Kartais eidami į susitikimą, jūs atidarote duris, įeinate į kambarį ir patiriate keistų įdomių emocijų. Taip nutiko, nuėjus į elitinio šachmatų ir šaškių klubo „Rositsan ir Maccabi“ organizuotą šachmatų turnyrą, skirtą šachmatų entuziastui, Pasaulio tautų teisuoliui, tarpukario Lietuvos trečiajam prezidentui Kaziui Griniui atminti, kuris vyko Lietuvos žydų bendruomenėje sekmadienio rytą, birželio 19. Kazys Grinius mirė 1950m. Amerikoje.
Jo garbei ir atminimui skirtame šachmatų turnyre LŽB, Jašos Heifetzo salėje ir fojė buvo sustatyti stalai žaidėjams, o jų gausiai susirinko, nes amžius nebuvo ribojamas, tad šachmatininkai paaugliai ir aštuoniasdešimtmečiai susėdo prie paruoštų šachmatų lentų ir laikmačių. Organizatoriai turėjo daug skirtingų idėjų, kaip pagerbti Lietuvai nusipelniusią istorinę asmenybę, prezidentą, žydų gelbėtoją Kazį Grinių. Susirinkusius sveikino keli pranešėjaii, visi išklausė nuoširdų pasakojimą apie K.Griniaus išgelbėtus žmones.
Borisas Gelpernas, buvęs šachmatų čempionas, kalbėjo, kaip Kazys Grinius išgelbėjo jo tėvą iš Kauno geto. Iš pradžių tėvas atsisakė priimti prezidento pasiūlymą jį paslėpti, nenorėdamas užtraukti pavojaus K. Griniui ir jo šeimai, tačiau buvęs Lietuvos prezidentas reikalavo, kad jis persikeltų pas jį, ypač po to, kai prasidėjo masinės žydų žudynės. Gelpernas persikėlė pas Grinių, kur jis išbuvo kelis mėnesius. Jį globojo abu: K.Grinius ir jo žmona Kristina.
Visais atžvilgiais Kazys Grinius – išskirtinė asmenybė, nes išskirtinis buvo ir jo prezidentavimas bei jo, politiko įvaizdis ir žinoma, ryžtas, tapti žydų gelbėtoju. Iškilus žmogus, prezidentas išsilavinęs, gerbiamas, pats šachmatininkas. Dauguma jo rango žmonių gelbėti žydus bijojo dėl akivaizdžių priežasčių, kadangi dauguma to meto Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų bijojo net kalbėti apie apie žydų gelbėjimą. Grinius padarė viską, ką galėjo, ne tik gelbėjo žydus nuo mirties, bet ir parašė bei pasirašė memorandumą, raginantį nacius sustabdyti masinį Lietuvos žydų žudymą. Už tai naciai jį buvo suėmę.
Po B.Gelperno pasakojimo LŽB, prieš prasidedant turnyrui, atrodė, tarsi pats Kazys Grinius kreipėsi į susirinkusius. Iš tikrųjų tai buvo Prezidento, Pasaulio teisuolio Kazio Griniaus memorialinio muziejaus, esančio netoli Marijampolės, direktorius Vytautas Grinius, prezidento giminaitis. Jis padėkojo žydų bendruomenei už pakvietimą ir kalbėjo apie K.Griniaus gyvenimą, apie muziejuje sukauptus raštus. Muziejaus darbuotojai ketina surinktus prisiminimus paskelbti. Jis sakė, kad turi vieną velionio prezidento knygą, parašytą lietuviškais žodžiais, senąja caro laikų kalba. Senosios kirilicos Lietuvoje niekas nebemoka. Vytautas Grinius taip pat paprašė susirinkusiųjų bendruomenėje pagalbos, verčiant ir leidžiant knygą jidiš kalba apie Marijampolės istoriją. Jis priminė, ką K. Grinius sakydavo apie šachmatus:,, Jaunimui jie padeda susikaupti ir mastyti logiškai, suaugusius moko strateginio mąstymo, o pagyvenusiems žmonėms šachmatai padeda gyventi ilgiau“. K. Grinius buvo aistringas šachmatų žaidėjas, kuris mokė žaisti ir abu savo vaikus.
Vytautas Višinskis, Geros Valios fondo direktorius kalbėjo apie būtinybę prisiminti gelbėtojus ir padėkojo organizatoriams už šachmatų turnyro surengimą, pagerbiant K. Grinių.
Apie K.Grinių sukurtas televizijos dokumentinis filmas, išsamiai pasakojantis apie jo gyvenimą, nepritarimą nacių ir sovietų okupacijai. Pasakojama apie jo šeimos nužudymą ir jo pabėgimą į Vakarus, į Ameriką, kur jis mirė 1950 metais, o jo pelenai buvo grąžinti į Lietuvą netrukus po Nepriklausomybės atstatymo 1990 metais. Lietuvos Seimas paskelbė 2016 m. Kazio Griniaus metais, pažymint 150-ąsias jo gimimo metines.
Daugiau apie muziejų, skirtą jo atminimui ieškokite:
http://www.griniausmuziejus.lt/
