Antradienį, rugpjūčio 15 dieną po staigios ligos mirė iškili istorikė, ilgametė „Mokslo“ leidyklos redaktorė, praeities Lietuvos asmenybių biografijų tyrinėtoja ir populiarintoja. Genovaitė Gustaitė (1925–2017), paskutinius gyvenimo dešimtmečius paskyrusi Palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimo studijoms ir jo darbų sklaidai.

Su Genovaite  buvo surengtas Jurgio Matulaičio minėjimus žydų bendruomenėje. Jurgio Matulaičio  atminimas yra svarbus Lietuvos žydų istorijai, Lietuvos žydų bendruomenė labai vertina  Genovaitės Gustaitės nuveiktus darbus, liūdi dėl jos netekties ir nuoširdžiai užjaučia artimuosius. Velionė buvo nuoširdus ir gilus žmogus.  LŽB pirmininkė Faina Kukliansky aplankė ir pagerbė  šios doros ir išmintingos moters atminimą.

Tebūna lengva Genovaitei Lietuvos žemė.

Ištrauka iš GENOVAITĖS GUSTAITĖS straipsnio ” ARKIVYSKUPO JURGIO MATULAIČIO PORTRETAS”.

Vyskupas gynė Izraelio tautą ne vien nuo bado. Dar nė pusmečiui nepraėjus nuo ingreso, teko juos gelbėti per 1919 m. balandžio mėn. pogromą, kai lenkų batalionieriai (vadovaujami pulkininko V. Belinos-Pražmovskio) nužudė 80 žmonių, plėšė, grobė jų parduotuves, kankino, galybę suėmė, niokojo kapines.

Pagalbos ieškoti pas vyskupą atskubėjo žydų bendruomenės pirmininkas dr. C. Šabadas ir rabinas I. Rubinšteinas. Jie „prašė, kad užtarčiau bent du žydus, žinomus veikėjus“ – L. Jofę (poetą) ir S. Čarny-Nigerį (švietimo, kultūros veikėją). Vyskupo „Užrašuose“ vienas žodis – „prižadėjau“, suimtieji liko gyvi. (Prisimindamas grėsmę, po daugelio metų S. Čarny parašė: „Mūsų vos nesušaudė.“)

Žydai J. Matulaičio paramą („kiekvienas alkanas ir badaujantis žmogus vertas pasigailėjimo […]“), savo tautiečių gelbėjimą matė, jautė ir vertino. Po jo mirties (1927 01 27) įtakingiausias Jidišlando dienraštis Di jidiše štime („Žydų balsas“) paskelbė išsamų, kupiną pagarbos, dėkingumo ir subtilaus asmenybės bei istorinio laikotarpio pojūčio nekrologą. Jame kelis sykius kartojama mintis: „Velionis į žydus žiūrėjo labai palankiai.“ „Vilniaus žydai sunkiu okupacijos metu drąsiai [!] kreipdavosi į jį paramos ir pagalbos.“