Pilnas Holokausto aukų paminėjimo dienos pavadinimas yra „Yom Hashoah Ve-Hagevurah“, pažodžiui – „Holokausto ir heroizmo atminimo diena“. Žydų kalendoriuje ji žymima 27 Nisano mėnesio dieną – tai savaitė po septintosios žydų Velykų dienos ir savaitė iki Yom Hazikaron (Kritusių Izraelio karių atminimo dienos). Kai 27-oji Nisano diena išpuola penktadieniais ar sekmadieniais, Yom Hashoah keliama į sekančią dieną, kad nesikirstų su Šabu. (Hebrajų kalendoriuje 27 diena niekad nesutampa su pačiu Šabu.)
2017-aisiais metais Yom Hashoah minima balandžio 24 d.
Šią dieną 1951-ųjų metų balandžio 12-tą dieną išrinko Knesetas (Izraelio parlamentas), tačiau žmonės ir žydų bendruomenės ją pažymi visame pasaulyje.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje mokant apie Holokaustą buvo akcentuojamos nacių sukeltos kančios milijonams Europos žydų. Tačiau apklausos parodė, kad jaunesnioji Izraelio piliečių karta neprijaučia Holokausto aukoms, nes mano, kad Europos žydai elgėsi „kaip avys, vedamos į skerdyklą“. Izraelio ugdymo programų turinys ėmė keistis ir pabrėžti faktus, kaip žydai priešinosi nacių kankintojams, išskirdami „pasyvų pasipriešinimą“, – gebėjimą išsaugoti žmogišką orumą netgi pačiomis nepakeliamiausiomis sąlygomis, bei „aktyvų pasipriešinimą“, kovą prieš nacius getuose ir partizanavimą pogrindyje.
Sirena
Nuo septintojo dešimtmečio pradžios garso sirena visoje Izraelio valstybėje dviem minutėms sustabdo eismą tyliam aukų paminėjimui. Sirena gaudžia saulei leidžiantis ir dar kartą tos datos 11 ryto. Visos radijo ir televizijos laidos tądien būna vienaip ar kitaip susijusios su žydų likimu Antrojo pasaulinio karo metu, rodoma nemažai interviu su išgyvenusiais Holokaustą. Netgi muzikos stotys adaptuoja programą, tinkančią Yom Hashoah nuotaikai. Šią dieną Izraelyje nevyksta jokios visuomenės pramogos, neveikia teatrai, kino teatrai, barai ir kitos viešos vietos.
Kai kurie ortodoksinio ar ultra-ortodoksinio judaizmo rabinai niekada nepatvirtino šios atminties dienos, tačiau ir formaliai jos neatmetė. Yom Hashoah dieną ortodoksų sinagogose vyksta įprastos religinės apeigos. Izraelio ortodoksų rabinatas mėgino siūlyti Teveto mėnesio dešimtąją dieną – tradicinę Jeruzalės apgulties minėjimo dieną – paversti „Bendra Kaddish diena“, kai žydai kalba atminties maldas ir dega žvakes už tuos, kurie žuvo Holokausto metu. Keli ultra-ortodoksų rabinai rekomendavo prie Tisha B‘Av liturgijos pridėti piyyutim (religines eiles), parašytas šiuolaikinių rabinų, ir daugelis bendruomenių to laikosi.
Kitose šalyse žydai mini Yom Hashoah tiek sinagogose, tiek platesniuose žydų bendruomenių susibūrimuose, vyksta bendruomenių renginiai, tai progai skirtos edukacinės programos. Kai kurios kongregacijos praktiniais sumetimais minėjimo ceremonijas perkelia į artimiausią sekmadienį. Daugelyje renginių klausomasi Holokausto aukų atsiminimų, vyksta tekstų ar dainų skaitymai, žiūrimi filmai Holokausto tema. Kai kurios bendruomenės stengiasi pabrėžti žydų netekties skausmą, skaitydamos Holokausto aukų vardus ir mėgindamos įsisąmoninti nesuvokiamą šešių milijonų mirčių skaičių. Daugelyje žydų mokyklų taip pat vyksta su Holokaustu susijusios edukacinės programos.
Naujos apeigos
Su Yom Hashoah susiję ritualai vis dar kuriami ir skirtingose sinagogose labai skiriasi. Buvo bandoma atminties dieną minėti namuose, siūloma kiekvienuose žydų namuose tądien uždegti ypatingą yahrzeit (atminimo) žvakę. Ne sykį Yom Hashoah proga buvo kurtos specialios liturgijos (tekstai ir muzika). 1988-aisiais metais Reformų judėjimas išleido „Šešias pražūties dienas“. Šią knygą parašė Elie Wiesel ir rabinas Albertas Friedlander‘is ir ji turėjo tapti „šeštuoju ritiniu“, moderniu Penkių ritinių priedu, skaitomų ypatingų švenčių proga. Šeši Holokaustą išgyvenusių žmonių pasakojimai čia sugretinami su šešiomis pasaulio sukūrimo dienomis iš Būties knygos.
Vienas iš naujausių JAV, Kanados ir Izraelio rabinų bei pasauliečių lyderių projektų yra Megillat Hashoah („Holokausto ritinys“), kuris susideda iš asmeninių Holokausto aukų prisiminimų ir yra parašytas bibliniu stiliumi. Jo sudarymui vadovavo Avigdor Shinan, Hebrajų universiteto profesorius.
Nors idėjos Yom Hashoah galimoms apeigoms vis dar gimsta ir dar nepasiekė galutinio taško, nėra abejonių, kad ši diena be galo reikšminga viso pasaulio žydams. Kokios bebūtų to paminėjimo formos, jas visas vienija tema: svarbiausia – prisiminti šios katastrofos aukas ir užtikrinti, kad tokia tragedija niekuomet nepasikartotų.
Holokaustas buvo didžiulis iššūkis judaizmui ir uždavė daug klausimų: ar įmanoma po tokios tragedijos būti tikinčiu žydu? Kur buvo Dievas? Kaip galima tikėti žmogiškumu? Išgyvenus šiuos nesenus istorinius įvykius, ar svarbu praktikuoti judaizmą? Žydų teologai ir pasauliečiai jau dešimtmečius mėgina atsakyti į šiuos klausimus. Tačiau vien tas faktas, kad žydai ligi šiol identifikuoja save žydais, praktikuoja savo religiją ir mini Yom Hashoah dieną, atsako į tuos Holokausto iškeltus klausimus.
Nuotraukoje Yom Hashoah ceremonija Izraelio mieste Kiryat Gat, 1963.
Šaltinis: www.myjewishlearning.com
Medžiaga paruošta, įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“.
#AtmintisAtsakomybeAteitis
Projektą remia:
