Šių metų birželio 16 d.Lenkijoje, Olštyne Fundacja Borussia (fondas Borussia) surengė susitikimą su prof. habil.dr. Marku Petuchausku, pavadintą „Cena Zgody“ („Santarvės kaina“). Susitikime buvo pristatyta profesoriaus knyga, skirta užsienio skaitytojams, „Price of Concord“.
Susitikimą ir knygos prezentaciją organizavęs fondas – antrą dešimtmetį dirbanti, gerai žinoma ne tik Lenkijoje, nevyriausybinė kultūros asociacija. Fondas skatina žinių apie tautines kultūras – mokslą, literatūrą, teatrą, dailę, muziką pasikeitimą. Keturis kartus per metus Borussia sukviečia susitikimus, kuriuose dalyvauja žymūs kultūros bei mokslo žmonės, atvykstantys iš įvairių šalių. Vilniui skiriamas itin didelis dėmesys. Prieš Marką.Petuchauską panašiame susitikime dalyvavo Alvydas Šlepikas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius. M.Petuchauskas sako, kad jam pačiam buvę netikėta, apėmė jaudulys, nes susitikimas vyko iškilmingai ir labai prasmingai. Į jį rinkosi ne tik olštyniečiai, bet atvažiavo žmonės iš kitų Lenkijos vietų, net iš Varšuvos. Kartu su M. Petuchausku ir jo žmona atvyko dar vienas svečias – Lietuvos URM ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius. Jis buvo pirmasis mūsų šalies ambasadorius Lenkijoje, atgavus Lietuvai Nepriklausomybę. Suprantama, kaip šiltai sutiko Dainių Junevičių susirinkusieji.
Susitikime dalyvavo Olštyno vadovai ir Varmijos Mozūrų vaivadijos Maršalkos pavaduotoja. Pilnutėlėje salėje M.Petuchauskas buvo sutiktas kaip garsus Lietuvos teatro istorikas ir kritikas, savo daugiametę mokslinę kūrybinę veiklą skiriąs tautinių kultūrų dialogui, santarvei tarp tautų, ypač lietuvių ir žydų, plėtoti. Pasak prof. Petuchausko, Olštyne jį stebino susirinkusiųjų plačios žinios apie Vilnių , prieškario lenkų ir žydų mokslininkus ir menininkus. Jis gavęs tiek klausimų, kurie pylėsi dvi valandas, kad vos spėdavo į juos atsakinėti. „Visi gerai žino apie prieškario litvakus rašytojus A. Suckeverį, Š. Kačerginskį, dainininkę L. Levicką ir kt. iškilius menininkus, kūrusius vėliau ir Geto teatrą. Aš jau nekalbu apie tokius pasaulinio garso kilusius iš Vilniaus kūrėjus, kaip rašytojas Romain Gary. Kaip dailininkai, pradedant Ch. Soutine, J. Lipschitz, N. Arbit Blatas ir baigiant šiuolaikiniais, kaip Samuel Bak. Jaučiausi tarsi kalbėčiau istorikų auditorijai. Suprantama, kad čia neabejotinai didelis ne vienerių metų Fundacja Borussia darbas, plečiant auditorijos žinių akiratį, ugdant toleranciją ir pagarbą kitoms tautoms, jų kultūrai “.
Labai įspūdingai kalbėjo renginio iniciatorė Borussia prezidentė Kornelia Kurowska. Ji plačiai pristatė M.Petuchausko veiklą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu, taip pat ir sovietmečiu, ypač akcentuodama jo publikacijas apie įžymių ano meto lenkų teatrų pasirodymus Lietuvoje. K. Kurowska atskirai minėjo M. Petuchausko straipsnį apie vieną garsiausių lenkų rašytojų bei dramaturgų Slawomiro Mrožeko pjesę „Tango“ ir jos pastatymą Vilniaus scenoje. Spektaklį režisavo Jonas Jurašas. Petuchauskas buvo vienintelis, anuomet išdrįsęs paskelbti apie tai platų straipsnį spaudoje. Šio straipsnio ir kitų publikacijų apie lenkų teatrą kopijas profesorius padovanojo fondui Borussia. Pasakojimas apie Mrožeką ypatingai sudomino auditoriją: dramaturgas, miręs prieš trejus metus, ir šiandien yra nepaprastai populiarus Lenkijoje.
