti artimųjų netektį ir prarastą žydišką pasaulį Lietuvoje. Publika atsidėkojo, negailėdama aplodismentų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardu už koncertą dėkoja pirmininkė Faina Kukliansky.

Koncerto akimirkos .

Jochanano Faino knygos “Berniukas su smuiku” pristatymas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje!

Kviečiame Jus į Jochanano Faino knygos “Berniukas su smuiku” pristatymą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje!
 Knygos pristatymas įvyks 2017 m. spalio 5 d. 18 val. J. Heifetzo salėje (III a.) adresu Pylimo g. 4, Vilnius.
Renginio metu vyks susitikimas su knygos autoriumi Jochananu Fainu!
Knygos pristatymo vakarą moderuos prof. Leonidas Melnikas!
Muzikinį foną kurs ir smuiku gros Jokūbas Račiūnas (Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla).
Renginys vyks rusų kalba ir renginio metu bus galimybė įsigyti pristatomą knygą!
Lietuvio išgelbėtas žydas aprašė, kaip jis išgyveno per žiauriąją „vaikų akciją“

Getuose vaikai jautė nuolatinę grėsmę. Nuošaliame Kauno Panemunės rajone, ant aukštos Nemuno pakriūtės kadaise stovėjo erdvus medinis namas su vidiniais laiptais. Jį susirentė Lietuvos kariuomenės savanoris, Šančių geležinkelio dirbtuvių stalius Jonas Paulavičius, karo metais už akių vadintas „žydų tėvu“. Namo palėpėje, rūsyje ir darže įrengtose keturiose slėptuvėse karo pabaigos laimingai sulaukė šešiolika žmonių, iš kurių dvylika buvo žydai.  Tarp išgelbėtųjų pateko ir smuiku mokėjęs groti keturiolikmetis kaunietis Jochananas Fainas, darže iškastoje priešlėktuvinės gynybos duobėje slėpęsis kartu su rusu karo belaisviu ir žydu ortodoksu. Po karo jis keletą metų gyveno Paulavičių šeimoje, o 1947-aisiais, pasinaudojęs lenkų evakuacijos iš Lietuvos vajumi, pasiryžo nelegaliai palikti Stalino represijų apimtą tėvynę ir pasitraukti į Izraelį.

 

Siūlome paskaityti ištrauką iš neseniai lietuvių kalba išleistų Jochanano Faino memuarų „Berniukas su smuiku“ (išleido leidykla „Kitos knygos“, vertė Ina Preiskel (Finkelšteinaitė) ir Arvydas Sabonis) ištrauką.

Seime paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skaityti pranešimai apie žydų paveldą ir pristatyta paroda

Vilnius, rugsėjo 25 d. (BNS). Pirmadienį Seime vyko konferencija, skirta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir Europos žydų kultūros dienai paminėti.

Renginyje Lietuvos ir užsienio šalių pranešėjai diskutavo Lietuvos žydų (litvakų) kultūros ir istorijos temomis platesniame pasaulio žydų diasporos kontekste. Ypatingas dėmesys skirtas tarpinstituciniam bendradarbiavimui žydų paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo srityje, pranešė Seimas.

Konferencijoje taip pat  pristatyta paroda „Lietuva. Lita. Lite. Vienas amžius iš septynių“ ir žydiškas kalendorius.

Renginyje taip pat bus pristatytos Lietuvos savivaldybių iniciatyvos, susijusios su Lietuvos žydų paveldu.

Šių metų Europos žydų kultūros dienos tema – „Diaspora ir paveldas. Štetlas“.

Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 dieną. Tą dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų. Vokietijos okupacijos metais daugiau kaip 90 proc. iš jų nužudė naciai ir vietos kolaborantai.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvos žydų paveldo išsaugojimui

Fainos Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pranešimas, 2017 rugsėjo 25d. Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir Europos žydų kultūros dienai. Diaspora, paveldas ir štetlas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir žydų paveldas šiandien

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyvena 3050 žydų. Kitais duomenimis – iki 5000 žydų, iš jų apie 2000 – Vilniaus mieste. Palyginimui XIX a. viduryje dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno apie 250.000 žydų. Holokausto metu Lietuva neteko daugiau nei 90% savosios žydų bendruomenės.

