lzb.lt

Šolom Ber Krinsky – Vilniaus Choralinės sinagogos rabinas sako, kad susirinkusieji maldai į sinagogą meldžiasi kaip visada įprasta litvakams, nepaisant to, kad rabinas Krinsky atstovauja Chabado judaizmo srovei. Apie judaizmą kalbamės sinagogoje. 

Nuo žydų dvasinio lyderio Vilniaus Gaono laikų (1720–1797) Vilnius yra žydų kultūrinio ir politinio gyvenimo centru, žinomu kaip “Lietuvos Jeruzalė” ir kaip “Kultūros citadelė”. Rašoma, kad nuo Gaono Elijahu Ben Salomono Zalmano prasidėjo visa Lietuvos žydų dvasinė didybė. Todėl Vilniaus žydams yra svarbus Gaono atminimas. Kai kalbama apie Vilniaus litvakų tikėjimą, galvojama apie Gaono pasekėjus,mitnagedus (mitnagedai reiškia „nesutinką“). Kuo skiriasi Chabadas  nuo Gaono mitnagedų? Ar skirtumų daug?:

Žinoma, livakų religijos palikimas yra ir ortodoksų judaizmo dalis. Aš gyvenu su šeima Lietuvoje.  Litvakai ir chabadnikai – abu ortodoksų judaizmo dalis. Esu iš Bostono. Vienas rabinas iš Bostono kažkada man papasakojo, kai buvau vaikas, apie skirtumus tarp ortodoksų judaizmo: jie gali būti sefardai aškenaziai, chasidai, litvakai. Vokiečių žydai turi ypatingą judaizmo srovę. Apie ortodoksų judaizmą galima skaityti Talmude ir pasižymėti skirtingų spalvų markeriais įvairias ortodoksų sroves. Viena dalis skirta Dievo meilei, kiti tikintys turi Dievo baimę, ir tai yra tas pats judaizmas. Taigi, tik mūsų paryškinti markeriu akcentai rodys, kas mums svarbiau.

Taisyklės yra visiškai vienodos. Ortodoksų judaizmas turi taisyklių knygą, vadinamą Shulchan aruch. Nėra jokių skirtingų taisyklių. Nėra jokio skirtumo.

Visų pirma, mano motinos šeima, kilusi iš Gaono palikuonių. Jei tai tiesa, tada aš tiesioginis Gaono palikuonis.  Ortodoksų judaizmas yra vienas. 

Teko skaityti tekstą, kur buvo rašoma, kad Vilniaus Gaono mokslas skiriasi nuo Chabado srovės. Kuo skiriasi taisyklės?                            

Ne, taisyklės yra vienodos. Skirtumai – visiškai nereikšmingi.  Aš jums pasakysiu, kodėl?  Kai didysis žydų rabinas Mošė ben Maimon Maimonidas (1135 – 1204) žydų filosofas, teologas, medikas, gyvenęs Ispanijoje ir Egipte, mirė, žydai sunaikino jo knygas. Maimonidas buvo labai garsus žydų mokslininkas.

Šiandien nesurasit žydo ortodokso, kuris ką nors blogo sakytų apie Maimonidą. Dabar Maimonidas yra gerbiamas žydų pasaulyje. Kol jis buvo gyvas, žmonės jo nesuprato. Dabar leiskite man priminti, jog laikas parodo, kas yra teisus.

Kas buvo pats garsiausias Vilniaus Gaono mokinys po jo mirties? Jis buvo Chaimas iš Voložino. Voložinas yra pakeliui į  Minską. Jis buvo pagrindinis Vilniaus Gaono mokinys. Gaono sūnus buvo iš Voložino. Taigi jie abu Vilniaus Gaono pasekėjai ir tuo pačiu metu jie  puikiai draugavo su antrojo ir trečiojo Chabado rabinu, jiems draugauti netrukdė net Gaono mokslas. Jie buvo garsūs rabinai. 18 amž. pabaigoje garsiausias rabinas Lietuvoje ir Rusijos imperijoje, žydų gyvenimo lyderis buvo Chaimas Ozeris Grodzenskis, jis buvo Vilniaus rabinas, puikiai draugavęs su Chabadu, su penktuoju  ir šeštuoju Chabado rebe. Jis neturėjo problemų su Gaono palikimu. Todėl sakau, kad nereikia ieškoti skirtumų,  skirstyti ir skaldyti judėjus. Mes visi laikomės Šabato ir košerinio maisto taisyklių taip pat. Vilniaus sinagogoje meldžiamės kaip litvakai.

