Saulėtą gegužės 9-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą. 11 val. visi susirinko Panevėžio m. Ramygalos kapinėse prie memorialo „Nežinomam kariui”, kur palaidoti žuvusieji karo dalyviai Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje. Iškilmingame renginyje dalyvavo Panevėžio m. visuomenė, Rusijos ambasados atstovas Vladimiras Tokmokovas. Kitas renginys įvyko prie paminklo „Geto vartai“, buvusioje žydų geto vietoje ir 1941 – 1945 m. žuvusių karių kapinėse Krekenavos gatvėje. Šiame renginyje dalyvavo visų tautybių miesto gyventojai. Buvo padėtos gėlės, vainikai, uždegtos žvakės, skaityta malda.
13 val. PŽB nariai ir garbingi svečiai susirinko PŽB patalpose Ramygalos g. 18, kur dalinosi savo istorijomis apie tėvų, senelių likimą, kurie dalyvavo kare prieš nacizmą. Buvo įvardintos pavardės artimųjų, žuvusiųjų II Pasauliniame kare ne tik fronte, bet ir koncentracijos stovyklose, getuose, ar Leningrado blokados metu bei kitose vokiečių okupuotose teritorijose. Jurijus Smirnovas RAAK pasidalino savo atsiminimais apie tai, ką jam teko išgyventi per II Pasaulinį karą, būnant mažamečiu koncentracijos stovyklose Šiauliuose ir Panevėžyje.
Jefimas Grafmanas papasakojo savo šeimos istoriją. Jo šeimai teko išgyventi Leningrado blokadą. Tylos minute buvo pagerbti bendruomenės ir viso pasaulio žydai, kurie žuvo karo metu ar atgulė amžino poilsio taikos metu.
Šią svarbią dieną bendruomenė sulaukė netikėtų svečių – Lietuvos žydų geneologiją tyrinėjančios grupės narių (LitvakSIG) su vadove Carol Hoffman. Ši grupė atlieka lietuvių – žydų (litvakų) geneologijos tyrimus visame pasaulyje. Jų misija – ieškoti litvakų paveldo. Keli šios delegacijos nariai turėjo giminaičių, gyvenusių Panevėžyje iki II Pasaulinio karo.
Susirinkę svečiai ir PŽB nariai pakėlė taures “Lechaim” už protėvius, už tuos, kurie kovojo prieš fašizmą, žuvo arba mirė per II Pasaulinį karą. PŽB narė Irena Giedraitienė apsilankiusiems svečiams padovanojo foto albumą, kuris buvo išleistas GVF fondo lėšomis. Pasibaigus susitikimui bendruomenės nariai išsiskirstė, nešdami širdyse gailestį dėl žuvusių ir viltį, kad tokie dalykai daugiau pasaulyje nepasikartos.
