Sergejus Kanovičius

Neseniai Vilniaus miesto pavadinimų, paminkų, atminimo lentų komisijos (toliau Miesto Komisija) nariai svarstė šiuos klausimus.

Komisijos nariams nepritrūko kompetencijos ir neteko kreiptis nei į kalbos komisiją dėl Washington‘o (juk ne Wroclaw‘o) aikštės užrašų, nereikėjo kreiptis į visuomenę jos nuomonės dėl Ukrainos aikštės, pakako kompetencijos svarstant klausimus, susijusius su Jono Basanavičiaus įamžinimu.

Tik vienas klausimas susilaukė gausybės, kaip čia tiksliau pasakius, prasmingo atsakomybės ir kompetencijos vengimo.  Tai klausimas, susijęs su Vilniaus Tarybos nario Mark Adam Harold‘o pareiškimu, kuriame jis argumentuotai siūlo pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą Pasaulio Teisuolių vardu. Ką daro komisija? Komisija sakosi, nežinanti, ką daryti. Ji kreipsis pagalbos į kitą įstaigą, kuri iš nežinojimo, ką daryti, rašo K. Škirpai skirtas istorines pažymas, kuriose visaip išsisukinėjama (žudynėse nedalyvavo, nes vokiečiai neleido išvažiuot, asmeniškai nieko nežudė, tik buvo antisemitinio LAF vadovas, ir kvietė su žydais susidoroti taip:  „Išanalizavus Berlyno LAF organizacijos parengtuose tekstuose sutinkamus antisemitinius teiginius, galima tvirtinti, kad jos nariai „žydų problemą“ siūlė spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu“. Tai yra citata iš LGGRTC Direktorės T.B. Burauskaitės istorinės pažymos, perduotos Kauno miesto administracijos vadovui).skaityti plačiau