Istorikas Ilja Lempertas teigia: „nebuvo žydų holokausto, nebuvo čigonų holokausto. Holokaustas buvo vienas. Jis prasidėjo, kai dar prieš karą visos vienos valstybės jėgos buvo nukreiptos naikinti kitų tautybių žmones“.
Apie žydų holokaustą publikuota nemažai studijų ir atsiminimų, o romų holokausto temai skirta literatūra yra kur kas kuklesnė. Neabejotina, kad V. Beinortienės ir D. Tumasonytės iš koncentracijos stovyklose kalėjusių ir gyvų likusių romų artimųjų surinkta, nuotraukomis ir archyvų dokumentais iliustruota medžiaga turės išskirtinės vertės.
Autorėms sutikus, pristatome ištraukas iš V. Beinortienės ir D. Tumasonytės knygos „Panevėžio romų kančių keliai 1941–1945 m. / Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys: 1941–1945“
Ištraukos iš Šiaulių universiteto doc. dr. Rolando Paulausko knygoje publikuoto straipsnio „Romų holokaustas: neskaityti romų istorijos puslapiai“:
„Aušvico stovykloje romai gyveno atskirai nuo kitų kalinių, be to, atlape privalėjo nešioti juodą arba rudą aukštyn apverstą trikampį ir kiek rečiau raidę „Z“ (vok. Zigeuner – čigonas). Juodas trikampis reiškė asocialų, o rudas – romų tautybės asmenį.
<…>
Istorikai teigia, kad nemažai romų žuvo ir vykdant įvairius eksperimentus. Vienas liūdniausiai medicinos istorijoje pagarsėjusių yra daktaras Josefas Mengelis, dirbęs Aušvico koncentracijos stovykloje. Jo „darbų“ diapazonas gana platus – nuo galūnių amputavimo iki įvairių chemikalų išbandymo su žmonėmis. Liudininkų prisiminimuose teigiama, kad ypač daktarui Mengeliui patiko romų vaikai. Pavyzdžiui, vieno eksperimento metu dviem ketverių metų romų mergaitėms jis susiuvo nugaras, lyg jos būtų Siamo dvynės. Mergaičių tėvai, negalėdami matyti tokios kančios, sugebėjo gauti pakankamai morfijaus ir jas „užmigdyti“.
<…>
1944 m. vokiečių gydytojai, siekdami išsiaiškinti, kaip žmogaus organizmas toleruoja jūros vandenį, Buchenvaldo koncentracijos stovykloje atliko ilgalaikį bandymą su 44 romais. Amžininkai teigia, kad tiriamieji buvo girdomi vien jūros vandeniu. Jie išseko, pradėjo kliedėti ir vos nenumirė. <…>1945 m. daktaras Karlas Klaubergas be jokių anestetikų sterilizavo 8–10 metų romų mergaites. Visos mergaitės liko fiziškai suluošintos, o kelios po poros dienų mirė.
<…>
Romų holokaustą sunkiau įrodyti, nes dėl jų žemesnio išsilavinimo stokojama rašytinių šaltinių ir dokumentų. Pavyzdžiui, Lietuvoje romų vyrai vidutiniškai yra baigę penkias klases, o moterys – keturias. Apie 18 proc. vyrų ir 35 proc. moterų visai neraštingi. Antrojo pasaulinio karo metais šie rodikliai buvo dar mažesni.
<…>
Pastaruoju metu daugelis Europos valstybių siekia bent dalinai kompensuoti romų patirtą diskriminaciją ir kitas socialines skriaudas. Paminėtina, kad 1979 m. Vokietijos Federacinės Respublikos parlamentas pripažino, jog romų persekiojimas buvo genocido apraiška, todėl romams, nukentėjusiemsnuo holokausto, sudarė sąlygas gauti materialinę kompensaciją. <…> 2015 04 15 Europos Parlamentas balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl romų holokausto per
Antrąjį pasaulinį karą ir įsipareigojo toliau kovoti prieš jų diskriminaciją.“
Panevžio romų holokaustas 1-14>Skaitykite visą straipsnį
Iliustracijai naudojama asociatyvi nuotrauka.
Medžiaga paruošta įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“.
#AtmintisAtsakomybeAteitis
Projektą remia:
