Vilnius Action 2017

“Vilnius Action” tai tarptautinės dizaino dirbtuvės vykstančios jau trečią kartą. Dirbtuvių paskirtis – dizaino patirčių mainų skatinimas tarp Lietuvos ir užsienio specialistų. Jauniems dizaineriams tęsti savo kaip dizainerio praktikas, įgauti naujos patirties susipažįstant su skirtingomis dizaino metodikomis, pradėti/įgyvendinti naujus projektus, užsimezgusius dirbtuvių metu, užmegzti ryšius su dizaino specialistais iš užsienio.

Šiais metais pasirinkta tema – žydų kultūros paveldas ir įtaka Vilniaus miestui. Kūrybinių dirbtuvių metu kaip įmanoma plačiau susipažinsim su žydų kultūra Vilniaus miesto kontekste – tradicijomis, amatais, buitimi ir t.t. Siejant išsamų dizaino tiriamąjį darbą ir pasirinkto kultūrinio konteksto analizę bus kuriami dizaino daiktai, objektai, instaliacijos ir kiti meno ir dizaino kūriniai inspiruoti žydų kultūros Vilniuje ir Lietuvoje. Projektą užbaigia proceso metu atliktų darbų, instaliacijų, tiriamojo darbo pristatymų paroda.

>>Kvietimas į parodą

Download

VILNIAUS AKCIJA – ZAVL’S KLOYZ (Zavelio sinagoga)

VILNIAUS AKCIJA – ZAVL’S KLOYZ (Zavelio sinagoga)

Pirmasis žvilgsnis į Vilniaus renovacijas: dizaino tyrimo projektas

Gėlių g. 6, Vilnius

Sekmadienis, spalio 1 d., 16.00 – 20.00 val.

Gėlių gatvės sinagoga yra viena iš aštuonių išlikusių Vilniuje. Šiuo metu joje atliekami intensyvūs restauravimo darbai. Iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje buvo 135 sinagogos.

Sutelkta jaunų dizainerių komandą, siekia išspręsti keletą svarbių klausimų, susijusių su pastato atgimimu XXI amžiaus Vilniuje. Restauruota sinagoga greičiausiai suvaidins žydų gyvenime svarbų tęstinumo vaidmenį, tačiau jos ateities funkcija dar nevisai aiški.

Dizaineriai susirinko iš skirtingų šalių, jų požiūris, “ką dizainas gali padaryti”- skiriasi. Dauguma šioje grupėje yra Vilniaus Dailės akademijos absolventai. Šeši studijavo Dizaino akademijoje Eindhovene, vienoje iš pirmaujančių pasaulyje, kur kruopščiai nagrinėjamas dizaino vaidmuo visuomenėje. Du iš Eidhoveno absolventų anksčiau studijavo Izraelyje.

Skaityti plačiau

Atkuriama Žiežmarių sinagoga – viena iš nedaugelio medinių sinagogų išlikusių Europoje

LRT TV naujienų tarnyba

Lietuvą įtraukus į Europos žydų kultūros paveldo kelią pirmuoju simboliniu objektu buvo pasirinkta Žiežmarių sinagoga. Maldos namai, pastatyti iš medžio, – retas išlikęs pavyzdys Europoje. Tačiau prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol sinagoga Žiežmariuose pradėta restauruoti. Užbaigus darbus prie svarbiausios šalies magistralės esančiame miestelyje ketinama įrengti muziejų.

19-ame amžiuje, kai buvo pastatyta Žiežmarių sinagoga, miestelyje gyveno apie 500 žydų. Prieš karą jų skaičiuota iki tūkstančio. Šiandien sinagoga įgauna buvusį vaizdą: atkuriamas fasadas, dedami nauji langai, jau sutvarkytas stogas. Pasak restauratorių, maldos namus pavyko išsaugoti, nes jais kasdien rūpinosi Žiežmarių gyventojai.

