Per Holokaustą buvo išnaikinti beveik visi žydai Lietuvoje. Skamba teisingai, bet aš linkęs sakyti kitaip: per Holokaustą buvo išnaikinta žydiškoji Lietuvos visuomenės dalis. Atrodytų, tas pats, tačiau jaučiu esminį skirtumą, kuris parodo požiūrį į savo kraštą ir jo praeitį.Pirmuoju atveju pripažįstama, kad, be lietuvių, šitoje žemėje gyveno žydai, kurių neliko. Jų istorija baigėsi, o mūsų, bent kol kas, dar tęsiasi. Du skirtingi keliai. Antruoju atveju teigiame, kad žydai, būdami skirtingi nuo lietuvių, yra tos pačios Lietuvos dalis, – kaip ranka ir koja, būdamos skirtingos, yra to paties kūno dalys. Nors žydai gyveno savo ganėtinai uždaroje bendruomenėje, jų šimtametis buvimas ir darbas šalia pavertė juos Lietuvos dalimi. Atrodytų, paprasta tiesa, bet taip sunku ją priimti. Mat tada ateis metas aiškintis, kokia beprotybė buvo apėmusi Lietuvą, kad viena ranka kapojo kitą ir plėšė nuo jos stingstančių pirštų aukso žiedus.