bernardinai.lt

Leo Straussas (1899–1973) – vokiečių ir JAV politikos filosofas ir politinės filosofijos istorikas, kultūrologas. Gimęs Vokietijoje, žydų šeimoje, Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Vokietijos armijoje vertėju, 1932 m. išvyko gyventi į Paryžių, 1934 m. persikėlė į Didžiąją Britaniją, dirbo Kembridžo universitete. Nuo 1937 m. iki mirties gyveno JAV, Niujorke, Čikagoje, Anapolyje dėstė politologiją ir politinę filosofiją.

Savo darbuose plėtojo vadinamąją prigimtinės teisės teoriją, anot kurios, žmogaus teisės ir laisvės įgyjamos gimstant ir nepriklauso nuo jo pilietybės ar kitų aplinkybių. Leo Straussas padarė daug įtakos neokonservatizmo teorijai ir praktikai. 1949 m., dirbdamas Čikagos universiteto profesoriumi, Leo Straussas perskaitė šešių paskaitų ciklą „Apie prigimtinę teisę ir istoriją“. Šios paskaitos ir tapo 1953 m. išleistos knygos Prigimtinė teisė ir istorija pagrindu.

Šiame pirmą kartą Lietuvoje išleistame veikale Leo Straussas analizuoja vienos svarbiausių politinės filosofijos problemų – prigimtinės teisės – genealogiją ir reikšmę. Autorius atskleidžia priežastis ir aplinkybes, lėmusias įvairių epochų ir pasaulėžiūrų mąstytojų prigimtinės žmogaus teisės sampratą. Šiuolaikinę politinės filosofijos krizę, autoriaus nuomone, sukėlė būtent atsiribojimas nuo klasikinio požiūrio į prigimtinę teisę.

skaityti plačiau