Skaityti plačiau Skaityti plačiau
LŽB vyko diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“, skirta vietos gyventojų atminčiai apie Holokaustą ir lenkų bei lietuvių Teisuolius

LŽB vyko diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“, skirta vietos gyventojų atminčiai apie Holokaustą ir lenkų bei lietuvių Teisuolius

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos Žydų bendruomene, Gerosios valios fondu ir leidykla „Czarne” trečiadienį, 2017 metų rugsėjo 27 d. Vilniuje vyko diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“, skirta vietos gyventojų atminčiai apie Holokaustą ir lenkų bei lietuvių Teisuolius, gelbėjusius žydus nuo mirties. Pagrindinis susitikimo svečias bus Švenčionyse gimęs ir per stebuklą nuo mirties išgelbėtas Romuald Weksler-Waszkinel.

Diskusijos atspirties taškas – knyga „Žmogus tvirtu stuburu”, parašyta Lenkijos radijo žurnalisto Dariuszo Rosiako, kurios herojumi tapo Romuald Waszkinel. Įdomios, jaudinančios istorijos apie lenkų išgelbėtą nuo mirties ir užaugintą žydą fone autorius ir knygos herojus pasidalino su klausytojais prisiminimais ir refleksijomis apie Pasaulio teisuolių vardą pelniusius lenkus ir lietuvius. Jų pavardžių ir darbų priminimas ypač aktualus dabar, kai viešojoje erdvėje vis dažniau skleidžiami iškreiptos atminties interpretacijos ir falsifikuota istorija. Diskusijoje kalbėta ir apie būtinybę saugoti atmintį apie Holokaustą.

Skaityti plačiau
Rabinas Chaim Burštein pristatė rabino Mendelio Lefino knygą “Sielos analizė”

Rabinas Chaim Burštein pristatė rabino Mendelio Lefino knygą “Sielos analizė”

Rugsėjo 28, Jom Kipuro išvakarėse, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos. Heifetzo salėje  rabinas Chaim Burštein pristatė naują knygą “Sielos analizė”.  Jos autorius yra vienas iš  Mussaro mokymo pasekėjų – Mendelis Lefinas iš Satanovo miestelio.

Rabinas H. Buršteinas, pristatydamas knygą “Sielos analizė”, pažymėjo, kad joje pateikta rinktinė garsaus Toros mokymų išminčiaus rabino Mendelio Lefino apmastymų. “Leidėjai atliko milžinišką darbą, prieš išleisdami knygą, jie tyrinėjo rabino Léfino  biografiją, taip pat pateikė knygoje naudingus komentarus ir santraukas, – visa tai palengvina šių laikų skaitytojui suprasti, nes būtent jam, šiuolaikiniam žmogui yra pritaikytas knygos tekstas ir papildomas skyrius “Musaro mokymų brangakmeniai”.  Leidėjų ir knygos sudarytojų komentarai remiasi vėlesnėmis rabino Musaro knygomis, tuo būdu jie padeda skaitytojui suprasti ir įsigilinti į rabino Musaro Lefino mokymą, – knygos pristatyme pasakojo rabinas Chaim Burštein.

Knygos “Sielos analizė” leidimą rėmė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Geros valios fondas.

    

 

Per Jom Kipur kiekvienam reikėtų susimąstyti: ar iš tiesų paprašėme atleidimo visų, kuriuos įžeidėme?
Ar išsprendėme visus nesusipratimus? Užglaistėme visas padarytas nuoskaudas?
Svarbu atminti: per Jom-Kipurą verta sutvarkyti savo santykius ir su kitais žmonėmis,
 ir su savo bendruomene.
Jom-Kipur – švenčiausia diena metuose,  geros valios ir nuodėmių atpirkimo prieš Kūrėją diena.

Jom Kipur Vilniaus choralinėje sinagogoje:

Rugsėjo 28 d. 19 val. (ketvirtadienis) – pasiruošimas Jom Kipurui:

–       Kaparot
–       Pokalbis apie Jom Kipur

Rugsėjo 29 d. (penktadienis):
Nuo 14 v. sinagogos gabė (seniūnas) surašinės vardus, kurie bus perskaityti per Izkor maldą,  aukų rinkimas labdarai (savanoriškumo pagrindu).
–       17:00 val. – Mincha

–       17:30  val. – paskutinė „dienos trapeza“ (seuda amafseket) prieš Jom Kipurą
–       18:30 val. – maldos pradžia – Kol Nidrei

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenė ir IX forto muziejus kartu paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną

Kauno žydų bendruomenė ir IX forto muziejus kartu paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną

Kauno žydų bendruomenė ir IX forto muziejus kartu paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną. Minėjimas prasidėjo dalyvių eisena link masinių žudynių lauko, IX forto muziejaus direktorės pavaduotojas prašė visų pamėginti pajausti, ką išgyveno žmonės, kuriems šis kelias buvo paskutinis jų gyvenime, vaizdai, kuriuos mes matome, paskutiniai jų gyvenime. Prie paminklo Holokausto aukoms jautria poezijos ir muzikos kalba nužudytuosius pagerbė LSMU gimnazijos moksleiviai, nuoširdžiai kalbėjo Kauno m. savivaldybės tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis, mėgindamas kuo labiau paliesti jaunosios kartos atstovų širdis. KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidalino asmenine vienos merginos, kuriai teko prieš 5-6 metus panašiame minėjime skaityti eiles, patirtimi. Ji teigė niekada nepamiršianti emocinio skaitytos poezijos ir minėjimo atmosferos poveikio ir net parodė nuo to laiko saugomą nuotrauką. Tokie jaunų žmonių liudijimai skatina tikėti, kad baisūs, bet kokį žmoniškumą pamynę įvykiai nepasikartos, o atminimas apie juos ir jų nekaltas aukas bus perduotas ateities kartoms. Minėjimą užbaigusi IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė padėkojo Kauno žydų bendruomenei, moksleiviams už bendradarbiavimą ir pakvietė visus apžiūrėti atnaujintą “Kauno geto kalinių likimų” ekspoziciją, kuriai nuotraukas ir eksponatus dovanojo ir KŽB nariai, patys buvę Kauno geto kaliniai. Įdomu, kad minėjime dalyvavo ir iš Izraelio p. Yaarit Glezer, kurios tėvelis buvo tarp tų nedaugelio, sugebėjusių pabėgti iš IX forto.
     
Skaityti plačiau

LŽB kviečia į filmo apie Molėtus peržiūrą

Filmo peržiūra apie Molėtų eitynės rugsėjo 29d. 17 val. Jašos Heifetzo salėje

Su dideliu pasisekimu praėjo dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“ pristatymas. Premjera įvyko rugpjūčio 29 – visų Molėtų miestelio Lietuvoje žydų žudynių per Antrąjį pasaulinį karą metinių dieną. Premjeroje dalyvavo apie 350 žmonių, tarp jų Lietuvos pasiuntinys Izraelyje ir Izraelio pasiuntinys Lietuvoje.

Prieš pradedant filmo peržiūrą pasisakė prodiuseris Cvi Kricer ir režisierius Eli Geršzon. Jie akcentavo, kad pavyko sukurti filmą-dokumentą, galbūt, vienintelį, pasakojantį apie Lietuvos Molėtų miestelio žydų likimą.

Daugybę metų trunkantis nutylėjimas ir abejingas požiūris į Holokaustą  tvyrojo Lietuvoje 75 metus. Filme dokumentiškai pasakojama apie tuos, kurie žudė, tuos, kurie gelbėjo, tuos, kurie gyvena su šia našta šiandien

Šeduvos štetlo atminimas

Šeduvos štetlo atminimas

Senoji nuotrauka yra iš Perto Kaminsko kolekcijos.

Aut.Milda Jakulytė-Vasil, Šeduvos žydų memorialinio fondo muziejaus ekspozicijos kuratorė.

Šeduvos žydų bendruomenės pradžia reikėtų laikyti XVIII a. pirmąją pusę, kai Šeduva, gavusi Magdeburgo savivaldos teises ir tapusi miestu, sparčiai vystėsi, o žydų gyventojų skaičius mieste augo. To paties amžiaus pabaigoje, 1793 m., rašytojas  Fridrichas Šulcas (1762-1798) aprašydamas savo kelionių po Lenkiją įspūdžius Šeduvą apibūdino kaip mažą miestelį, labai panašų į daugelį kitų matytų pakeliui. Pro aplinką vertinančio užsienio keliautojo akis nepraslydo jog, kone visi miestelio namai neturėjo kaminų. Žinoma, tokia pastaba kelionių knygoje, kažin ar galėjo prikaustyti skaitytojų dėmesi ir sužadinti norą apsilankyti ir reiškė turbūt ne ką daugiau, nei keliautojo ir rašytojo pastabą, kad tokius miestus ir miestelius galėjo ir siaubė dažni gaisrai.