Šiandien Lietuvos žydai apsijungę į 28 nevyriausybines organizacijas, kurias savo ruožtu vienija asociacija Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Paveldas – nors ir labai svarbi, bet tik viena iš daugelio Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės veikos sričių. Lietuvos žydų bendruomenė aktyviai veikia teikiant nuotlatinę socialinę paramą savo bendruomenės nariams 7-iuose Lietuvos regionuose, rengia edukacines programas, puoselėja Holokausto aukų atminimą, vykdo projektinę veiklą bei užsiima Žmogaus teisių advokacija.

Grįžtant prie paveldo, Lietuvos žydų paveldas – tai reliktai kultūrinio kraštovaizdžio, kurį per daugiau nei 600 metų sukūrė bendruomenė, kažkada siekusi ketvirtį milijono gyventojų, pasklidusių po beveik visus šiandieninius Lietuvos miestus ir miestelius. Tai – beveik 200 kapinių, daugiau nei 200 žudynių vietų-masinių kapaviečių, virš 40 kultūros vertybėmis paskelbtų sinagogų.

Bendradarbiavimo poreikis ir patirtis

Holokaustą pergyvenusi šiandieninė Lietuvos žydų bendruomenė niekaip nebūtų pajėgi viena be valdžios ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių žmonių prižiūrėti bei išsaugoti tai, kas skurta per šimtmečius ir kas pasklidę plačiai po visą šalį.

Aukos ir budelio anūkai knygose aprašė tą pačią istoriją

Aukos ir budelio anūkai knygose aprašė tą pačią istoriją

Reglindis Rauca tikrąją savo senelio gyvenimo istoriją sužinojo atsitiktinai ir tai pakeitė jos kūrybą bei santykį su šeima.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos 

Lietuvoje lankosi vokiečių rašytoja, aktorė ir Kauno geto budelio Helmuto Raucos anūkė Reglindis Rauca. Apie senelio padarytus karo nusikaltimus ji sužinojo netikėtai, 2003 metais internete ieškodama informacijos pagal savo mergautinę pavardę. „Visiškai atsitiktinai išsiaiškinau tikrąją savo senelio H. Raucos istoriją. Šių siaubingų nusikaltimų atradimas, jų reikšmė sukėlė didelį šoką ir tapo svarbia mano kūrybos ir gyvenimo tema“, – sakė R. Rauca.
H. Rauca yra atsakingas už 10 tūkst. Kauno geto žydų mirtis. „Mano motina įsitempusi stovėjo priešais vyresnįjį SS seržantą nežinodama, bus paskirta gyventi ar mirti.

Žydus gelbėjusiems žmonėms – liepų giraitė

Žydus gelbėjusiems žmonėms – liepų giraitė

Vilkaviškio rajone žydų tautybės žmonių, kurių šaknys yra šiame krašte, iniciatyva pradėta sodinti liepų giraitė, kur kiekvienas medis bus skirtas vilkaviškiečiams, gelbėjusiems žydus. Kiekvienam iš jų bus pasodinta po liepą.
Pasodinti šią giraitę iniciatyvą parodė išlikusių gyvų Vilkaviškio žydų palikuonys. Jų iniciatyva buvo surastas nedidelis laisvas žemės plotas netoli Holokausto aukų kapinių ir pasodintos pirmosios liepaitės. Šį rudenį jų – dvidešimt.

Kauno žydų bendruomenė džiaugsmingai šventė Naujuosius 5778-uosius metus

Kauno žydų bendruomenė džiaugsmingai šventė Naujuosius 5778-uosius metus

Kauno žydų bendruomenė džiaugsmingai atšventė Naujuosius 5778-uosius metus. Šventės pradžią paskelbė Iserio Šreibergo pučiamo šofaro garsai. Pakilią nuotaiką padėjo sukurti grupės “Ad libitum” nuotaikingos melodijos, nuoširdūs KŽB pirmininko Gerco Žako sveikinimai bei Roberto Baltusevičiaus Rosh Hashanah tema parengta viktorina, dėl kurios prizų vyko įnirtinga kova. Nugalėtoju tapo “vaikščiojanti enciklopedija” Borisas Jocheles, o prizininkėmis – Ina Ganelina bei Marjasia Tučinskienė, viktorinos teisėja buvo iš Raseinių kartu su mama Asta Kaplanaite atvykusi KŽB narė Marta. Šventės dalyviai nenoriai skirstėsi namo ir džiaugėsi smagiai, šiltai ir prasmingai praleistu vakaru.

