Aut. Dr. doc. Aušra Pažėraitė
Išskirtinė diena kalendoriniuose metuose – Jom Kipuras, užbaigia dešimties dienų jamim noraim laikotarpį, kuris buvo prasidėjęs per Roš Ha šana, Naujuosius metus. Tos dienos yra ypatingos rimties ir atgailos (tšuva) dienos, laukiant Jom Kipuro, per kurį Kūrėjas, kaip sakoma, užtvirtina galutinį savo sprendimą kiekvienam individui ateinantiems metams, atsižvelgiant į praėjusius metus ir į pastangas, kad ir per paskutiniąsias dienas taisytų savo kelius. Bet svarbiausia – tai Atpirkimo diena. Dėl to tai pati iškilmingiausia diena, kuri kartu yra ir visiško pasninko, ir džiaugsmo diena. Vilkima baltai, nes balta spalva reiškia tyrumą. Pasninkas (nevalgoma ir negeriama nuo vakaro iki vakaro, 25 valandas, taip pat nesitepama tepalais, kvepalais, nesimaudoma ir neavima odinė avalynė) turi atitolinti nuo visų malonumų, ir pataikavimų sau, ir visiškai atsidėti maldai ir tšuvai. O džiaugsmas aiškinamas tuo, kad šią dieną veikia dieviško gailestingumo (Rahamim) savybė. Šio žodžio šaknis reiškia įsčias ir, kaip interpretuoja rabinas Kalevas Krelinas, kaip įsčios nešioja būsimą kūdikį, teikdamos jam visa, ko jam reikia, „avansu“, dar iki tam kūdikiui gimstant, prieš jam ėmus veikti gerai ar blogai, taip ir dieviškas Rahamim tą dieną uždengia (kaper) nuodėmes ir prasižengimus lyg avansu, atsižvelgdamas į ateitį. Tikintis palankaus sprendimo užtvirtinimo, įrašymo į gyvenimo knygą, linkima gmar chatima tova (pažodžiui, gero galutinio užantspaudavimo). Taip pat yra aiškinama, kad džiaugsmas turėtų būti suprantamas kaip priėmimas be kokio sprendimo, nes bet kuris sprendimas yra į gera, suteikiantis galimybę žmogui tobulėti ir taisyti gyvenimo kelius.
Šiemet Jom Kipuras sutaps su šabu. Gerai žinomas litvakiškos rabiniškos Soloveičikų dinastijos palikuonis Josefas Dov-Ber ha-Levi Soloveitchikas analizavo įvairių Jom Kipuro pavadinimų reikšmes. Vienas iš jų yra šabbat šabbaton, t.y. šabų šabas. Jis rašo:
„Yra trys pagrindiniai Šabo laikymosi aspektai:
1) draudžiantys įsakai dėl darbų nutraukimo,
2) įpareigojantys įsakai, patvirtinantys dienos šventumą,
3) šešių dienų kūrimo ir septintos dienos dieviškojo poilsio liudijimas.“
Todėl, pagal Bet Halevi nuomone, (tai knyga, parašyta jo senelio r. Josefo Dovo Soloveitchiko), viešas Jom Kipuro pažeidimas/išniekinimas turi tuos pačius halakhinius rezultatus, kaip ir Šabo išniekinimas, tai yra, “draudimas prasižengusiajam būti liudininku žydų įstatymo [klausimais] (pasul le’edut)”.
“Šabas, rašo r. J. B.D. S., liudija fizinio pasaulio, priežastingumo ir laiko progresijos, kuri yra tiek nepermaldaujama, tiek ir negrįžtama, sukūrimą. Fizinis pasaulis yra valdomas kiekybinių dėsnių; akmuo krenta pagal tikslią matematinę lygtį. Tai pasaulis, kuriame „jom valaila lo jišbotu“ – “diena ir naktis nepaliaus” (Pr. 8:22), kur laiko vyksmo realybė, diena ir naktis, saulėlydis ir saulėtekis vyksta nustatyta tvarka, yra nekintami”.
