Kovo 23 d., ketvirtadienį, 17 val.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka kviečia į susitikimą su rašytoju, žurnalistu, aktoriumi Arkadijumi Vinokuru ir jo knygos „Mes nežudėme“, tiesiančios tiltą tarp dviejų tautų kenčiančių sielų, sutiktuves. Renginį moderuoja Branguolė Šimkūnienė.
Ši knyga ne apie nusikaltėlius, dalyvavusius naikinant bendrapiliečius žydus. Teigiu, kad lietuviai nėra žydšaudžių tauta ir vaikai neturi jaustis kalti dėl tėvų nusikaltimų. Knygoje susipažinsite su vaikais, anūkais, giminėmis tų, kurie žudė, konvojavo žudynių vietų link, plėšė. Deja, tarp nusikaltėlių buvo jų tėvai, dėdės, seneliai. Pašnekovai dalijasi skausmu, gėda ir neretai – meile savo tėvams, apie kurių nusikaltimus nieko nežinojo. Čia nerasite kaltinimų, priekaištų, nes kalbuosi su žmonėmis, kurie yra patys savo tėvų – nusikaltėlių – aukos. Knyga skirta tiltui tarp mūsų abiejų tautų iškankintų sielų tiesti“, – taip apie šį unikalų leidinį pasakoja jo autorius, prisistatantis kaip žydų kilmės bendrapilietis, kurio tetos, seneliai nužudyti.
Knygoje pateikti trisdešimt penki pokalbiai su žydų žudikų ar kitaip prisidėjusių prie genocido asmenų vaikais ir giminaičiais. Visi pokalbiai autentiški, autorius jų nekomentuoja. Prieš kiekvieną pokalbį pateikta duomenų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų apie nusikaltėlį ir jo padarytus nusikaltimus. Knygoje taip pat pateiktas sąrašas 360-ies žydų žudikų arba kitaip žydus persekiojusių asmenų.
A. Vinokuras gauna nemažai laiškų iš skaitytojų. Kauno chirurgas parašė,kad kiekvienas lietuvis turėtų turėti šią knygą. Citata iš Facebooko laiško.
“Gerbiamas Arkadijau, į rankas paėmiau jūsų knygą “Mes Nežudėme”, perskaičiau vienu prisėdimu, negalėjau sustoti, kiekvieną raidę, paskendęs ašarose ir nenutrūkstamoje maldoje. Neišdildomai sujaudintas ir sukrėstas iki širdies gelmių. Kažkas įvyko, ko iki šiandien dar negaliu suvokti. Rašau norėdamas jus pasveikinti su šia knyga, leiskite išreikšti nepaprastą dėkingumą už atliktą, nepakeliamo sudėtingumo darbą, už pilietiškumą, už Tiesą! Tiesa išlaisvina! Kelias į tikrą ramybę nekaltai nužudytiems… . Mano vertinimu, jūsų knyga – tai istorinis lūžio taškas, ta pradžia, kuri žymi perėjimą per tautos, o jei aš save priskiriu savo tautai tai reiškia, kad ir per mano tamsiausias nuodėmes – į taiką, į viltį taikai ateities kartose, viltį, kad tai niekada nepasikartos. Tai jau nėra tik knyga, tai jau visą permainantis Žodis. Man sunku išrašyti mintis, kuriomis noriu ir reiškiu jums pagarbą ir nuoširdų dėkingumą, kad jūsų darbo dėka šiandien įvyko pokytis ne tik manyje, bet ir mano pasaulyje, mano vaikuose ir dar negimusiuose, mano vaikų vaikuose. Gėriuosi ir esu įkvėptas jūsų drąsa ir tarnyste man ir mūsų su jumis, šaliai! Ačiū. Telaimina jus Dievas!”