Tiems, kurie nesupranta jidiš kalbos, mes, Ruta Bloshtein ir Ilona Rūkiene, paruošėme eilėraščio pažodinį. Norime atkreipti dėmesį, kad vertimas atliktas ne iš eilėraščio originalo, kuris yra jidiš kalba, o iš rusiško pažodinio. Pastarąjį tiesiogiai iš jidiš kalbos sukūrė Polina Pailis ir Pinchos Fridberg.
Dėkojame Jums už Jūsų laiką, praleistą kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.
Linkime, kad artėjančius metus papuoštų geri, gražūs ir prasmingi darbai!
Būkime kartu ir 2018-aisiais!
2017-12-20 JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall atvyko į Šeduvą susitikti su Šeduvos žydų memorialinio fondo atstovais, apžiūrėti įgyvendinamą projektą „Dingęs štetlas“, kur investavus beveik 3 mln. eurų privačių lėšų buvo atkurtos Žvejų gatvėje esančios senosios Šeduvos miesto žydų kapinės. Kaip prisimena projekto autorius Sergejus Kanovičius, 1,3 ha dydžio kapinėse buvo galima pamatyti tik septynis dešimtmečius čia kerojusias usnis ir apsamanojusius, baigiančius sutrūnyti paminklus.
Skulptoriaus R.Kvinto paminklai iškilo greta masinių žydų žudynių vietų. Šeduvos apylinkėse iš viso yra nustatytos trys žydų žudymo vietos per Holokaustą – Pakutenių ir Liaudiškių kaimuose.
Vienas pirmųjų Šeduvos žydų memorialinio fondo darbų buvo sutvarkyti tai, kas išliko kaip integrali štetlo dalis ir kas mena prarastą gyvenimą – t. y. senųjų Šeduvos žydų kapinių restauracija. Apleistos, tankia, aukšta žole užžėlusios 1,3 ha ploto užimančios kapinės sutvarkytos 2014 m.
2017 m. Šeduvos žydų kapinių restauravimas buvo pastebėtas ir Europos sąjungos apdovanojimuose už kultūros paveldo išsaugojimą. Fondo atliktas darbas sulaukė atskiro paminėjimo kaip dėmesio vertas projektas. Tokiu būdu atkreiptas dėmesys į žydų kapines kaip į svarbią kultūros ir istorijos dalį.
Kapinių restauravimo projektą parengė Algimanto Kančo studija.
Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius dažnai pabrėžia, kad ne tik stovėjimas prie duobių, kuriose nužudyta didelė dalis Lietuvos žydų, gali padėti įsisąmoninti mūsų piliečių tragediją. Visų pirmiausia reikia pamatyti žmones, kurie žuvo, sužinoti, kaip jie gyveno, ką pastatė, ką paliko. Šiuo metu intensyviai dirbama su Šeduvos žydų muziejaus architektūrinais sprendimais bei ekspozicijų kūrimu.
2017 m. Gruodžio 20 d. – Europos žydų kongresas ir Lietuvos žydų bendruomenė pripažįsta svarbų Lietuvos indėlį, kuriant teigiamą žydų gyvenimo aplinką ir išlaikant žydų tradicijų tęstinumą. Mes taip pat gerai vertiname Lietuvą už draugiškus santykius su Izraelio valstybe. Tai neabejotinai teigiamas pavyzdys daugeliui Europos valstybių.
Mes skatiname tolesnę pagarbią diskusiją dėl Lietuvos žydų tragedijos Holokausto metu tam, kad galėtume pripažinti istorinį teisingumą. Žmonės, bandantys vėl atversti tamsius Lietuvos kolaboravimo istorijos puslapius, kaip žinoma knygų autorė Rūta Vanagaitė, neturėtų būti puolami ar persekiojami, mūsų nuomone, jų pastangos turėtų būti vertinamos.