Rabine, prieš kelias dienas atšventėte savo penkiasdešimtmetį, kiek laiko Jūs su šeima gyvenate Lietuvoje?

 Gyvenu čia 24 metus. Man patinka Lietuva, mano 11 vaikų čia užaugo,  mano mamos senelis yra iš Lietuvos, man patinka čia dirbti, aiškinti žydams, kurie nepažįsta savo šaknų, kas yra judaizmas. Vilnius yra žydų istorijos miestas. Mes turime Chabado gimnaziją, kuri vadinama Menachemo vardo mokykla, ją atidarėme 1994 metais, pradžioje buvo 4 klasės, pirmą laidą išleidome 1998m. Dabar mokykloje mokosi vaikai iš visos Lietuvos, jie gauna vidurinio mokslo baigimo atestatus. Mokykla išsilaiko iš aukų. Mums aukoja ir nereligingi žmonės, gyvenantys kitose valstybėse, kuriems svarbu išsaugoti žydų švietimą, tapatybę, judaizmą, kad vaikai mokytųsi savo tradicijų, kad studijuotų Torą. 

Ką manote apie žydų gyvenimą Lietuvoje šiandien, koks jis?

 Žydų gyvenimas yra aktyvus, tokia pati yra ir žydų bendruomenė, tai – svarbus teigiamas bruožas. Bendruomenė skiria daug dėmesio savo pagyvenusiems ligotiems žmonėms. Socialinis departamentas, esantis bendruomenėje, juos prižiūri ir remia, lanko namuose.

Žydai stengiasi išlaikyti savo tapatybę, tai nėra paprasta, aš pats norėčiau tobulinti jidiš kalbą. Kaip sakoma jidiš : „gerai yra gerai, bet geriau, yra geriau“. Ypatingai svarbu, kad bendruomenė  būtų vieninga ir stengtųsi išlikti vieninga. Mes esame tauta su  giliais tarpusavio ryšiais, turime ieškoti būdų mažinti nesutarimus, nes tai – labai reikšminga. Mums reikia orientuotis į taikų sugyvenimą. Aš manau, kad visada yra galimybių tobulėti. Manau, kad mūsų gyvenime labai svarbu niekada nesakyti: “Oho, aš pasiekiau kalno viršūnę”… Mes niekada nepasieksime viršūnės, visada turime stengtis tobulėti.

 Ką galėtumėt pasakyti apie nuotaikas ir atmosferą Lietuvos žydų bendruomenėje?

Bendruomenė yra kaip žydų šeima, kurioje būna nesutarimų, bet visi nariai yra susiję ir svarbūs, konfliktai išsispendžia kaip šeimoje. Aš esu rabinas, matau ir suprantu. Imkim pavyzdį iš šeimos, kur auga penki vaikai, tarp jų – vienas ar du  – „juodi avinėliai“, bet jie tų pačių tėvų vaikai, broliai ir seserys. Kaip turi elgtis šeima? Su pagarba, neišskiriant  nei vieno, visi turi lygias teises. Prie pietų stalo viskas išsisprendžia. Labai svarbu prisiminti apie pagarbą.

Taip ir bendruomenėje, negalima išskirti kurių nors, reikia sėsti prie stalo ir spręsti nesutarimus. Nesantaika prie nieko neprives. Reikia tartis, ieškoti kompromisų ir dirbti drauge. Kiekvienas bendruomenės narys turi stengtis, kad nebūtų nesutarimų. Judaizmas sako: jei nori palaiminimo, turi gyventi taikoje.

  Ar daug žmonių dabar ateina melstis į sinagogą?

 Ateina vis daugiau, ypač per Šabatą. Kitomis dienomis visi skundžiasi užimtumu ir laiko stoka. Vyrai daug dirba, jiems trūksta laiko net savo vaikams. Jie tikrai domisi judaizmu, dažnai sako, kad dirba vaikų labui, bet galiausiai dirba sau. Šiandien yra daug spaudimo, streso. Pamirštame, kad svarbu atsiverti, juk turime gyvenime rasti laiko dvasingumui. Taip, mes turime daug pasiekimų, bet vis tiek mes mirštame, nespėję pagalvoti, ar teisingai gyvenome. Koks buvo mūsų gyvenimas? Mums reikia maldos, jausmo, kad esame susieti su kažkuo didesniu už save, tai primena, kodėl mes čia. Yra viena tradicija – judaizmas, kuris priverčia susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir apie šeimą.