Kauno žydų bendruomenė Jurbarko r. savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiojo specialisto paminklotvarkinink Viktoro Klepikovo kvietimu dalyvavo jo organizuotame pažintiniame seminare “Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle”, kuris vyko Jurbarko r. sav. viešojoje bibliotekoje. Seminaro lektorė Vilniaus jidiš instituto direktoriaus pavaduotoja Rūta Puišytė gausų būrį salėje net netilpusių klausytojų supažindino su Jurbarko žydų istorija, kasdieniu jų gyvenimu, pasakojo apie gražius kaimyniškus žydų, kurie Jurbarke iki Antrojo pasaulinio karo sudarė net 42 proc. gyventojų, ir lietuvių santykius bei kvietė visus labiau pasidomėti miestų ir miestelių istorijomis, beklaidžiojant jų gatvelėmis sužinoti, kas jose gyveno, kūrė, dirbo. Viktoras Klepikovas su pagarba ir džiaugsmu susirinkusiesiems pristatė antrąją seminaro lektorę – jurbarkietę Ritą Vaivą Begenat, kuri nuo 2003 m. savo iniciatyva, neretai susidurdama su valdininkų abejingumu ar biurokratiniais trukdžiais, tvarko senąsias Jurbarko žydų kapines – švarina jų teritoriją, valo paminklus, atnaujina jų užrašus bei tikisi surasti žmogų, kuris padėtų tuos užrašus perskaityti. KŽB pirmininkas Gercas Žakas padėkojo prasmingo renginio organizatoriams ir pasidžiaugė, kad žydų kultūra, jų istorija, kuri yra bendra ir neatsiejama visos Lietuvos ir kiekvieno miestelio istorijos dalis.

Ši istorija domina vietinius žmones, priminė paplitusius mitus ir gandus apie žydus, užkrėtė visus gera nuotaika bei pakvietė pasivaišinti žydiško kulinarinio paveldo gaminiais – beigeliais, imberlach, teiglach iš “Beigelių krautuvėlės” ir maca (kukli KŽB dovana). Jurbarkiečiai gyrė ragaujamas vaišes, domėjosi jų receptais, prisiminė, ką yra girdėję apie vietos žydus, daugelis norėjo pakalbinti iš Jurbarko kilusias KŽB nares – Juditą Mackevičienę ir Dobrę Rozenbergienę, kuri apie prieškarinį Jurbarką gali papasakoti itin daug. Be šio seminaro KŽB atstovai aplankė gražiai prižiūrimas Jurbarko žydų kapines ir masinių žudynių kapavietę, kurios vietoje Dobrė Rozenbergienė atliko savo kasmetinį jaudinantį ritualą – pagerbė Holokausto aukas, apeidama aplink visas, dabar tvarkingai žole apsodintas, duobes, į kurias buvo sumesti nužudytieji, o kai kurie ir dar gyvi, žmonės. Grįžtant namo aplankyta Panemunės pilis, kurioje ypatingai sudomino jos valdytojų Gelgaudų herbe pavaizduota geltona žvaigždė.
Kelionės išlaidos apmokėtos GVF lėšomis.