Kvailybė taip drąsiai Lietuvoje dabar lipa ant bačkos, kad stebėtis reikėtų nebent tuo, kad dar yra žmonių, besistebinčių kvailybe. Tačiau yra dalykų, kurie gali būti blogesni ir už kvailybę. Taip atsitinka, kai politikai, užuot priėmę sprendimą, bando bailiai slėptis už politinės diskusijos.

Taip atsitiko vakar Vilniuje, kur  miesto savivaldybė surengė diskusiją „Ar reikėtų pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą?“ Savivaldybė paskelbė, kad diskusija rengiama, „visuomenėje kilus ginčų dėl Škirpos alėjos pavadinimo“.

Ką gali pakeisti tokia politinė diskusija, be to, kad Lietuvai, kaip europinei valstybei, užtrauks tik dar didesnę gėdą? Nejau XXI a. Vilniuje, kurio pakraštyje yra masinė Panerių kapavietė su visais čia sušaudytais miesto žydais, vis dar reikia diskutuoti, ar blogas tik tas antisemitas, kuris pats šaudė nekaltus žmones, ar tokie pat gali būti ir jų įkvėpėjai?

Daugiau nei absurdiška rengti tokią politinę diskusiją. Pulkininkas K. Škirpa savo kelią pradėjo kaip didvyris – jis buvo pirmasis savanoris, o vėliau ambasadorius Berlyne. K. Škirpa amžiams būtų likęs mūsų didvyriu, jei nebūtų tapęs antisemitizmu susitepusio Lietuvos Aktyvistų Fronto, kvietusio susidoroti su žydais, vadovu.

Jokia politinė diskusija negali paneigti šio fakto. Kaip ir kitų tokių faktų mūsų skaudžioje XX a. istorijoje.

Vilniaus meras R. Šimašius, užuot priėmęs sprendimą pakeisti gatvės pavadinimą, slepiasi už politinės kelių miesto specialiai atrinktų žmonių diskusijos. Taip įveldamas XXI a. Lietuvą į dar vieną gėdingą konfliktą. Tiek su mūsų pačių istorija, tiek su vertybėmis, kurias pasirinko Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.skaityti plačiau