Šventės išlaidos apmokėtos LŽB socializacijos programos ir GVF lėšomis.

Daugiau šventės nuotraukų spauskite  .

Lietuvos žydų genocido aukų atminimas ir gelbėtojų pagerbimas

Lietuvos žydų genocido aukų atminimas ir gelbėtojų pagerbimas

Panevėžyje tęsiasi renginiai skirti Lietuvos žydų genocido aukų atminimui ir Lietuvos žydų gelbėtojų pagerbimui. Rugsėjo 23 dieną 11 val. Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai padėjo vainikus prie paminklo “Geto vartai”, kur 1941 m. liepos 10 dieną buvo įkurtas Panevėžio žydų getas.

Prie memorialo “Liūdinti žydų motina” susirinko Panevėžio m. visuomenė, gimnazijų moksleiviai ir pedagogai: Rožyno progimnazijos, J. Balčikonio gimnazijos, J. Miltinio gimnazijos, M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, politikai ir kiti atstovai. Pagal žydų tradicijas prie memorialo buvo padėti akmenėliai, uždegtos žvakės.

Rugsėjo 23 dieną, Ukmergės rajono žydų bendruomenė linksmai paminėjo  Roš ha-Šana šventę.

Rugsėjo 23 dieną, Ukmergės rajono žydų bendruomenė linksmai paminėjo Roš ha-Šana šventę.

Roš ha-Šana – viena reikšmingiausių judėjų švenčių. Ji simbolizuoja Naujųjų metų pradžią (pagal mėnulio kalendorių) ir apsprendžia kiekvieno žmogaus naują likimą: gyvenimo džiaugsmus, materialinę gerovę, meilę. Todėl Roš ha-Šana galima laikyti gyvenimo, tikėjimo ir džiaugsmo švente.

Per Naujuosius Metus rengiama šventiška puota, kurios neatsiejama dalis yra apvali chala (baltos duonos pynutė) ir obuoliai; savo forma šie patiekalai simbolizuoja „apvalų stalą“. Obuolių ir chalos gabaliukai yra mirkomi meduje ir valgomi tradiciškai linkint „gerų ir saldžių metų“. Rytų Europos žydai žuvį patiekia su visa galva ir ją valgo, vieni kitiems linkėdami „būti galvoje, o ne uodegoje“. Šventės metu yra pučiamas šofaras  – avino ragas, kurį šventės metu pūtė pirmininkas Artūras Taicas.

Nuotraukose šventės akimirkos.

Panevėžio m. bendruomenė švenčia Rosha Ha Shana

Panevėžio m. bendruomenė švenčia Rosha Ha Shana

Kai ateina ruduo, renkamas derlius, tada pagal žydų kalendorių prasideda Naujieji metai – Rosha Ha Shana.

Ateina laikas, kada reikia pagalvoti, kas mūsų laukia Naujaisiais metais. Mes ruošiamės šiai šventei nekantriai ir su viltimi, kad gyvenimas kitąmet būtų geresnis. Svajojame apie taiką, ramybę ir asmeninę laimę.

Panevėžio m. žydų bendruomenė naujuosius 5778 metus šventė kavinėje “Nendrė vėjyje”. Pirmininkas G. Kofman perskaitė Lietuvos (litvakų) žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky sveikinimą ir priminė kitiems apie šventės tradicijas.

LŽB renginiai šią rugsėjo savaitę

Gerbiamieji bendruomenės nariai,

Rugsėjo 27 d. 18 val. Susitikimas su Holokaustą išgyvenusiu Lietuvos žydų kilmės lenkų kunigu, filosofu  Jakub Weksler.
Jungtinis renginys su Lenkų kultūros institutu Vilniuje. Diskusija apie vietos gyventojų atmintį, Holokaustą bei žydus nuo mirties gelbėjusius lenkų ir lietuvių Teisuolius.
Renginio moderatorius – Vytautas Toleikis. Renginys vyks lenkų k. su vertimu į lietuvių k.

Rugsėjo 28 d. 18 val., Jom Kipur išvakarėse, rabinas Chaim Burshtein kviečia Jus į didžiojo Musaro mokytojo ravo Mendelio Levino iš Satanovo knygos „Sielos analizė“ pristatymą.

