Kauno žydų bendruomenė ir IX forto muziejus kartu paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną

Kauno žydų bendruomenė ir IX forto muziejus kartu paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną

Kauno žydų bendruomenė ir IX forto muziejus kartu paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną. Minėjimas prasidėjo dalyvių eisena link masinių žudynių lauko, IX forto muziejaus direktorės pavaduotojas prašė visų pamėginti pajausti, ką išgyveno žmonės, kuriems šis kelias buvo paskutinis jų gyvenime, vaizdai, kuriuos mes matome, paskutiniai jų gyvenime. Prie paminklo Holokausto aukoms jautria poezijos ir muzikos kalba nužudytuosius pagerbė LSMU gimnazijos moksleiviai, nuoširdžiai kalbėjo Kauno m. savivaldybės tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis, mėgindamas kuo labiau paliesti jaunosios kartos atstovų širdis. KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidalino asmenine vienos merginos, kuriai teko prieš 5-6 metus panašiame minėjime skaityti eiles, patirtimi. Ji teigė niekada nepamiršianti emocinio skaitytos poezijos ir minėjimo atmosferos poveikio ir net parodė nuo to laiko saugomą nuotrauką. Tokie jaunų žmonių liudijimai skatina tikėti, kad baisūs, bet kokį žmoniškumą pamynę įvykiai nepasikartos, o atminimas apie juos ir jų nekaltas aukas bus perduotas ateities kartoms. Minėjimą užbaigusi IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė padėkojo Kauno žydų bendruomenei, moksleiviams už bendradarbiavimą ir pakvietė visus apžiūrėti atnaujintą “Kauno geto kalinių likimų” ekspoziciją, kuriai nuotraukas ir eksponatus dovanojo ir KŽB nariai, patys buvę Kauno geto kaliniai. Įdomu, kad minėjime dalyvavo ir iš Izraelio p. Yaarit Glezer, kurios tėvelis buvo tarp tų nedaugelio, sugebėjusių pabėgti iš IX forto.
     
Lietuvos žydų genocido dienai buvo skirtas ir Izraelio – JAV menininko, kompozitoriaus ir muzikos terapeuto Tal Gur audiovizualinio meno projekto „Mind Crossing: Branches, shadows and ashes“ pristatymas, kuriame dalyvavo ir jo tėvai, specialiai atvykę iš Izraelio. 
Tal Gur savo darbe apjungia muziką, šokį, vaizdo projekcijas ir dokumentiką bei remiasi savo senelio po Antrojo pasaulinio karo parašytais laiškais. Jis kalba apie tragišką Holokausto patirtį, apie traumą, kuri paveikia ištisas kartas, apie netektį (Tal Gur seneliai 1941 m. spalį Didžiosios akcijos metu neteko savo trijų vaikų), apie tai, kas gali padėti išgyventi kurti savo gyvenimą iš naujo. 
Akimirkos iš susitikimų su Tal Gur Vilniuje, Kaune, Prienų:
  • DSC_0196 K
  • DSC_0206 K2
  • DSC_0211 K3
  • DSC_0222 K3
  • DSC_0234 K4
  • DSC_0241 K5
  • DSC_0250 K5
  • DSC_0257 K6