Sekmadienį Kaune atidengti pirmieji Lietuvoje “Atminimo akmenys”- nedidelės aukso spalvos šaligatviuose įmontuotos plokštelės, skirtos Holokausto metu nužudytiems, šiuo atveju, Kaune gyvenusiems žydams atminti. Plokštelėje išgraviruotas žmogaus vardas, pavardė, gimimo ir nužudymo ar žūties metai bei jo veiklos pobūdis. Atidarymo renginys vyko prie “Atminimo akmens” Isakui Anolikui, dviratininkui, vienam pirmųjų Lietuvos olimpiečių. Laisvės alėjos ir Krėvos gatvės sankryžoje, kur įmontuotas šis akmuo, stovėjo medinis  dviračių trekas, jame ir treniravosi I. Anolikas. “Atminimo akmenų” projektą Lietuvoje inicijavo ir entuziastingai įveikdamas nemažai kliūčių įgyvendino Lietuvos žmogaus teisių centras. Atidarymo ceremoniją pradėjusi jo atstovė Simona Gaidytė dėkojo projekto partneriams, be kurių paramos rezultatas būtų buvęs sunkiai pasiektas- Kaune tokią neįkainojamą pagalbą suteikė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno m. savivaldybės kultūros paveldo skyriaus specialistė Danutė Rūkienė. S. Gaidytė kalbėjo apie tai kad Holokaustas yra ne tik žydų, bet visos Lietuvos tragedija, jos piliečių netektis. Ši mintis apie bendrą lietuvių ir žydų istoriją, bendrą skausmą, bendrą gyvenimą, kūrybą, pasiekimus, meilę Lietuvai ir jos garsinimą, neskirstant žmonių pagal tautybę, apjungė visų renginyje kalbėjusiųjų pasisakymus: KŽB pirmininko Gerco Žako, Kauno m. mero pavaduotojo Vasilijaus Popovo, Sporto muziejaus darbuotojo, trumpai, bet patraukliai pristačiusio I. Anoliko biografiją, Eugenijaus Rūko. Renginyje dalyvavo ir  pats “Atminimo akmenų” autorius, vokiečių menininkas Gunteris Demnigas, specialiai atvykęs į Lietuvą įmontuoti akmenų. Jis kalbėjo apie tai, kaip svarbu, kad jauniems žmonėms, vaikams, kurie studijuoja istoriją, 6 milijonai nužudytų žydų būtų ne abstraktus skaičius, o konkretūs žmonės, su konkrečiais vardais ir pavardėmis, jų nuveiktais darbais. Beje, Europoje jau yra įrengta daugiau nei 50 000 “Atminimo akmenų”. Renginį papuošė brolių Stasio ir Roko Makštučių klarnetų melodijos, o organizatoriai džiaugėsi, kad kartu su Kauno žydų bendruomene į atidarymo ceremoniją pavyko sukviesti nemažą būrį kauniečių.