Pagrindinis dalykas ant stalo sederio metu – tai „keara“, didelė, graži lėkštė.

Ją modernią galite pamatyti šiomis dienimis Beigelių krautuvėlėje.

>>Pesach Beigelių krautuvėlėje

Tais laikais, kai dar stovėjo Šventykla, pirmąją Pesacho naktį visi privalėjo suvalgyti “kazait“, Pesacho aukos, t.y. ėriuko, iškepto ant atviros ugnies, mėsos.

Kartu valgė ir “macot” ir „maror“, tai yra karčias žoles, tuo įvykdydavo tai, kas pasakyta Toroje: „Kartu su neraugintos duonos papločiais ir karčiomis žolėmis valgykite juos“.

Dabar, kai nėra Šventyklos ir nėra galimybės įvykdyti Pesacho aukos priedermės, kad neužmirštume šios priedermės, į „kearą“ yra dedamas זרעה „zroa“ (pažodžiui – petys) – apkeptas vištos sparnelis.

Tai daroma atminti „stiprią ranką“, kuria Kūrėjas išvedė judėjus iš Egipto.

Kalbėdami apie neraugintą duoną, turime prisiminti, jog priedermė valgyti macot, nepriklauso nuo priedermės valgyti Pesacho auką ir todėl šiais laikais ji yra vykdoma kaip Toros priedermė.

O štai מרור „maror“ priedermė atvirkščiai – neatsiejama nuo Pesacho aukos priedermės ir todėl šiais laikais, kai ši priedermė neatliekama, karčios žolės valgomos tik kaip atminimas apie praeitus laikus, nes taip nustatė išminčiai.

Iš esmės „maroru“ gali būti bet kokia karti žolė: salotos, cikorija ir pan.

Jos skonis primena, kaip egiptiečiai kartino judėjams gyvenimą, užkrovę jiems nepakeliamai sunkų darbą. „Maroro“ minimumas, kurį reikia suvalgyti – kazait ( apie 17 gr.).

Išminčiai nurodė prieš valgant „marorą“ pasakyti palaiminimą: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, Visatos Valdove, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs valgyti karčias žoles“.

„Zroa“ dedamas „kearos“ viršuje dešinėje pusėje, o priešais, kairėje viršuje dedamas virtas kiaušinis, kuris primena apie kitą šventės aukojimą – „chagiga“ auką.

Yra taip pat kitas aiškinimas, kad kiaušinis, tradicinis gedinčiųjų maistas, primena apie Šventyklos sugriovimą.

(Dar vienas paaiškinimas, kodėl „chagiga“ auką „kearoje“ simbolizuoja būtent kiaušinis – verdamas kiaušinis vis kietėja ir tvirtėja, taip ir Izraelio tauta, su kiekviena nauja neganda tampa stipresnė ir užsigrūdinusi).

Per vidurį tarp „zroa“ ir kiaušinio, šiek tiek žemiau jų dedamas „maroras“.

Šie trys komponentai turi sudaryti trikampį.

Ir po jais, apatinėje „kearos“ dalyje, susidaro antrasis trikampis iš חרוסת „charoset“ (dešinėje), כרפס „karpaso“ (kairėje) ir חזרת „chazeret“ (per vidurį apačioje).

Visa tai skirta sukelti vaikų, sėdinčių prie šventinio stalo smalsumą, kad jie pradėtų klausinėti, ką visa tai reiškia. Juk visa sederio ceremonija turi vaikams nušviesti išėjimą iš Egipto.

Į „charosetą“ – grūstų riešutų, obuolių ir datulių masę, pagardintą prieskoniais ir vynu, yra mirkomas „maroras“, apie jį kalba Tora: „Egiptiečiai apkartino gyvenimą judėjams, privertę juos sunkiai dirbti, gaminant plytas iš molio (kurį simbolizuoja „charoset“).

„Karpas“ – sodo daržovės: virta morka, bulvė, taip pat ridikas, petražolė ir t.t. „Karpasas“ mirkomas į sūdytą vandenį, kad neįprastais veiksmais sužadintume vaikų smalsumą.

Prieš suvalgydant „karpasą“, pasakomas palaiminimas: „…kuriantis žemės vaisių“.

O pačioje „kearos“ apačioje yra „chazeret“ – tarkuotas krienas.

„Chazeret“ reikalingas sumuštiniui „koreach“, kuris valgomas, kad prisimintume Hilelio paprotį -daryti „sumuštinį“ iš Pesacho aukos mėsos, macos ir „maroro“.

Reikia pastebėti, kad egzistuoja skirtingi „kearos“ išdėstymo būdai: pagal rabi Icchako Lurijos nuomonę (Ari), pagal Vilniaus Gaono nuomonę.

Tačiau vis tik išdėstymas „kearoje“ dažniausiai būna toks.

O „keara“ dedama ant servetėlės, kuria uždengtos trys macos.

Paruošta pagal tora.lt