Knyga skirta paslaptingų sielos galių ir lobynų tyrinėjimams, didžiai žmogaus tarnystei pasaulio Kūrėjui, priartinančiai Izraelio sūnus prie tokios dvasinės būsenos, kurioje kurdamas juos pagal savo atvaizdą Aukščiausiasis ir norėjo matyti.

Renginio programa:

– knygos pristatymas;

– ateities planai;

– kaparot – išpirkimas prieš Yom Kipur;

– užsirašymas Izkor (mirusiųjų atminimo) maldai;

– Lechaim.

Renginys vyks Jašos Heifeco salėje, III a.

Traumuotiems lietuviams iš „priklausomos Lietuvos“ reikia Holokausto su gėlytėmis

I. Makaraitytė.www.DELFI.lt

…Nei ji dingo kur toji neapykanta žydams ir kitokiems, nei ką. Ir „pozityvas“ nepadeda jos atsikratyti. Yra dalis lietuvių, kurie vis dar nekenčia žydų. Ne, ne visi komentarai yra Kremliaus trolių darbas, nes jų viešojoje erdvėje buvo pilna dar tada, kai apie socialinę žiniasklaidą niekas nė nesvajojo. Jei būtų kitaip, politikų kalbos nebūtų apvalios, vis dar paradinės ir ne šiaip apie kažkokį Holokaustą, išžudytus žydus, o apie žydus, kurie buvo Lietuvos dalis. Ir susėdus aplink stalą girti vyrai nesisielotų, kad, kaip, girdi, gaila, ne visus žydus ištraiškėm čia pas mus.
Dar didesnei daliai visuomenės ši tragedija išvis net neegzistuoja. Sena apgriuvusi sinagoga mažo miestelio privataus kiemo vidury yra viso labo tik apipuvęs pastatas, kurio nei nugriausi, nei padegsi. Dar iš senos daržinės bent malkų būtų. O kokia nauda iš griūvančios sinagogos? Ir kiek jų tokių? Kiekvieną sykį, kai tik užeina kalba apie apleistas žydų kapines, lietuviai beda pirštu – mes tai savas prižiūrime, juk net į Sibirą važiuojame, o kur žydai, kur žydų bendruomenė, kad savų negali apeiti, vis mūsų kieman dairosi? Bet jų nėra… nėra miesteliuose žydų, išžudyti jie…

„Žmogus tvirtu stuburu”

„Žmogus tvirtu stuburu”

Diskusija apie vietos gyventojų atmintį, Holokaustą bei žydus nuo mirties gelbėjusius lenkų ir lietuvių Teisuolius.

 Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos Žydų bendruomene, Gerosios valios fondu ir leidykla „Czarne” trečiadienį, 2017 metų rugsėjo 27 d. Vilniuje vyks diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“, skirta vietos gyventojų atminčiai apie Holokaustą ir lenkų bei lietuvių Teisuolius, gelbėjusius žydus nuo mirties. Pagrindinis susitikimo svečias bus Švenčionyse gimęs ir per stebuklą nuo mirties išgelbėtas Romuald Weksler-Waszkinel.

Diskusijos atspirties taškas bus knyga „Žmogus tvirtu stuburu”, parašyta Lenkijos radijo žurnalisto Dariuszo Rosiako, kurios herojumi tapo Romuald Waszkinel. Nepaprastai įdomios, jaudinančios istorijos apie lenkų išgelbėtą nuo mirties ir išaugintą žydą fone autorius ir knygos herojus pasidalins su klausytojais prisiminimais ir refleksijomis apie Pasaulio teisuolių vardą pelniusius lenkus ir lietuvius. Jų pavardžių ir darbų priminimas ypač aktualus dabar, kai viešojoje erdvėje vis dažniau skleidžiami iškreiptos atminties kodai ir falsifikuota istorija. Diskusija palies ir būtinybę saugoti vietinę atmintį apie holokaustą.

Diskusija apie vietos gyventojų atmintį, Holokaustą bei žydus nuo mirties gelbėjusius lenkų ir lietuvių Teisuolius

SPAUDOS PRANEŠIMAS

„Žmogus tvirtu stuburu”

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos Žydų bendruomene, Gerosios valios fondu ir leidykla „Czarne” trečiadienį, 2017 metų rugsėjo 27 d. Vilniuje vyks diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“, skirta vietos gyventojų atminčiai apie Holokaustą ir lenkų bei lietuvių Teisuolius, gelbėjusius žydus nuo mirties. Pagrindinis susitikimo svečias bus Švenčionyse gimęs ir per stebuklą nuo mirties išgelbėtas Romuald Weksler-Waszkinel.

