Šis pasakojimas apie narsią naikintuvų pilotę Lydą Litvak (tikrasis vardas ir tėvavardis – Leja Vulvovna) . Lyda gimė Maskvoje (1922/08/18  – 1943). Jos tėvas 1937m. buvo suimtas, Stalino režimo kankintas ir nužudytas. Dukra Lyda Litvak prieš karą tapo profesionale lakūne. Pilotė ir instruktorė, ji  – viena pirmųjų moterų, kuri savo noru pasiprašė tarnauti karinėse oro pajėgose, atsakydama į garsios lakūnės Marinos Raskovos kvietimą.

Baigusi Chersono karo lakūnų mokyklą, seržantė Lyda buvo paskirta  į moterų karinį būrį ir dalyvavo Saratovo gynyboje. Lyda – smulkutė labai moteriška, šviesiaplaukė, su keliomis draugėmis, taip pat pilotėmis rugsėjo mėnesį buvo perkelta į Stalingradą, kur buvo suformuotas specialus moterų būrys. Ji skraidė su Jak-1, ant kurio fiuzeliažo buvo 32-as numeris. Apie Lydą sakydavo, kad jai sekasi geriausiai, ją dar vadino naikintuvų karaliene, kuri kovojo pietvakariniame fronte.

1943 metais kovo mėnesį, numušusi du nacių lėktuvus, ji buvo sužeista ir išvežta į ligoninę. Pagijusi, išėjusi iš ligoninės, Lyda Litvak  grįžo į pulką gegužės mėnesį ir gavusi leitenanto laipsnį, buvo perkelta į Pietų frontą. Liepos mėnesį ji skraidė į 2 pavojingas kovines užduotis, buvo sužeista ir priversta nutūpti avariniu būdu. Trečias skrydis jai buvo lemtingas, numušusi du priešo lėktuvus 1943/08/01, buvo netikėtai atakuota ir tik vienas iš kito lėktuvo pilotų suspėjo pastebėti, kad jos lėktuvas dingo debesyje. Ant Jos lėktuvo fiuzeliažo buvo nutapyta baltoji lelija.Draugai Ją vadino Lilija. Leja Litvak herojiškai žuvo neturėdama 21 metų per savo trumpą gyvenimą numušė 14 naikintuvų ir aerostatą. Jos rekordas pateko į „Gineso rekordų knygą“.

Tik po 47 metų 1990/05/06 Jai po mirties buvo suteiktas TSRS Didvyrio vardas.

Aleksas Veksleris domėjosi ir tyrinėjo žydų, kovojusių Antrojo Pasaulinio karo frontuose, likimus. Pradedant 1943 metais TSKP CK sekretoriaus Ščerbakovo nurodymu nuspręsta apriboti žydų frontininkų apdovanojimą už  didvyrišką dalyvavimą fronto mūšiuose. Tuo pat metu pradėta gėdingai “taisyti” jų pavardes ir  vardus, kurie buvo jau įrašyti ankstesniuose apdovanojimuose. Žydai dalyvavo kovoje su Hitlerio armija ne tik gindami Tėvynę, dar ir dėl to, kad turėjo asmenines sąskaitas su jų tautiečius žudžiusiais naciais. Sovietų armijos vadovai nusprendė imtis  antisemitinių veiksmų prieš žydus frontininkus, nes jie gavo daugiau apdovanojimų negu rusai. Jau tuomet Stalinas skelbė, kad lemiamą vaidmenį pergalėje prieš fašizmą atliko rusai, tačiau suskaičiavus Sovietų sąjungos didvyrius, paaiškėjo, kad dauguma jų – žydai. Sovietų valstybės vadovai pradėjo vykdyti bjaurią ir gėdingą valstybinio masto antisemitizmo politiką. Pasibaigus karui, žydų, gavusių Didvyrio vardą, buvo 167.

A.Veksleris, taip pat sovietinės armijos pulkininkas F.Sverdlovas išleido knygas:” Drąsiųjų gretose” ir “Žydai – TSRS ginkluotųjų pajėgų generolai” , ir M. Šteinbergas – knygą “Žydai tūkstantmečių karuose”. Jų pastangomis atskleista tiesa apie žydus, pasiaukojamai kovojusius Antrajame pasauliniame kare ir taip pat ryžtingai kovojusius už Žydų valstybę Izraelį. Žydai niekada nebuvo bailiai.