LRT TV naujienų tarnyba
Lietuvą įtraukus į Europos žydų kultūros paveldo kelią pirmuoju simboliniu objektu buvo pasirinkta Žiežmarių sinagoga. Maldos namai, pastatyti iš medžio, – retas išlikęs pavyzdys Europoje. Tačiau prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol sinagoga Žiežmariuose pradėta restauruoti. Užbaigus darbus prie svarbiausios šalies magistralės esančiame miestelyje ketinama įrengti muziejų.
19-ame amžiuje, kai buvo pastatyta Žiežmarių sinagoga, miestelyje gyveno apie 500 žydų. Prieš karą jų skaičiuota iki tūkstančio. Šiandien sinagoga įgauna buvusį vaizdą: atkuriamas fasadas, dedami nauji langai, jau sutvarkytas stogas. Pasak restauratorių, maldos namus pavyko išsaugoti, nes jais kasdien rūpinosi Žiežmarių gyventojai.
„Čia yra vienoje vietoje 1800 moterų vaikų nužudyta, miške, o kitoje vietoje – 2200 vyrų“, – sako L. Markuntavičius.
Pradėjus restauraciją atrasta įrašų ant sienų iš geto laikų. Jie bus išsaugoti.
Atkurtoje sinagogoje planuojama įkurti muziejų, kuriame būtų pasakojama ne tik apie miestelio istoriją, bet ir apie medines sinagogas. Iš medžio jos buvo statomos buvusioje Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritorijoje. Pasaulyje išliko tik kelios dešimtys ir didžioji dalis – Lietuvoje.
„Žydų bendruomenė čia gyveno beveik 500 metų, iki tragiškų Holokausto įvykių, ir anksčiau sudarė daugiau kaip pusę, beveik du trečdalius gyventojų, tai manau, kad iš tikrųjų turėtų būti įdomu gyventojams artimiau susipažinti ne tik su pačiu pastatu, bet ir su tais žmonėmis, kurie statė tą pastatą, kurie eidavo ten melstis“, – teigia Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.
Daugiau apie sinagogą –Monikos Petrulienės reportaže.