Kaune, prie pastato Vilniaus g. 72, kadaise priklausiusio Chaimui Basui, įdėti keturi nauji “Atminimo akmenys”. Vienintelė Holokaustą išgyvenusi šios šeimos ainė Rūta Glikman (Basaitė) taip įamžino savo tėvų, senelio ir broliuko atminimą. R. Glikman senelis ir tėvas vertėsi kailių, kepurių, skrybėlių prekyba, turėjo garsią Kaune įmonę, įkurtą XIX a. pabaigoje. Visa ponios Rūtos šeima žuvo Kauno gete: senelis Chaimas nacių buvo nužudytas 1941 m. rugpjūčio mėn., broliukas Eliazaras Vaikų akcijos metu, tėvai Tirca ir Leiba sudegė likviduojant Kauno getą. 9 mėn. Rūtą išgelbėjo šviesios atminties kauniečiai Jadvyga ir Alfonsas Babarskiai, vėliau apsigyvenę Marijampolėje. R. Glikman pastangomis jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.
Rūta Glikman akmenų įdėjimo ceremonijos metu kalbėjo apie tai, kaip svarbu įprasminti ir nuo Holokausto nukentėjusių žydų, ir juos gelbėjusių žmonių atminimą. Ji gyvenime užsibrėžusi įgyvendinti du svarbius projektus: vienas jų šis, o kitas – atminimo lenta ant jos gelbėtojų namo Marijampolėje. Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC), kuris prieš metus inicijavo “Atminimo akmenų” atsiradimą Lietuvoje direktorė Birutė Sabatauskaitė priminė susirinkusiems vieną pagrindinių “Atminimo akmenų” idėjų: plokštelės yra mažos, todėl kiekvienas praeivis, norėdamas perskaityti, kas ant jų parašyta, turi nulenkti galvą, tokiu būdu pagerbdamas žuvusiųjų atminimą. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas pažymėjo, kaip svarbu, kad tokia puiki idėja įamžinti Holokausto aukų atminimą, iniciatyva tai įgyvendinti Lietuvoje buvo parodyta ne žydų bendruomenių, o jaunų iniciatyvių Lietuvos piliečių. Jis pasidžiaugė gražia KŽB ir LŽTC draugyste ir bendradarbiavimu, užsimezgusiu, kai centro atstovė Simona Gaidytė kreipėsi paramos ir pagalbos, įgyvendinant Kaune “Atminimo akmenų” projektą. Ceremonijoje dalyvavo ir Kauno savivaldybės darbuotojai, padėję R. Glikman ir LŽTC įgyvendinti šį projektą. LŽTC planuoja parengti gaires, kaip norintys įamžinti Holokausto aukų atminimą, galėtų tai padaryti savo miestų šaligatviuose įmontuodami “Atminimo akmenų” plokšteles. Primename, kad “Atminimo akmenys” (vok. Stolpersteine) – tai nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose jie dirbo ar mokėsi. Džiugu, kad Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, prisijungusia prie šio didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi. Šiuo metu 22 Europos valstybėse yra apie 60 tūkstančių “Atminimo akmenų”, Lietuvoje jų – 23.