Gerbiame tokius Lietuvos istorikus kaip antisemitizmo reiškinį Lietuvoje tyrusius ir Holokaustą Lietuvoje aprašiusius prof. Saulius Sužiedėlį, dr. Valentiną Brandišauską arba dr. Algimantą Kasparavičių, kuris
Pliuralistinėje visuomenėje žmonės, atvirai pasisakantys apie didžiausią Europos istorijos tragediją, neturėtų sulaukti jų teisių suvaržymo dėl
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atžvilgiu priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai tame pačiame teisme.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės teisinė forma yra asociacija – atitinkamai asociacijų veikimo principus ir būdus reglamentuoja LR Konstitucija ir LR Asociacijų įstatymas. 2017-12-21 Teismas priėmė sprendimą nesiremdamas nei įstatymo imperatyvu, užtikrinančiu visų asociacijos narių sprendžiamojo balso teisę ir lygiateisiškumą, nei Asociacijos įstatų nuostata, numatančia Tarybos veiksmų diskreciją.
Taip pat Teismas sprendimą grindė 2017-11-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. pakeitimo projekto, o ne galiojančiu įstatymu. Nebuvo paisoma esminių teisės principų, todėl Lietuvos žydų bendruomenė artimiausiu metu ketina pasinaudoti savo teise skųsti šį Teismo sprendimą apeliacine tvarka.
Tuo pačiu 2017-12-21 Teismo sprendimas prieštarauja tame pačiame Vilniaus apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 22 d. priimtam sprendimui, kuris nustatė, kad LŽB įstatų nuostata dėl skirtingo asociacijos narių balsų skaičiaus Konferencijoje prieštarauja LR galiojančiai teisei ir buvo pripažinta negaliojančia.
Lietuvos žydų bendruomenės Taryba 2017-04-19 inicijavo ataskaitinę-rinkiminę konferenciją laikydamasi įstatymo raidės ir atitinkamai siekdama užtikrinti visų LŽB narių interesų lygiavertį atstovavimą. Tuo pat metu tenka tik apgailestauti, kad šiuo klausimu rasti sutarimo dialogo ir derybų būdu nepavyko ir teko eiti teisminiu keliu.
Tai jau yra pralaimėjimas – ne organizacijos, o mūsų visų – žydų. Į viešumą iškilę vidiniai nesutarimai niekam nesuteiks daugiau garbės, nesumažins antisemitizmo apraiškų, nepadės griauti stereotipų ir nesutelks jėgų prasmingam darbui bendruomenės narių labui. Apmaudu, kad nedidelė žydų bendruomenė yra skaldoma, kai galima būtų konsoliduoti pastangas aukštesnių tikslų siekimui – kovai su antisemitizmu, bendruomenės narių poreikių tenkinimui, žydų kultūros ir istorijos sklaidai, žydų paveldo išsaugojimui. 2017 m. lapkritį Lietuvos žydų bendruomenė yra siūliusi Vilniaus žydų bendruomenei užbaigti teisminius ginčus taikos sutartimi arba pasitelkiant mediaciją. Tokia galimybė nebus atmesta, tačiau kol kas Vilniaus žydų bendruomenė pasiūlymą ginčus spręsti derybų keliu ignoravo.
Lietuvos žydų bendruomenėje vyko atviras Lietuvos Senjorų šachmatų čempionatas, jį organizavo Elitinis šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“ pagal susitarimą su Lietuvos šachmatų federacija. Turnyro direktorius Boris Rositsan.
Tokie čempionatai, kaip įprasta vyksta pagal amžiaus grupes. Taip buvo ir šį kartą: viena grupė 50+, kita grupė 65+, taip pat dalyvavo šachmatininkai be amžiaus limito. Turnyre žaidė 35 šachmatininkai. Žaista pagal šveicarų sistemą – 7 turus.
Pirmą vietą 50+ grupėje užėmė IM (tarptautinis meistras) Virginijus Dambrauskas. Antrą vietą šioje grupėje užėmė Sergej Jelanskij, trečią – Arvydas Baltrūnas.