Diskusijos atspirties taškas bus knyga „Žmogus tvirtu stuburu”, parašyta Lenkijos radijo žurnalisto Dariuszo Rosiako, kurios herojumi tapo Romuald Waszkinel. Nepaprastai įdomios, jaudinančios istorijos apie lenkų išgelbėtą nuo mirties ir išaugintą žydą fone autorius ir knygos herojus pasidalins su klausytojais prisiminimais ir refleksijomis apie Pasaulio teisuolių vardą pelniusius lenkus ir lietuvius. Jų pavardžių ir darbų priminimas ypač aktualus dabar, kai viešojoje erdvėje vis dažniau skleidžiami iškreiptos atminties kodai ir falsifikuota istorija. Diskusija palies ir būtinybę saugoti vietinę atmintį apie holokaustą. 

Eišiškių štetlas

Eišiškės arba Eišišok yra paradoksas – labiausiai pasaulyje žinomas štetlas yra mažiausiai pažįstamas Lietuvos miestelis. Jidiš literatūroje Eišišok netgi garsus savo nežinomumu – figūruoja kaip atitolusio nuo pasaulio miestelio šedevras, kaip kartais bandoma pateikti Slobodką, arba dar neseniai Pabradę arba Balbieriškį.

Eišišok yra štetlo prototipas istoriografijoje – 1979 m. JAV prezidento Karterio sudarytos komisijos surasti būdą tinkamai paminėti Holokaustą narė Jafa Eliacha, kilusi iš Eišišok, gilinosi į savo gimtinės istoriją 17 metų, ir rašė pirmą mokslinę studiją apie štetlus apskritai. Pasak autorės, nors buvo vietinės reikšmės skirtumų tarp štetlų Rytų Europoje – vieni papasakodavo aibę anekdotų ir istorijų, kiti turėjo savitus papročius ir elgseną – bendrais bruožais štetlo gyvenimas visur buvo vienodas. Tai yra, vieno štetlo pavyzdys beveik tinka visiems. Jafos Eliachos darbas davė pradžią JAV Holokausto muziejui ir štetlų studijoms, jos dėka pasaulį išvydo daugiau nei 800 puslapių knyga, skirta vien Eišišiškių štetlui. Ši knyga puošia ne vieną amerikiečių knygų spintą, bet Lietuvoje apie Jafą Eliachą žino kol kas labai siauras ratas specialistų ir istorikų.

Pagal Eliachą dar XIX amžiuje senosiose Eišišok kapinėse tebestovėjo antkapis su seniausia žydų buvimo dabartinėje Lietuvoje data – velionis mirė 1097 metais. Pasaulio mastu data sutampa su pirmosiomis vikingų kolonijomis Grenlandijoje, apytikriai su normanų invazija į Angliją ir maždaug su pagonių Lietuvos pirmaisiais susiformavimo reiškiniais. Lenkų ir lietuvių padavimai apie Eišiškių atsiradimą aiškūs savo legendiniu ir mitologiniu pobūdžiu – esą buvo karvedys Eisyk arba Eiseika, kuris atkovojo teritoriją besikuriančiai valstybei ir kaip padėką gavo žemės plotą dabartinėse Eišiškių apylinkėse, arba kad pavadinimas, anot lenkų, kilo iš lenkiško žodžio šiški,  nes ten augo daug pušų. Tuo tarpu antkapio data yra istorinis faktas, teisingas ar ne, istorikai gali ginčytis. Lietuvių ir dar labiau lenkų apsigyvenimas Eišišoke yra remiasi mitais, o žydų atsikraustymas turi datą. Kuri grupė buvo pirma, kai Vilnius geriausiu atveju dar buvo tik vieta palei Nerį, kur pavasarį žvejodavo vietiniai? O gal istorikai Bumblauskas ir Gudąvičius šiek tiek klysta teigdami, kad Vakarų civilizacija atkeliavo į Lietuvą su lenkų krikštu, gal antikos helenizmas ir dar senesnės tradicijos atsirado žymiai anksčiau ir atkeliavo žydų prekybininkų vežimėliais iš pietų?