Tanakhe, bent jau pagal rabiniškas interpretacijas, šis negrįžtamumas, neatšaukiamumas ir reguliarumas yra siejami su teismo/teisingumo midda, Kūrėjo savybe, kurią reiškia pačioje pirmojoje Toros eilutėje esantis Kūrėjo įvardinimas Elokim. Per Roš Hašana, kaip matėme, akcentuojama ši, teisianti pagal teisingumo matą, savybė (midda). Sukurtoji kosminė tvarka veikia pagal griežto priežastingumo (teisingumo) dėsnius, skirtingai nuo žmonių pasaulio, sociumo, apie kurio sukūrimą rašoma II skyriuje. Žmonių pasaulyje atsiranda tai, kas įgalina veikti, peržengiant gamtos dėsnius, nepaisant jų ar įstatymų, t.y. laisva valia. Laisva valia yra nuodėmės, prasižengimo ir Dievo atmetimo galimybės sąlyga. Apie šį skirtumą rašoma Gemaroje (trakte Nedarim), kuriame CHAZAL, kaip aiškina Soloveitchikas, teigia, kad “tšuva buvo viena iš septynių idėjų, sukurtų prieš pasaulio sukūrimą”. (Taip aiškina Soloveitchikas).
“Tšuvos samprata, kurios dėka galima ištrinti ir net pakelti į aukštesnį lygmenį ankstesnius nuodėmingus veiksmus, leidžia teigti, kad yra pasaulis, kur galima peržengti fizinę realybę ir priežastingumą per laisvą valią. Tai alternatyvus pasaulis, įvestas II Pradžios kn. skyriuje, kur pirmą kartą paminėtas “YKVK” vardas. Skirtingai nei Elokim, Tetragrammatonas remiasi D-vu kaip tuo, kuris turi, “midat harahamim”, Hesed, malonės atributą. Po pirmosios sukūrimo dienos parašyta “vajehi Erev vajehi Boker Jom ehad” [pažodžiui, „ir buvo vakaras, ir buvo rytas, diena viena“ – A.P.], ir komentuodamas šį sakinį, midrašas teigia: “Jom ehad” [diena viena] buvo Jom Kipuras. Šio midrašo pranešimas tas, kad be Jom Kipuro ir jo temos, kaip motyvo, pats pasaulis nebūtų buvęs sukurtas”. Taip pat šis midrašas aiškinamas ir taip, kad tai, kad parašyta ne „pirma diena“, bet „viena diena“ nurodo į Jom Kipurą kaip išskirtinę dieną metuose. Dieną, kuri visiškai iškrenta iš pasaulio tvarkos.
Kaip matom, Šabas ir Jom Kipur kaip šabbat šabaton, šabų šabas, įkūnija dvi skirtingas tvarkas, kaip sakoma filosofijoje – būtinybės ir laisvės, t.y. nenumaldomos gamtinės tvarkos ir žmogiškojo pasaulio realybės, kurioje, net jei ir gali įvykti kas nors neatšaukiamai, yra galimybė keisti savo santykį su tuo, kas įvyko, bet taip pat yra galimybė prasižengti ir susilaukti bausmės ne iš karto, arba susilaukti gailestingumo, atliekant tšuva, t.y. atgailą, siekiant kompensuoti nusižengimus kiek tai įmanoma.
Jom Kippur Liturgija
Vakarinės maldos prasideda Kol Nidre maldomis (“Kol nidre” reiškia “visos priesaikos”). Be to yra dar daug įvairių priedų prie kasdieninių maldų. Svarbiausias priedas yra bendruomeninis nuodėmių išpažinimas, Viddui. Prašoma atleidimo už nuodėmes, padarytas, pažeidus pozityvius ir negatyvius priesakus, taip pat sąmoningai ar nesąmoningai padarytas nuodėmes, ir kt…
Užbaigiamas Jom Kipuras sinagogoje Ne’ila (reiškia „vartų uždarymas“) maldomis, nes artėjama prie galutinio likimų „antspaudavimo“, ir paskutinę valandą dar galima siųsti atgailą, maldas ir naujus pasiryžimus, keisti gyvenimą pro dar atvirus dangaus vartus, kuriuos simbolizuoja per visą tą laiką atidaryta “Arka”, kurioje yra Toros ritinys, todėl viskas vyksta stovint. O tada „vartai užsidaro“, ir viskas grįžta į įprastas vėžes.