CD meistras Borisas Rosicanas žaidė grupėje 65+, jis užėmė pirmą vietą, žaisdamas 50+ grupėje buvo antras. Senjorų čempionatuose B. Rosicanas pirmauja jau trečią kartą.
Raimondas Jasiūnas 65+ grupėje užėmė antrą vietą. Trečią – Algimantas Undzėnas. Dauguma žaidusių yra Elitinio Makabi šachmatų klubo nariai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su skausmu praneša, kad netekome Pasaulio Tautų Teisuolės Lilijanos Binkytės Mozūriūnienės. Gilią užuojautą reiškiame šeimai, dukrai Sofijai Ligijai Makutėnienei, visiems artimiesiems ir draugams. Binkių pavardė Kauno žydams primena didvyriškumą ir žmogiškumą, nes visa šeima Antrojo pasaulinio karo metu prisidėjo gelbėdama mirčiai pasmerktus žydus savo bute, kur slėpė žydus, ieškojo jiems slapstymosi vietų. Binkių namai vokiečių okupacijos metais neoficialiai buvo vadinami „žydų viešbučiu“.
9 Binkių šeimos nariai Jad Vašemo muziejaus pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, iš jų visų gyva buvo likusi tik Lilijana Binkytė. Ji išėjo anapilin sulaukusi 93 metų.
Tegu bus šiai garsios Teisuolių šeimos dukrai lengva Lietuvos žemė.
Liūdesio ir skausmo valandą Sofiją Ligiją Makutėnienę ir jos artimuosius užjaučia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga
JAV ambasadorė Lietuvoje Seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjeras atkurtas pagal išlikusias fotografijas. Čia atkurta unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruoti, atkurti popieriniai sienų apmušalai. Interjeras sulaukia ypatingo dėmesio savo dekoru ir primityvia tapyba. Maža graži medinė sinagoga tapo traukos objektu ne tik žydams, bet iš įvairių šalių atvykstantiems turistams bei Lietuvos gyventojams.
Štai ir baigėsi 8-ni šventiniai vakarai. Paskutinį Chanukos vakarą drauge susirinko apie 100 Klaipėdos žydų bendruomenės narių.
Susirinkusiuosius pasveikino bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, kuris uždegė “šameš” žvakę. Po to aštuonias žvakes uždegė “Šalom jeladim” sekmadieninės mokyklos vaikai.
Štai ir baigėsi 8-ni šventiniai vakarai. Paskutinį Chanukos vakarą susirinko visi kartu apie 100 Klaipėdos žydų bendruomenės narių.
Maldą skaitė sinagogos seniūnas Jevgenij Sakin. Šventiniame koncerte dalyvavo švečiai iš Rygos ir Kaliningrado. Didelio susidomėjimo sulaukė savamokslis muzikantas – Aleksandr, kuris groja visais instrumentais. Taip pat pasirodymą paruošė bendruomenės narių vaikai, kurių pasirodymas visus sujaudino, dainas dainavo Karina Stoliarskaja ir Evelina Daichovskaja. Vaišės buvo su spurgom ir “Chanuka gelt”.
Lietuvninkų aikštėje visas dienas bendruomenės nariai su miestiečiais dalinosi Chanukos šviesa ir šiluma.Septintąją šventės dieną žvakių uždegimo ceremonijoje dalyvavo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir rabinas Šolom Ber Krinsky.
Renginio rėmėjas: Geros valios fondas 
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) praneša, jog Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1 punktą dėl regioninių bendruomenių proporcinio atstovavimo LŽB konferencijoje.
Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (Konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir sprendžiamojo balso teisę.
Įžvelgusi prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, Lietuvos žydų bendruomenės Taryba, siekdama užtikrinti būsimos LŽB Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą, jau 2017 m. balandžio 19 posėdyje balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po 1 kiekvienos LŽB asociacijos narės atstovą.
