Pateikiame esė, kurį S.Parulskis perskaitė Noridžo mieste šių metų birželio mėnesį vykusiame literatūros festivalyje „Worlds“ „Rašyti apie žydų žudynes Lietuvoje – nepadoru. Išleidęs knygą „Tamsa ir partneriai“ sužinojau, kad netgi vulgaru. Ir, deja, ne dėl tų pačių priežasčių, apie kurias Elisabeth Costello lūpomis kalba J.M.Coetzee. Kodėl man pačiam reikėjo tokios knygos?“, – kalbėjo Sigitas Parulskis Noridžo (Anglija) mieste šių metų birželio mėnesį vykusiame literatūros festivalyje „Worlds“. Lrytas.lt skaitytojams siūlome perskaityti visą S.Parulskio Anglijoje pasakytą tekstą.
Pirmas žodis, kuris ateina į galvą pagalvojus apie šią temą – nepadorumas. J.K.Coetzee‘s romane „Elisabeth Costello“ yra epizodas, kuriame pasakojama, kaip rašytoja E.Costelo skaito Paulo West‘o romaną „The very rich hours of count von Staufenberg“. Ten aprašoma Adolfą Hitlerį norėjusių nužudyti pagyvenusių karininkų egzekucija. Romano personažas taip pasibjauri natūralistiniais aprašymais, kad net pavadina visa tai nepadorumu. Nepadoru, nes tokių dalykų apskritai negali būti, o jeigu jau jie įvyksta, negalima jų demonstruoti, juos reiktų slėpti, kaip tai buvo daroma viso pasaulio skerdyklose, žinoma, jeigu žmogus nori išsaugoti sveiką savo psichiką. Rašyti apie žydų žudynes Lietuvoje – irgi nepadoru. Išleidęs knygą „Tamsa ir partneriai“ sužinojau, kad netgi vulgaru. Ir, deja, ne dėl tų pačių priežasčių, apie kurias Elisabeth Costello lūpomis kalba J.M.Coetzee. Kodėl man pačiam reikėjo tokios knygos?