Pradėdamas pasiruošimo Europos žydų kultūros dienai procesą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino šių metų renginių temą „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas šaliai, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!

Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“.  Kai 70 m. e. metais buvo sugriauta Jeruzalės šventykla, žydai pasklido po pasaulį, pradėdami naują tautos gyvavimo etapą – gyvenimą diasporoje. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje nuo XIV a. II pusės įsikūrę žydai  ir jų palikuonys vadinami litvakais. Jie – aškenazių, iš Vokietijos žemių Viduramžiais nuo persekiojimų bėgusių žydų, atšaka.

Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII amžių. Tačiau nereikia susidaryti klaidingo įspūdžio, kad kiekvieną istorinį LDK ar Lietuvos miestelį galima pavadinti štetlu. Anaiptol! Tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera, galima būtų vienareikšmiškai pavadinti štetlu.

„Lietuvos tikrovė tokia – norėdami išsamiau susipažinti su pasirinkto istorinio miestelio materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu (pastatų stilistiniais bruožais ir „aura“, kitusia gyventojų sudėtimi ir tuos pokyčius atspindinčiais miestelio struktūros pokyčiais, galiausiai, politinių santvarkų kaita ir jų įvestais ideologizuotais užstatymų kanonais) anksčiau ar vėliau neišvengiamai išgirsime žodį „štetlas“. Suprasti, kas tai yra, pabandyti štetlą įžvelgti dabartinių miestelių pastatų detalėse ir jų išsidėstyme geresnės progos už rugsėjo 3 d. vyksiančius Europos žydų kultūros dienos renginius nesurasite“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

 Europos žydų kultūros dieną Lietuvoje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos koordinuoja nuo 2004 m. Pernykščiuose renginiuose dalyvavusieji sužinojo, kad Joniškis buvo ir liko Yanishok, Pandėlys – Pandele, Eišiškės – Eyshishok, Kėdainiai – Keydan, Šiauliai – Shavl, Zarasai – Ezherene, Rokiškis – Rakishok, Vilkija – Vilki ir t. t. Šiais metais, kartu su prityrusiu pagalbininku atsistoję miestelio aikštėje, pradėkime savo paveldo ir istorijos ieškoti nuo paprasto raudonų plytų namelio. Pasinaudokime galimybe pakeliauti laiku.