Vilnius, rugpjūčio 29 d. (BNS). Lietuviai pradeda atviresnėmis akimis žiūrėti į Holokaustą, ir tai padeda plėtoti draugiškus santykius su Izraeliu, pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Molėtuose pagerbusi žydų žudynių aukas.

„Mūsų oficialūs santykiai su Izraeliu yra labai pagerėję, po visų vizitų yra šilti, ir tai, kad mes sugebame į save pažiūrėti atviresnėmis akimis, labai svarbu, ir kad nebijome skaudžių savo istorijos momentų“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

„Jie yra labai skausmingi, bet tai mūsų istorija, turime ją išgyvent visi, ir turime stengtis matyti mūsų ateitį kartu su žydų tauta ir su tais žydais, kurie likę Lietuvoje, su visais mūsų piliečiais, tautiečiais, nes tai mūsų žmonės ir tai bendra istorija“, – teigė prezidentė.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas sakė labai vertinantis, kad šalies vadovė savo apsilankymu pagerbė Holokausto aukų atminimą. Jo teigimu, tai svarbu visai Lietuvai.

„Aš labai vertinu, kad prezidentė šiandien yra čia su mumis. Ir kai kalbame paie žydų bendruomenę, mes visų pirma kalbame apie lietuvius – kurie gyvena Lietuvoje, gyvena lietuviams, tad prezidentė šiandien aplankė savo šalies žmones, ir tai svarbiausias dalykas. Kai mes kalbame apie žydų palikimą, mes kalbame apie Lietuvos palikimą. Tie žmonės, kurie gyveno Molėtuose, jie buvo bendruomenės dalis, ir mes labai vertiname šį vizitą, jis labai svarbus mums, labai svarbus Lietuvai“, – kalbėjo A.Maimonas.

Molėtų žydų žudynių vietą aplankiusi ir tylos minute Holokausto aukų atminimą pagerbusi šalies vadovė pagal žydų tautos papročius masinės kapavietės vietoje padėjo atminties simbolį – akmenuką. Taip simboliškai buvo pradėtas Atminties maršas, kurį organizavo nužudytų žydų artimieji kartu su Lietuvos žydų bendruomene bei šalies visuomenininkais ir kultūros atstovais.

Nacių okupacijos laikotarpiu 1941 metų rugpjūčio 29 dieną Molėtuose išžudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Tuo metu tai sudarė beveik trečdalį visų miestelio gyventojų.

Šalies vadovės teigimu, labai svarbu, kad Atminties maršo idėja susilaukė tokio didelio visuomenės ir ypač jaunimo palaikymo. Pasak prezidentės, tai rodo, kad Lietuvos žmonės keičiasi, „atsikrato primityvių stereotipų, tampa atviri ir tolerantiški, puoselėja ir gina žmogiškąsias vertybes“.

Masinės kapavietės vietoje naujai pastatytas granito paminklas ir įrengtas memorialas. Jo autorius Lietuvos ir Izraelio skulptorius Davidas Zundelovičius.

Šią savaitę Atminties maršai rengiami ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kur prieš 75 metus žiauriai išžudyti žydų tautybės žmonės.

Tarp Holokaustui atminti skirtų renginių – ir pirmadienį Šiauliuose vykusi garsaus vokiečių menininko Gunterio Demnigo sukurtų „Atminimo akmenų“ atidengimo ceremonija, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pasak pranešimo, „Atminimo akmenys“ – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi.

„Sovietinė santvarka dažnai nutylėjo istoriją, tačiau jau ketvirtį amžiaus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir privalome žinoti apie savo praeitį. Svarbu nuolatos šviesti jaunimą, mokytis istorijos, priminti apie mūsų bendrapiliečių, žydų, žiaurų likimą. Linkiu, kad tokie „Atminimo akmenys“ atkeliautų ir į kitus miestus bei miestelius. Bendruomenės negali pamiršti šio nusikaltimo, kad jis ateityje niekada nepasikartotų“, – Šiauliuose pirmadienį sakė užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius.

Plytelės Šiauliuose skiriamos buvusiam ilgamečiam Šiaulių viceburmistrui Samueliui Petuchauskui, nužudytam Paneriuose, ir gydytojui Urijui Rozovskiui, kuris dirbo Šiaulių gete ir kartu su savo mažaisiais pacientais savanoriškai išvyko į Aušvicą.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Šiauliuose gyveno apie 8 tūkst. žydų.

„Atminimo akmenų“ memorialas yra išsibarstęs po aštuoniolika Europos valstybių bei šimtus miestų, iš viso po pasaulį jau yra pasklidę apie 60 tūkst. akmenų. G.Demnigas projektą Lietuvoje tęsia Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyva.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Beveik 900 lietuvių yra pripažinti pasaulio teisuoliais už tai, kad karo metu gelbėjo žydus rizikuodami savo gyvybe.