Paryžius, liepos 16 d. BNS. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sekmadienį pasmerkė savo šalies bendradarbiavimą su okupantais per Holokaustą ir užsipuolė tuos, kurie vis dar menkina prancūzų vaidmenį, kai į mirtį buvo siunčiami dešimtys tūkstančių žydų.
Prancūzijos žydų lyderiai sakė kalbas per emocingą ceremoniją prie velodromo „Velodrome d’Hiver“, į kurį prieš 75 metus, 1942-ųjų liepos 16-17 dienomis, Viši režimo policija suvarė maždaug 13 tūkst. žydų. Išgyveno mažiau nei 100 iš tų, kurie buvo sulaikyti šiame velodrome ir paskui išsiųsti į nacių mirties stovyklas.
Per masinio Prancūzijos žydų sulaikymo netoli Paryžiaus 75-ųjų metinių renginį E.Macronas tvirtino, kad „būtent Prancūzija tai organizavo“. Pasak prezidento, tiesiogiai nedalyvavo „nė vienas vokietis“, tai vykdė prancūzų policija, bendradarbiaudama su naciais.
E.Macronas atmetė Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderių argumentus, kad kolaborantų Viši režimas neatstovavo Prancūzijos valstybei, ir sakė, jog taip sakyti yra „patogu, bet neteisinga“.
Per ceremoniją, kurioje dalyvavo Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), E.Macronas pažadėjo kovoti su tebesitęsiančiu antisemitizmu. Jis paragino nuodugniai ištirti neseniai buvusį paryžietės nužudymą, kuris, kaip manoma, yra susijęs su antižydiškomis nuotaikomis.
„Ypatingas didvyriškumas“
B.Netanyahu gyrė Prancūzijos pasipriešinimo naciams „ypatingą didvyriškumą“ ir „kilnius Prancūzijos piliečius, kurie nepaprastai rizikuodami savo pačių gyvybėmis“ išgelbėjo tūkstančius žydų nuo pražūties mirties stovyklose, kur 1941-1945 metais buvo nužudyta mažiausiai 6 mln. žydų.
„Dėl šventos tų, kas žuvo, garbės … prisiminkime praeitį, apsaugokime rytojų, – sakė jis. – Izraelio stiprybė ta, kad jis yra viena tikra garantija, jog žydų tauta niekada nebepatirs Holokausto.“
B.Netanyahu dalyvavimas ceremonijoje buvo vertinamas prieštaringai. „Prancūzijos žydų sąjunga už taiką“ (UJFP) sprendimą pakviesti B.Netanyahu pavadino „šokiruojančiu“ ir „nepriimtinu“. UJFP kaltino Izraelio vyriausybę „uzurpuojant nacizmo aukų atminimą“, siekiant priversti „žmones manyti, kad Izraelis atstovauja visiems pasaulio žydams.“
Prancūzijos komunistų partija taip pat protestavo ir sakė, kad B.Netanyahu neatveža taikos žinios.
Tarp kitų B.Netanyahu dalyvavimo kritikų yra buvęs Prancūzijos ambasadorius Izraelyje Elie Barnavi (Eli Barnavi), kuris naujienų agentūrai AFP sakė: „Netanyahu buvimas verčia mane jaustis truputį nesmagiai.“ E.Barnavi, kuris dabar yra nevyriausybinės organizacijos „Peace Now“ aktyvistas, propaguojantis dviejų valstybių sprendimą Artimųjų Rytų konfliktui, pridūrė: „ Ši istorija neturi nieko bendra su Izraeliu.“
Šį sekmadienį minima 1942 metų diena, kai Viši režimo pareigūnai nacių okupuotoje Prancūzijoje pradėjo į uždarą Paryžiaus velodromą „Velodrome d’Hiver“ varyti daugiau kaip 13 tūkst. žydų. Išgyveno mažiau nei 100 iš tų, kurie buvo sulaikyti šiame velodrome ir paskui išsiųsti į nacių mirties stovyklas.
B.Netanyahu, pirmasis Izraelio premjeras, dalyvavęs to įvykio paminėjimo renginyje, sakė, kad jo pakvietimas buvo „labai, labai stiprus gestas“, kuris akcentuoja seną Prancūzijos ir Izraelio draugystę.
E.Macronas yra ketvirtas Prancūzijos prezidentas, pripažinęs kaltinimus dėl Prancūzijos vaidmens deportuojant daugiau kaip 75 tūkst. žydų. Pirmasis tai 1995 metais padarė Jacques’as Chiracas (Žakas Širakas).
„Laikas atlieka savo darbą, – sakė E.Macronas, kalbėdamas apie vieną tamsiausių Prancūzijos karo metų istorijos puslapių. – Archyvai atsiveria (ir) tiesa paaiškėja. Ji akivaizdi, neatšaukiama. Ji prikimba prie mūsų visų.“
Aiškiai turėdamas omenyje kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen), kurią įveikė antrajame prezidento rinkimų rate gegužės mėnesį, E.Macronas pasmerkė „politikus, pasirengusius perversti tiesą“. M.Le Pen rinkimų kampanijos metu tvirtino, kad šiandienos Prancūzija neturėtų atsakyti už Viši režimo veiksmus. E.Macronas į B.Netanyahu kreipėsi „brangus Bibi“ ir pavadino „antisionizmą“ nauja antisemitizmo forma.