Eidamas 102-uosius metus mirė ilgametis Šiaulių žydų bendruomenės narys gydytojas Jokūbas Furmanas. (1916 04 25 – 2017 06 14).

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio artimųjų ratą. Šiauliai ir žydų bendruomenė neteko ryškios, įdomų laikmetį nugyvenusios asmenybės, tikro šiauliečio žydo, gydytojo, inteligento.

Mediko Jokūbo Furmano 101-to metų gyvenimas buvo neatsiejamas nuo visuomenės sveikatos priežiūros, kuriai paaukoti penki gyvenimo dešimtmečiai, iš jų – beveik 45 metus dirbo Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stoties (dabar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas) skyriaus vedėju. Gydytojo Jokūbo Furmano kelias itin glaudžiai siejamas ir su miesto sanitarijos istorija. Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stotis buvo įkurta 1944 m. Tuo metu sanitarijos tarnyba talpinosi viename kambarėlyje Vasario 16-osios gatvėje, o mikrobiologijos laboratorija – Pakalnės g. 5. Laboratorijoje buvo atliekami klinikiniai, bakteriologiniai ir serologiniai tyrimai iš visos apskrities. Visą transportą sudarė arklys ir vežimas. Nuo 1946 m. sanitarijos inspektoriumi buvo paskirtas Jokūbas Furmanas. Vienas iš svarbiausių uždavinių po karo buvo kova su infekcinėmis ligomis: dėmėtąja šiltine, vidurių šiltine, paratifu B, dizenterija ir kt.

Nuotraukoje: dar prieš metus Jokūbą Furmaną, švenčiantį šimtmetį, sveikino Šiaulių meras ir Lietuvos Vyriausybės vadovas.

“Nekaupkite pykčio, gyvenkite ramiai”. Tokią ilgaamžiškumo paslaptį išdavė švęsdamas 100-ąjį gimtadienį, kalbėjo Jokūbas Furmanas. Jo nugyventus metus vargiai būtų galima sutalpinti į vieną knygą – inteligento gyvenimas neįtikėtinai margas. J.Furmanas gimė Maskvoje, bet iš Rusijos sostinės išginė įvykusi revoliucija. Turtinga pirklių šeima po valdžios perversmo skubiai persikraustė į Šiaulius, J.Furmano motinos gimtinę. Klestinčio Šiaulių odininko Ragalino vaikaitis čia baigė gimnaziją. Joje jaunuolis mokėsi su garsiojo pramonininko Chaimo Frenkelio sūnumi, o baigęs mokyklą išvažiavo pas dėdę į Paryžių studijuoti medicinos. Mokslus baigusį jauną mediką viliojo darbu Maroke, kitose Afrikos šalyse, bet J.Furmanas sugrįžo į vaikystės miestą. Jo sesuo apsigyveno Paryžiuje, o brolis išvyko į Izraelį.
Negalėjęs pasigirti puikia sveikata, sulaukęs šimtmečio , jis nebegalėjo skaityti taip mėgtų knygų ir laikraščių. Tačiau nuo miesto ir valstybės aktualijų nenutolo, nes kasdien per televizorių klausėsi žinių. „Nereikia nereikia ilgai atsiminti blogo žodžio, ir gyvenimas taps gražus, – gyvenimiška patirtimi prieš metus dalinosi šiaulietis. – Visiems noriu palinkėti vieno – kad karo daugiau nebebūtų“.

Tebūnie Jokūbui Furmanui lengva žemelė.