Susitikimo rengėjai ir dalyviai itin akcentavo laukiantys, kada knyga „Price of Concord“ bus išversta į lenkų kalbą.
Vykęs Olštyne Mendelsohno name susitikimas neapsiėjo be trupučio… mistikos. Pasaulinio garso žydų kilmės vokiečių architektas Erich Mendelsohn, tuomet dar Berlyno universiteto studentas, padovanojo gimtojo miesto Olštyno žydų religinei bendruomenei Tahara pastato architektūrinį projektą (Tahara – tai patalpa prie žydų kapinių, kurioje vyksta mirusiojo apiplovimas). Po daugelio metų šį pastatą Borrussia rekonstravo ir didžiausią patalpą pavertė „Mendelsohno svetaine“ kurioje ir vyko susitikimas.. Įdomiausia, kad M.Petuchausko gimtuosiuose Šiauliuose šis architektas 1930 m. suprojektavo Semionui Volpertui namą – privačią žinomo venerologo kliniką ir jo šeimos buveinę . M. Petuchauskas, 5-6 metų pyplys, kartu su motina ir tėvu, tuometiniu Šiaulių viceburmistru, dažnai svečiuodavosi bičiulių Semiono ir Raisos Volpertų šeimoje. „Kaip minėjo man Volpertas, – pasakoja Petuchauskas, – Mendelsohnas aplankė jo šeimą Šiauliuose. Aš gi, kaip šiandien, matau pianistės Raisos įspūdingą koncertinį rojalį. Jis juodavo erdvioje ir ypatingai jaukioje Volpertų svetainėje su spalvingu, Volpertienės prižiūrimu, egzotiškų augalų žiemos sodu. Vasarą, pravėrus verandos duris, atsidurdavai kieme, kur Volpertai puoselėjo jau kitą, „lietuviškų“ medžių sodą. Ir sovietmečiu mudu su motina, atvykę iš Vilniaus, apsistodavome šiame name, kaip ir Volpertas – pas mus Vilniuje.
Štai kur prasidėjo mistika: po 80 metų atsidūriau E. Mendelsohno suprojektuotame name. Šį kartą Olštyne. Galima įsivaizduoti, kaip jaudinausi ir kaip mano pasakojimas apie namą Šiauliuose ir jo prieškario nuotraukų demonstravimas ekrane emocionaliai veikė klausytojus“.
Anuomet Volpertų namas buvo pats gražiausias Šiauliuose. Siekiant išlaikyti klinikos pacientų konfidencialumą, pastatas buvo taip projektuotas, kad įeinantys ir išeinantys nesusitiktų. Volperto klinikos įranga buvo tokia pat moderni, kaip ir jo bičiulio, architekto modernisto pastatas. Daktaras pirmasis Lietuvoje pradėjo naudoti rentgeno aparatą, o Mendelsohno namas Šiauliuose – vienintelis jo projektas Lietuvoje.
Šiame name, kurio interjerą gerokai subjaurojo abi okupacijos, dabar veikia Šiaulių apskrities žydų bendruomenė.
M.Petuchauskas nuoširdžiai dėkoja visiems Olštyno susitikimo dalyviams, Fundacja Borussia prezidentei Kornelijai Kurowskai, kultūros programų koordinatorei Dominikai Zlakowskai-Cieslak, moderatoriui, Varmijos Mozūrų Universiteto prof. dr. Slawomirui Burylai, vertėjai dr. Alinai Kuzborskai.
aut.Ilona Rūkienė
Nuotraukos iš susitikimo: pirmoje iš kairės kalba fondo Borussia prezidentė K. Kurowska, antroje iš kairės kalba prof. M. Petuchauskas ir trečioje – Lietuvos URM atstovas, ambasadorius D. Junevičius .
