Švenčionėlių masinės žydų žudynių vietos tvarkymo darbai pagal jau parengtą projektą turėtų prasidėti rugpjūčio-rugsėjo mėnesį,- sako Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro. 1941 m. birželis-lapkritis – pirmasis žydų genocido Lietuvoje laikotarpis. Tai pats baisiausias ir tragiškiausias genocido tarpsnis, kurio metu nužudyta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų. Švenčionyse buvo įsteigtas getas, pradėti masiniai naikinimai. Skirtingų istorinių šaltinių teigimu, miške prie Švenčionėlių už Žeimenos upės buvo sušaudyta 7-8 tūkstančiai žydų. Dabar ten stovi aukų atminimui įamžinti skirtas memorialas.
Identifikuoti konkrečius asmenis, nužudytus ir palaidotus šalia Švenčionėlių, už Žeimenos upės, sekasi sunkiai – buvo kreiptasi į ne vieną archyvą, tačiau pavyko sužinoti vos septynių ten atgulusių Holokausto aukų pavardes. Moisiejus Šapiro kreipiasi į Švenčionių rajono, mažųjų miestelių-štetlų Holokaustą išgyvenusius, jų vaikus, anūkus, gimines, kur jie begyventų šiuo metu, papasakoti jiems žinomą istoriją, pranešti vardą, pavardę Švenčionėliuose nužudytų žmonių.
Rašyti Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkui Moisiejui Šapiro: moisa50@mail.ru
1943 m. vasario mėn. nacių administracija nusprendė likviduoti getus. Pirmiausia tai buvo padaryta prie Lietuvos generalinės srities prijungtose Svyrių ir Ašmenos apskrityse. 1943 m. kovo mėn. likviduoti Švenčionių, Mikailiškių, Ašmenos ir Salų getai. Apie 3 tūkst. šių getų kalinių perkelti į Vilniaus getą, o kitiems pasakyta, kad bus vežami į Kauno getą. 1943 m. balandžio 5 d. traukinys su Rytų Lietuvos miestelių žydais sustojo Paneriuose. Žydai buvo išlaipinti ir sušaudyti Panerių miškelyje. Žydus šaudant dalyvavo ir lietuvių policininkų. Iš viso nužudyta 4–5 tūkst. žydų. Tik nedaugeliui pavyko pabėgti ir grįžti į Vilniaus getą.
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus tęsia geto kalinių sąrašų publikavimą pagal unikalius archyvų dokumentus, susijusius su 1942 m. gegužę vykusiu visuotiniu gyventojų surašymu Lietuvos generalinėje srityje. Surašymo dokumentų originalai, tarp jų ir getų kalinių sąrašai, saugomi Lietuvos valstybės centriniame archyve. Dalis šių sąrašų jau publikuota knygose: Žydų muziejus. Vilniaus getas: kalinių sąrašai, ir Šiaulių getas: kalinių sąrašai. 1942.
Čia pateikiama daugiau informacijos iš Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejaus tinklapio. 2002 m. išėjo keturių tomų leidinys Holokaustas Lietuvoje 1941–1945: atminimo knyga, kuriame pateikiami Vilniaus ir Šiaulių getų kalinių sąrašai, taip pat žydų – daugelio Lietuvos miestų ir miestelio gyventojų, žuvusių per naikinimo akcijas, sąrašai. Tarp jų pateikiami buvusios Švenčionių apskrities miestų ir miestelių gyventojų žydų sąrašai: Švenčionių, Švenčionėlių, Adutiškio, Daugėliškio, Ignalinos, Kaltanėnų, Kiemeliškių, Linkmenų, Lentupio, Mielagėnų, Ceikinių, Pabradės, Stajėtiškio, Vidžių. Iš esmės šie sąrašai sukaupti Nacionaliniame institute Jad Vašem (Jeruzalė) Holokausto aukoms ir didvyriams atminti ir sudaryti pagal Holokausto išgyvenusių žmonių liudijimus. Iki tol šie sąrašai buvo publikuoti Izraelyje išėjusioje knygoje Švenčionių apskritis: dvidešimt trijų žydų bendruomenių atminimo knyga
Pasitelkus Jad Vašem instituto medžiagą buvo taip pat publikuoti žuvusių Svierių, Smurgainių, Ašmenos ir Vidžių žydų sąrašai atminimo knygose, išleistose Izraelyje. Tie patys sąrašai baltarusių arba rusų kalbomis.