Atsižvelgiant 2017 m. lapkričio 22 d. į Teismo sprendimą, artimiausioje Konferencijoje bus siekiama iškelti klausimą dėl būtinųjų įstatų pataisų priėmimo.
Bendruomenė paštu gavo Pasaulio Tautų Teisuolių šventinį sveikinimą :
Nuoširdžiai sveikiname su artėjančiomis šventėmis, tegu snaigių vaiskumo būna kupinos Jūsų dienos. Tegu sėkmė ir ištvermė lydi Jūsų dienas. Daug stiprybės ir ištvermės. Nuoširdus ačiū už atjautą ir supratingumą,
Elvyra Čyžauskienė ir Regina Kežienė
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus iniciatyva gruodžio 11d. Briuselyje įvyko neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Izraelio ministru pirmininku Benjamin Netanjahu. Tai pirmas Izraelio Premjero susitikimas su ES institucijų vadovais ir valstybių narių ministrais po 22 metų pertraukos. JAV Prezidento D. Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir su tuo susijusios įtampos suvaldymo klausimai dar labiau sureikšmino šį susitikimą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky džiaugiasi, kad tokių gerų Lietuvos ir Izraelio santykių nebūta per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį.
Žiūrėkite LRT TV laidą “Savaitė” Mediatekoje
(Pokalbis apie Izraelį nuo 23 minutės)
lzb.lt
Profesorius Adolfas Bolotinas – gerbiamas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys, buvęs Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas. Jis – fizikos matematikos mokslų daktaras, profesorius, Respublikinės premijos laureatas ir Nusipelnęs Lietuvos dėstytojas, Izraelio ir Niujorko Mokslų akademijų narys. Adolfui Bolotinui 92 metai. Didesnė gyvenimo dalis susijusi su Vilniaus universitetu. Aspirantūra, kandidato, vėliau ir teorinės ir kvantinės fizikos daktaro disertacijos apsigynimas. Daugiau nei 250 mokslinių straipsnių ir 20 mokslo daktarų, kuriuos “išaugino” profesorius Bolotinas. Du vaikai, kuriuos užaugino kartu su žmona. Draugų, kolegų Lietuvos mokslo bendruomenės pagarba.
Kalbamės su Adolfu Bolotinu apie žydų bendruomenę ir jo gyvenimą. Profesorius gavo gerą žinią.
– Netrukus Amerikoj turi pasirodyti mano knyga, išversta į anglų kalbą. Esu parašęs studentams vadovėlį, kaip reikia spręsti kvantinės mechanikos uždavinius, ne tik apie teoriją, bet ir ką daryti praktiškai, su pavyzdžiais. Paraginau vieną buvusį savo studentą, kuris dabar gyvena JAV, kad išverstų. Vertimas buvo išsiųstas į nepažįstamą leidyklą, ji iškart atsakė: „Prašom, mes išleisim per metus, jei norit dar papildykit“. Netrukus turi pasirodyti knyga Solution of Certain Problems in Quantum Mechanics by Adolf Bolotin.
Leidykla man sumokėjo pinigus, ne aš mokėjau, kad išleistų. Jie sudarė sutartį, sumokėjo honorarą puikiomis sąlygomis.
Su žmona pragyvenom 71-erius metus iki jos mirties. Esu našlys, dukra kartu gyvena. Man nieko netrūksta, esu gerai aprūpintas, pensiją gaunu nemažą, niekuo nesiskundžiu. Dabar pajutau, kad jau sunku automobilį taisyti, nors turiu geras rankas, mėgstu padirbėti, nes universitetą baigiau kaip fizikas eksperimentatorius, po to perėjau į teorinę fiziką.
Profesoriau, Jus matome Lietuvos žydų bendruomenėje, išėjęs į pensiją čia dažniau lankotės. Prisimenate, kaip Jūs atėjote į bendruomenę, kokia buvo pradžia ?