Eliach knygoje minimos pirmos penkios žydų šeimos Eišiškėse ir pateikiama versija, kad jos pradininkai atvyko ne iš Vakarų, iš kur vėliau dauguma Lietuvos žydų atkeliavo, o iš pietų, iš Krymo, iš būsimosios Turkijos ir iš Babilonijos. Iki XX amžiaus dar liko tam tikri karaimų atributai Eišišok žydų bendruomenėje ir ne vienas tyrinėtojas mano, kad pirmi eišiškėnai žydai buvo būtent karaimai, tai yra, žydų sekta, kuri nepripažįsta Talmudo ir laiko Toros skaitymą bei asmeninį skaitytojo interpretavimą aukščiausia vertybe.

Roš ha Šana išvakarės Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Roš ha Šana išvakarės Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Rugsėjo 20 d., trečiadienį LŽB bendruomenė ir svečiai susirinko į tradicinį Roš ha Šana išvakarių sutikimą Vilniaus Choralinėje sinagogoje. Geromis jidiš dainomis prasidėjęs sutikimas jaudino visus susirinkusius. Dainavo  žymus Lietuvos muzikantas, vargonininkas, pianistas,  dainininkas Vitalijus Neugasimovas. Bendruomenei  Šana Tova u Metuka linkėjo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniaus žydų religinės  bendruomenės pirmininkas Simas Levinas.

Naująjį 5778 metų kalendorių gavo dovanų visi, kas norėjo, o to laukė tradicinės Roš haŠana vaišės, kurias  paruošė “Beigelių krautuvėlės” kulinarės.
Po vaišių prasidėjo malda.

Nuotraukos

Dovydo tautos pėdsakai. Anykščių žydai

Dovydo tautos pėdsakai. Anykščių žydai

Nuotraukoje: Anykščių žydų senųjų kapinių vartai.

LŽB vykusioje 2017 Europos žydų kulltūros dienoje, skirtoje Lietuvos štetlams prisiminti, dalyvavo ir rašytojas, Anykščių žydų istorijos tyrinėtojas Rimantas Vanagas. Čia publikuojamas jo tekstas su keliais epizodais iš Anykščių žydų gyvenimo .

Rimantas Vanagas

 Senieji kaimynai

Anykščių žydai istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti dar 1567 m. Ir kaip! Joachimas Šaja apkaltino valsčiaus vaitą Valentiną Buitvydą, kad su pastarojo žinia jo karčemoje buvo nužudyti du jo broliai ir žentas. Du žudikai buvo sugauti ir nuteisti myriop…

XIX amžiaus pabaigoje Anykščiuose gyveno apie 3000 žydų, t.y. beveik 70% visų miestelio gyventojų. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, caro įsakymu žydams buvo liepta trauktis į Rusijos gilumą. Karo metu Anykščiai smarkiai nukentėjo. Apie 1920 metus žydai ėmė grįžti namo. Išvarginti klajonių apsigyveno pusiau apgriautuose namuose. Gelbėjo platūs tarptautiniai ryšiai: į Anykščius pradėjo keliauti piniginės perlaidos, pašto siuntiniai. Pamažu ėmė keltis pramonė, prekyba, atsirado naujos gatvės su šaligatviais. Ypač suklestėjo linų apdirbimo bei veltinių gamybos įmonėlės. 1921 metais Anykščiuose gyveno 1800 žydų, apie 400 šeimų. Be veltinių pramonės, nemažai žydų siuvo batus (apie 150), mezgė kojines (40), gamino žemės ūkio mašinas (20). Tuo metu Anykščiuose gyveno 166 žydai amatininkai: 42 batsiuviai, 16 siuvėjų, 11 kepėjų, 9 mėsininkai, 9 metalo meistrai, 4 laikrodininkai, juvelyras, stalius ir kitų amatų mokovai. Apie 50 žydų plukdė sielius Šventąja į Vokietiją.

Mieste veikė 6 žydų maldos namai, didžioji jų dalis buvo sutelkta viename kieme, vadinamame Šulhoifu („mokyklos kiemas“). Ten stovėjo Senoji ir Naujoji sinagogos, „Kalno sinagoga“. Veikė trijų pakraipų žydiškos mokyklos: tarbut, javne, jidiš. Nedidelė žydų jaunimo dalis mokėsi lietuvių gimnazijoje. Žydai turėjo dvi bibliotekas, labai mėgo teatro vaidinimus, teatralizuodavo tradicines Purimo ir Chanukos šventes.