Iš pažiūros tiek 18, 19 ar 20 amžiuje Šeduva kažkaip įpatingai nepasižymėjo, neišaugo, nesuklestėjo. Šeduvą galėtume pristatyti kaip tipinį miestelį, kur žydai sudarė nemažą ekonomiškai aktyvių gyventojų dalį, o jų veikla jei ne formavo – tai bent darė įtaką urbanistinei raidai. Ir tokių štetlų / miestelių Lietuvoje būta ne vieno, tačiau pasigilinus kiekviename jų galima rasti nuostabių, įdomių nutikimų ir istorijų, o tokių miestelių palikuonių dabar galime sutikti visame pasaulyje.

Nuotraukos autorius fortografas Arūnas Baltėnas.

Skaityti plačiau

Rugsėjo 28 d. 18 val rabinas Chaim Burshtein kviečia į Mendelio Lefino iš Satanovo knygos „Sielos analizė“ pristatymą.

Rugsėjo 28 d. 18 val., rabinas Chaim Burshtein kviečia Jus į didžiojo Musaro mokytojo rabino Mendelio Lefino iš Satanovo knygos „Sielos analizė“ pristatymą. 
Knyga skirta paslaptingų sielos galių ir lobynų tyrinėjimams, didžiai žmogaus tarnystei pasaulio Kūrėjui, priartinančiai Izraelio sūnus prie tokios dvasinės būsenos, kurioje kurdamas juos pagal savo atvaizdą Aukščiausiasis ir norėjo matyti.

Renginys vyks Jašos Heifeco salėje, III a.

Jom Kipuras – rugsėjo 30 pasninkas

Jom Kipuras – rugsėjo 30 pasninkas

Aut. Dr. doc. Aušra Pažėraitė

Išskirtinė diena kalendoriniuose metuose – Jom Kipuras, užbaigia dešimties dienų jamim noraim laikotarpį, kuris buvo prasidėjęs per Roš Ha šana, Naujuosius metus. Tos dienos yra ypatingos rimties ir atgailos (tšuva) dienos, laukiant Jom Kipuro, per kurį Kūrėjas, kaip sakoma, užtvirtina galutinį savo sprendimą kiekvienam individui ateinantiems metams, atsižvelgiant į praėjusius metus ir į pastangas, kad ir per paskutiniąsias dienas taisytų savo kelius. Bet svarbiausia – tai Atpirkimo diena. Dėl to tai pati iškilmingiausia diena, kuri kartu yra ir visiško pasninko, ir džiaugsmo diena. Vilkima baltai, nes balta spalva reiškia tyrumą. Pasninkas (nevalgoma ir negeriama nuo vakaro iki vakaro, 25 valandas, taip pat nesitepama tepalais, kvepalais, nesimaudoma ir neavima odinė avalynė) turi atitolinti nuo visų malonumų, ir pataikavimų sau, ir visiškai atsidėti maldai ir tšuvai. O džiaugsmas aiškinamas tuo, kad šią dieną veikia dieviško gailestingumo (Rahamim) savybė. Šio žodžio šaknis reiškia įsčias ir, kaip interpretuoja rabinas Kalevas Krelinas, kaip įsčios nešioja būsimą kūdikį, teikdamos jam visa, ko jam reikia, „avansu“, dar iki tam kūdikiui gimstant, prieš jam ėmus veikti gerai ar blogai, taip ir dieviškas Rahamim tą dieną uždengia (kaper) nuodėmes ir prasižengimus lyg avansu, atsižvelgdamas į ateitį. Tikintis palankaus sprendimo užtvirtinimo, įrašymo į gyvenimo knygą, linkima gmar chatima tova (pažodžiui, gero galutinio užantspaudavimo). Taip pat yra aiškinama, kad džiaugsmas turėtų būti suprantamas kaip priėmimas be kokio sprendimo, nes bet kuris sprendimas yra į gera, suteikiantis galimybę žmogui tobulėti ir taisyti gyvenimo kelius.

