Linkime Levui geros sveikatos ir gyventi iki 120!

Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, Levas Jagniatinskis ir jo šeima aktyviai dalyvavo Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės atgimime. 1992m. jis buvo išrinktas į bendruomenės Antrojo pasaulinio karo veteranų tarybą ir be atlygio joje darbavosi, tvarkydamas finansinius reikalus bei organizuodamas planuotus renginius drauge su veteranų taryba ir Lietuvos žydų endruomenės valdyba. Pirmieji keli bendruomenės veiklos metai buvo sunkūs materialine prasme, todėl jo nuosavas automobilis tris kartus per savaitę vasarą ir žiemą stovėdavo žydų bendruomenės kieme, kad juo būtų naudojamasi bendruomenės reikmėms. L.Jagniatinskis aktyviai dalyvavo, rengdamas dokumentus ieškiniui „Claims Conference“ , stengėsi bendruomenės labui gauti didesnę finansinę paramą. Jo sūnus tapo vienu iš žydų bendruomenės mokslininkų sąjungos „Vilnor“ organizatorių, o vėliau ir vadovu. Jam pasitraukus, sąjunga nustojo egzistavusi. Trečioji šeimos karta – jo anūkės pradėjo dalyvauti bendruomenės vaikų renginiuose, o dabar suaugusios, tęsia veiklą, prisidėdamos prie Holokausto pasekmių likvidavimo.

Šiuo metu L.Jagniatinskis yra paskutinis dirbantis žydų karo veteranų tarybos narys, nes veteranų gretos sparčiai mažėja dėl suprantamų priežasčių, jie išeina. Birželio 29d. L. Jgniatinskio jubiliejus –  90 metų. Pats jubiliatas sako, kad sulaukė tokio amžiaus medicinos pažangos dėka, taip pat ir šeimos narių bei Žydų bendruomenės pagalbos ir priežiūros dėka. Po sudėtingos širdies operacijos ir užsitęsusios reabilitacijos namuose geriau jaustis L.Jagniatinskiui padeda bendruomenės Socialinio centro tarnyba. Su rūpestingomis, geranoriškomis pagalbininkėmis jėgos grįžta greičiau, o jų supratimas padeda įveikti negalią. Gera aplinka leidžia palaikyti įprastą dienos režimą ir gyvenimo būdą. L. Jagniatinskis yra pripratęs gyventi vienas, bet gydytojai nepataria vaikščioti savarankiškai, todėl kasdien jį aplanko šeimos nariai.

Sulaukęs gražaus 90-mečio jubiliejaus L.Jagniatinskis tvirtina: ,,Kai pagalvoju apie nueitą gyvenimo kelią, galiu pasakyti, kad aktyvus gyvenimo būdas ir visuomeninės pareigos buvo teisingas pasirinkimas, naudingas man ir Lietuvos žydų bendruomenei“.