Daugiau nei dešimt metų Panevėžio miesto žydų bendruomenė, praveda edukacinį darbą ir pati dalyvauja Rožyno progimnazijos renginiuose su tolerancijos centro vadove Genutė Žilytė. Šį kartą susitikimas buvo skirtas Chanukos šventei.
Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman kartu su istorike, tolerancijos centro vadove susirinkusiems mokiniams papasakojo apie judėjų kovą prieš Sirijos graikus ir paaiškino istorinių įvykių esmę. Pastovus edukacinis darbas duoda puikius rezultatus mokinių švietime apie žydų tautos istoriją, kurią svarbu žinoti ir šiandien. Mokiniai uždavė daug ir įvairių klausimų, į kuriuos atsakant buvo būtina paaiškinti kas yra „Makabi“, kokios dar buvo žydų organizacijos iki karo su tokiu pat pavadinimu.
Vyresnių klasių mokiniai kartu su savo mokytojais paruošė alyvų aliejuje keptus patiekalus: bulvinius blynus (latkes), spurgas. Renginio pabaigoje Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė nuoširdžiai padėkojo šventėje dalyvavusiems progimnazijos moksleiviams, tolerancijos centro vadovei Genutei Žilytei ir visiems renginio dalyviams už tolerancinį požiūrį žydams.
Chanukos šventės šeštą dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenę aplankė svečiai iš Izraelio, Netivoto miesto. Kartu su rabinu Pinchu Koenu jie uždegė Chanukos žvakes. Apie 20 žmonių delegacija susitelkė maldai, dievo garbinimui, dainavo Chanukos dainas. Visus juos vienija tikėjimas Aukščiausiuoju ir gilinimasis į Talmudą.
Svečiai susipažino su Panevėžio žydų gyvenimu, ypatingą dėmesį skirdami religinei veiklai bei Panevėžio žydų rabinams: A. A. Grozbuh, N. Kagan, J. Š. Kahaneman, M. N. Mihel, M. Brener, kurie paliko ryškų žydų tautos pėdsaką Lietuvoje.
Panevėžio miesto žydų bendruomenė pirmą kartą Chanukos šventėje suteikė teisę dalyvavusiems šventėje vaikams uždegti žvakes.
Susirinkusius bendruomenės narius pirmininkas Gennady Kofman pasveikino su Chanukos švente, perskaitė sveikinimus, atsiųstus Panevėžio bendruomenei iš viso pasaulio, taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą. Vėliau buvo išklausytas Izraelio prezidento J.E. Reuveno Rivlino sveikinimas visiems Pasaulyje gyvenantiems žydams.
Pagal tradicijas, prieš uždegdami žvakes visi išklausė skaitomą maldą „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus”. Dalyvavusiems priminta istorija apie Chanukos šventę. Tai žydų pergalė prieš graikų ir sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimas. Kadaise priešai sugriovė Jeruzalės šventyklą ir išniekino aliejų, skirtą šventyklos aliejinei lempai uždegti. Nugalėję priešus žydai grįžo į šią šventyklą ir rado tik vieną indą tinkamos naudoti alyvos. Stebuklingai jos užteko ne vienai, o aštuonioms dienoms. Tai ir yra Chanukos stebuklas, atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis ne jėgos, o dvasios laimėjimą.
Sekmadienį Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje pirmą kartą įžiebta 6-oji Chanukos žvakė. Chanukijos uždegimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministrai, politikai, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir regioninių žydų bendruomenių pirmininkais, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku arkivyskupu Gintaru Grušu, Vilniaus sinagogos rabinu Šolomui Ber Krynskiu.
Šventiniame vakare pristatyta Chanukos istorija, skambėjo tenoro Rafailo Karpio ir Dariaus Mažinto koncertas su dainomis jidiš kalba, taip pat atliktas kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūrinys „Iš užmirštos knygos…”.
Renginį organizavo Izraelio ambasada.
