Nuotraukoje: Tuometinis Izraelio prezidentas Shimonas Peresas Paneriuose 2013 metais. AFP-Scanpix nuotr.

Vilnius, kovo 27 d. (BNS). Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose prie Vilniaus nacistinės Vokietijos įkurta žudymo bazė buvo tris kartus didesnė nei dabartinis memorialas, nustatė Lietuvos istorikai.

„Memorialas yra tik nedidelė Panerių žudymo bazės dalis. Ji galėjo užimti apie 65 hektarus, dabar muziejus užima apie 19 hektarų“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Saulius Sarcevičius. Pasak jo, nuo pernai dirbantys mokslininkai aptiko penkias naujas žudymo duobes, dėl dviejų iš jų dar atliekami papildomi tyrimai.

Tyrimų rezultatais bus remiamasi, sprendžiant, kaip įamžinti masinių žudynių vietą, kur per Antrąjį pasaulinį karą buvo nužudyta apie 100 tūkst. žmonių, daugiausia iš jų  – žydų.

Siūlo išsaugoti reljefą

Nuodugnų tyrimą Paneriuose Lietuvos istorijos institutas pradėjo pernai, siekdamas nustatyti, kokius objektus būtina išsaugoti žudynių vietoje. Anot S.Sarcevičiaus, per tyrimus nustatyta naujų duomenų apie tranšėjas, takų sistemas, apkasus, kurie atskleidžia, kaip buvo žudomi žmonės. Istorikai archeologams siūlys išsaugoti reljefą ir kai kuriuos medžius.

„Krūmais ir medžiais apaugusiame reljefe atsispindi to laikotarpio žudymo procesai. Tvarkant memorialą, reikės saugoti patį reljefą, duobes ir duobutes, net kai kuriuos medžius. Dalis medžių yra apdegę, mūsų iškelta hipotezė, kad šalia medžių buvo kūrenami laužai lavonams deginti“, – kalbėjo istorikas.

Tyrimai Paneriuose šiuo metu dar tęsiasi, galutines išvadas Lietuvos istorijos institutas planuoja pateikti gegužės mėnesį. Pernai amerikiečių vadovaujama kita mokslininkų komanda Paneriuose paskelbė radusi pabėgimo tunelį.

Šimtas tūkstančių aukų

Lietuvą okupavę vokiečiai 1941 metais masinio žmonių naikinimo akcijoms pasirinko netoli Panerių geležinkelio stoties nebaigtą statyti skysto kuro bazę. Masiniai žydų šaudymai prasidėjo tų metų liepos viduryje.

Aukas šaudė vokiečių saugumo policija ir jai pavaldus Ypatingasis būrys, kurio daugumą narių sudarė lietuviai. Skaičiuojama, kad 1941-1944 metais Paneriuose buvo nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, žydų aukų skaičius galėjo siekti apie 70 tūkst. Kitos aukos – Lietuvos vietinės rinktinės kariai, romų tautybės žmonės, lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietiniai karo belaisviai.

Panerių memorialinis muziejus buvo įkurtas 1960 metais, bet okupacinė sovietų valdžia neakcentavo žydų Holokausto – ant paminklo buvo pagerbiamas „tarybinių žmonių“ atminimas. Tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais Paneriuose atidengtas paminklas nužudytiems žydams su užrašais jidiš, hebrajų ir lietuvių kalbomis.

2009 metais dalis ekspozicijos buvo atnaujinta. Artimiausiais metais memorialą tikimasi kompleksiškai sutvarkyti Lietuvos ir Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis. Vokietijos okupacijos metais naciai ir jų kolaborantai lietuviai nužudė apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5-10 proc. Lietuvos žydų. Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ Pasaulio tautų  teisuoliais yra paskelbęs 894 lietuvius, kurie karo metais rizikavo savo sveikata ir gyvybe gelbėdami žydus.

Autorius: Vaidotas Beniušis