Šiemet Jom Kipuras sutaps su šabu. Gerai žinomas litvakiškos rabiniškos Soloveičikų dinastijos palikuonis Josefas Dov-Ber ha-Levi Soloveitchikas analizavo įvairių Jom Kipuro pavadinimų reikšmes. Vienas iš jų yra šabbat šabbaton, t.y. šabų šabas. Jis rašo:

„Yra trys pagrindiniai Šabo laikymosi aspektai:

1) draudžiantys įsakai dėl darbų  nutraukimo,

2) įpareigojantys įsakai, patvirtinantys dienos šventumą,

3) šešių dienų kūrimo ir septintos dienos dieviškojo poilsio liudijimas.“

Skaityti plačiau

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Prezidentūroje gelbėtojų apdovanojimų ceremonijoje

Lietuvoje minimos 76-osios Holokausto metinės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė rugsėjo 27d. įteikė valstybės apdovanojimus 43 lietuviams, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjusiems žydus.  Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo ir kalbą sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

F.Kukliansky:

Man didelė garbė būti čia ir kartu pagerbti tikruosius Lietuvos didvyrius. Suteikę gerumo prieglobstį persekiojamiems, jie įžiebė gyvenimo viltį neapykantos dogmos tamsybėje, suteikė prasmę žiaurumo beprasmybėje, tapo gyvybės sargais ir žmonijos mokytojais.

“Jie sako, kad yra taip: jei aš įsipjausiu pirštą, jam nuo to neskaudės” – tai vieno žmogaus, gyvenusio netoli Treblinkos mirties stovyklos, įžvalga.  Vykdytojo ar stebėtojo vaidmenį Holokausto metu prisiimti daug kam atrodė natūralus pasirinkimas.  Būtent dėl šio pasirinkimo, o tiksliau – moralinio pasidavimo,  Lietuva neteko ištisų miestelių-štetlų su visu jų intelektualiniu potencialu, sužlugdytas Lietuvos kultūrinis, ekonominis centras, sudaužyti ištisų šeimų likimai ir amžiams paveldėtas Katastrofos skausmas ir žydšaudžio kaltė.
Žydų gelbėtojai, skirtingai, negu daugelis kitų, nesuvokė tuometinės situacijos kaip beviltškos ir neturinčios išeities. Net ir slegiami pačių nepalankiausių sąlygų jie nemąstė apie kompromisus ar prisitaikymą, o atliko jiems likimo skirtą šventą  gyvybės gelbėjimo misiją. Be ginklo šie žmonės kovojo už žmogiškumą, nepaisydami rizikos, nepasiduodami baimei, netapdami kruvino pasirinkimo įkaitais.

Skaityti plačiau
Teisuolių pasiaukojimas – vertingiausias žmogiškumo liudijimas

Teisuolių pasiaukojimas – vertingiausias žmogiškumo liudijimas

president.lt

Trečiadienis, rugsėjo 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Šiemet Lietuvoje minimos 76-osios Holokausto metinės. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 43 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

Pasak Prezidentės, šiais apdovanojimais sveikiname gyvenimą.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad taikos sąlygomis nesunku kalbėti apie pasiaukojimą, pareigą žmogiškumui. Tačiau visai ką kita tai reiškė Antrojo pasaulinio karo metais – atverti namų duris ir širdį pasmerktiems žmonėms, gerai suvokiant tokio žingsnio pasekmes.

„Toks buvo jų apsisprendimas – priimti pasmerktųjų ir atstumtųjų likimą. Tarytum savo rankomis užsisiūti Dovydo žvaigždę. Kiekviena tų istorijų – vertingiausias žmogiškumo liudijimas, kurio mums reikia kaip atramos ir šių dienų gyvenime.  Tai ir atsakymas į amžiną klausimą, ką gali paprastas beginklis žmogus“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovė linkėjo visiems širdyje saugoti atminimą apie šių žmonių kilnumą – kaip pažadą, kad žmogiškumas išliks aukščiausia vertybe, o Teisuolių pavyzdys bus neišsenkantis įkvėpimo šaltinis.

Prezidentės spaudos tarnyba
S.Sužiedėlis: Lietuvoje Holokausto neigimo nėra, yra tam tikras jo menkinimas

S.Sužiedėlis: Lietuvoje Holokausto neigimo nėra, yra tam tikras jo menkinimas

„Lietuvoje tokio Holokausto neigimo, kuris yra Vakaruose, beveik nėra. Visi žino, kad čia žydai buvo nužudyti. Faktas. Bet yra tos reikšmės menkinimo problema, nutylėjimai ir bandymai menkinti lietuvių dalyvavimą tame procese. Dalinai, žinoma, šitas visas klausimas kartais ateina iš tokio savigynos instinkto, kartais Vakarų istorikai nelabai susigaudo, kas kame, ir kartais parašo tokius dalykus, kurie iškart sukelia tam tikrą pasipriešinimą“, – paskaitoje dėstė profesorius. „Kai kalbame apie Holokaustą, jis turi būti centrinis moderniosios Lietuvos istorijos, ypač vokiečių okupacijos istorijos, įvykis. Neretai būna ir vokiečių okupacijos istorija aprašyta, o joje ne Holokaustas užima pačią centrinę ar raktinę vietą, o, sakykim, lietuviškų gimnazijų uždarymas. Nesakau, kad tai buvo gerai, reikia kalbėti ir apie lietuvių represijas, bet kaip galima palyginti tuos dalykus?“ – stebėjosi S. Sužiedėlis.

Skaityti plačiau

Premjeras prie Panerių memorialo pagerbė Holokausto aukų atminimą

Iš Lietuvos Vyriausybės puslapio ministraspirmininkas.lrv.lt

2017 09 26
IMG_5497.jpg

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pagerbė Lietuvos žydų genocido aukas ir padėjo gėlių prie Panerių memorialo. Iškilmingoje žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės nariai, Izraelio ir kitų užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai bei parlamentarai.

„Visi kartu liudijame žydų tautos tragediją, kuri yra ir mūsų visos Tautos tragedija. Tai juodžiausias mūsų istorijos puslapis. Turime atvirai ir drąsiai kalbėti apie tai, kad kartu su naciais mūsų vietiniai žmogžudžiai dalyvavo įvykdant šį kraupų nusikaltimą. Mes praradome dalį savo istorijos, dalį Lietuvos identiteto. Tai yra istorinė pamoka mums visiems. Todėl turime padaryti viską, kad tai niekada nepasikartotų“, – kalbėjo premjeras prie Panerių memorialo.

Lietuvos žydų genocido aukos pagerbiamos prisimenant 1943 m. metų rugsėjo 23-iąją, kuomet likviduotas Vilniaus getas. Dešimtys tūkstančių gete gyvenusių žydų buvo nužudyti Paneriuose arba pateko į nacių koncentracijos stovyklas. Per antrąjį pasaulinį karą išžudyta 90 proc. Lietuvos žydų – apie 200 tūkst. žmonių.

Šiandien #MinistrasPirmininkas Saulius Skvernelis pagerbė Lietuvos žydų genocido aukas ir padėjo gėlių prie Panerių memorialo. „Visi kartu liudijame žydų tautos tragediją, kuri yra ir mūsų visos Tautos tragedija. Tai juodžiausias mūsų istorijos puslapis. Mes praradome dalį savo istorijos, dalį Lietuvos identiteto“, – sakė premjeras.Per antrąjį pasaulinį karą išžudyta 90 proc. Lietuvos žydų – apie 200 tūkst. žmonių.

Posted by Vyriausybė on 2017 m. rugsėjis 26 d.

Skaityti plačiau

Litvakas R. Simonas: yra 6 Lietuvai aktualios taisyklės

Lietuva netolimoje ateityje gali pasiekti labai daug, jei vadovausis tinkamu pavyzdžiu. Apie tai, kokias galimybes mato čia pasakojo Vilniuje viešėjęs Lietuvos žydo palikuonis, Jungtinės Karalystės Karališkosios menų draugijos už pasiekimus įvertintas muzikos ir mobiliųjų pramogų industrijos verslininkas Ralphas Simonas.


Jis yra žinomas muzikos pasaulyje, nes 1970-aisiais prisidėjo prie „Zomba“ muzikos įmonių grupės kūrimo ir jos augimo artimiausius du dešimtmečius, dėl ko pastaroji tapo viena didžiausių rinkoje. Jos įrašų kompanija „Jive Records“ dirbo su tokiais atlikėjais kaip „Backstreet Boys“, „NSYNC“, Britney Spears ir Janet Jackson. Dabar „Zomba“ yra valdoma „Sony Music Entertainment“.

Skaityti plačiau