Jau 15 metų daktarė Liusia Šperling savanoriauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialiniame departamente. Jai patinka dirbti, būti tarp žmonių. Su ja konsultuojasi bendruomenės nariai, visiems vyresnio amžiaus pacientams ji pataria kuo daugiau judėti, net namuose dažniau vaikščioti,  nesėdėti ar gulėti prie televizoriaus ir skųstis sveikata ar valdžia. Daktarės patarimus pacientai išklauso, bet vykdo nenoriai ir juda mažai. Šiuo metu Liusios Šperling vyras sunkiai serga ir reikalauja didesnio dėmesio, o jį slaugydama, nepraranda optimizmo. Moteris dažnai šypsosi, negandom nepasiduoda. Ji sako, kad tokį aktyvų būdą ir optimizmą paveldėjo iš tėvo, kurio  net pažinti nesuspėjo, nes tėvą išvežė į lagerį, kai dukrai buvo  vieneri metai. Abu tėvus sovietai suėmė žiauriu metu, 1937m. Magnitogorske, kai jie ten studijavo, atvykę iš Lietuvos.

Stalino režimas juos nuteisė, o mažoji dukrelė Liusia atsidūrė Sverdlovsko srities vaikų namuose. Tėvas buvo išsiųstas į Kolymos lagerį, ten mirė. Liusios Šperling mama – Bliuma Kac gimė Švenčionyse, mokėsi Švenčionių žydų gimnazijoje. Po dvejų metų, įstojus į Vilniaus žydų seminariją, Bliuma ir jos sužadėtinis draugavo su jaunų dailininkų ir poetų grupe „Junge Vilne“. Studijoms jie pasirinko Rusiją. 1937 m. Bluma Kac kaip politinė kalinė buvo dešimčiai metų ištremta į sovietinį lagerį netoli Kamčiatkos ir Aliaskos. 1956 m. reabilituota,  susigrąžinusi dukrą Liusią, atvyko į gimtuosius Švenčionis. Liusia baigė vidurinę mokyklą Švenčionyse ir išvažiavo studijuoti į Vilnių. Ji įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą studijuoti pediatriją. Tapusi vaikų gydytoja, dirbo Vilniuje, Didžiojoje g. buvusioje Vaikų poliklinikoje 50 metų. Liusios Šperling mama – Bliuma Kac – šviesi ir nuoširdi asmenybė, iki pat savo gyvenimo pabaigos dirbo Švenčionių žydų bendruomenės pirmininke. Liusia ištekėjo, tapo daktare Šperling, pagimdė dukrą, kuri yra jos didžiausias džiaugsmas. Dukra Fruma – inžinierė ekonomistė. Jau užaugo dukros vaikai, baigę mokslus, išvyko į Londoną.

Liusia vaikystėje persirgo poliomielitu ir iki šiol vaikšto pasiramščiuodama lazdele, tačiau moteris yra guvaus būdo, jai įdomu gyventi, ji daug vaikšto, yra aktyvi, labai mėgsta keliauti, 2-3 kartus per metus keliauja po kitas šalis su savo jaunesniais draugais, neseniai aplankė Koso salą. Daktarės Liusios Šperling nuomone, žmogus turi daryti, kas teikia džiaugsmo ir ko jis pats nori.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina gydytoją Liusią Šperling su gražiu jubiliejumi ir linki sveikatos, laimės, džiaugsmo, kad visuomet širdy išliktumėt jauna, stipri ir nuoširdi.
Mazel Tov!