Kupiškio tarptautinę konferenciją apie žydų pastatus ir paminklus atidarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė. Centriniuose kultūros namuose susirinkusiems svečiams buvo perskaitytas Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono sveikinimas. Jame ambasadorius pažymėjo, kad dažnai keliauja po Lietuvą ir per savo kadencijos metus aplankė daugelį šalies savivaldybių su oficialiais ir privačiais vizitais, ir kur benuvyktų, visur aplanko vietines žydų kapines, kurių Lietuvoje yra daugiau nei du šimtai bei aplanko masines žydų žudynių vietas. Kai kurios yra gerai išsilaikiusios, kitos, deja, apverktinos būklės. Yra visiškai sunaikintų žydų kapinių, kur vienintelis akmuo težymi jų vietą. Kartais matom tik grupę antkapių, iškeltų iš kapų ir keistai sustatytų vienas šalia kito…
Apžiūrėjęs antkapius, žmogus gali perskaityti išlikusius užrašus. Tos raidės pasakoja ištisą istoriją. Žmogaus vardas, profesija, kokio būdo buvo, metai, kuomet istorija pasibaigė…
Šiais išsakytais ambasadoriaus Amiro Maimono žodžiais ir prasideda knyga „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“, kurią sudarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė.
Dr. Marijos Rupeikienės ir jos vyro Antano Rupeikos pastangomis buvo surinkta didelės apimties medžiaga bei nuotraukos apie žydus, kurie gyveno Kupiškyje iki Antrojo pasaulinio karo.
Ypatingo susidomėjimo sulaukė dr. Laros Lampertienės pranešimas apie Kupiškio ir jo apylinkių žydų kapines „Akmenyse saugoma atmintis“. Konferencijos dalyviams ji paaiškino žydų paminklų reikšmę, kurie yra išlikę Lietuvoje ir dalinai Kupiškio rajone. Lara Lampertienė pažymėjo, jog judaizmo tradicija reikalauja, kad paminklinis užrašas minėtų mirusiojo ir jo tėvo vardą bei mirties datą, tačiau juose neretai būna pateikiami platesni duomenys apie šeimą. Todėl studijuojant istorines kapines, galima susidaryti vaizdą apie daugelį miestelio šeimų. Kai kurios epitafijos mini asmenų profesiją, kilmę ar poziciją bendruomenėje.
Konferencijoje dalyvavo Kupiškio muzikos mokyklos moksleiviai, kurie grojo žydų melodijas.
Sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys Mykolas Majauskas. Jis padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie knygos išleidimo.
Konferencijos baigiamojoje dalyje Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman išreiškė padėką už dviejų knygų išleidimą apie žydų gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo kupiškėnams, istorikams, Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojams ir ypač muziejaus specialistei istorikei Aušrai Jonušytei. Taip pat Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas pažymėjo opias problemas, susijusias su žydų kultūrinio paveldo išsaugojimu. Jos egzistuoja ir Aukštaitijoje. Šių metų birželio mėnesį, dalyvaudamas konferencijoje Kupiškyje, grįždamas į Panevėžį kartu su Subačiaus seniūnu Vidmantu Paliuliu, G.Kofmanas aplankė Subačiaus „Paryžiaus“ žydų kapines, kurios yra apleistos, apverktinos būklės, privažiavimo iki jų apskritai nėra. Aplink minėtas kapines ūkininko žemė, kurioje pasėti rugiai. Norint pasiekti „Paryžiaus“ kapines reikia važiuoti aplinkui apie vieną kilometrą. Taip pat privažiavimo nėra prie masinių žydų žudynių vietos. Šios problemos egzistuoja ir Pasvalio masinių žydų žudynių vietoje Žadeikių miške. Todėl naudodamasis proga, kad konferencijoje dalyvauja LR Seimo narys Mykolas Majauskas G. Kofman kreipėsi į jį su prašymu pagerinti esamą tragišką žydų kapinių ir masinių žydų žudynių vietų situaciją ir skirti finansavimą miestų merams bei seniūnams, kad būtų suteikta galimybė geresnei kapinių priežiūrai.
Konferencija praėjo sėkmingai ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Belieka laukti teigiamų rezultatų.
