Esfir Bramson-Alpernienė (18.12.1924-12.6.2016)

Anapilin išėjo Esfir Bramson-Alpernienė, visi ją vadino Fira. Atsisveikinome su ja, suvokę, jog netekome ne tik brangaus žmogaus, bet ir dalies išlikusios senosios Lietuvos žydų istorijos. Fira priklauso 20-ojo amž. žydų kultūros asmenybėms, jų būta nemažai, tokių kaip Shimon Dubnov, Max Weinreich, Tzemach Shabad ir kitų. Ji pati kilusi iš garsios Bramsonų šeimos, kurios atstovai vaidino svarbų vaidmenį socialiniame Lietuvos ir Europos žydų gyvenime. Kaune tarpukariu Bramsonų šeima kauniečiams žydams inteligentams buvo traukos centru. Fira pagrindinį išsilavinimą gavo jidiš Šolomo Aleichemo gimnazijoje. Šeima ir mokykla Firai visada buvo šventovė, nors šis jos gyvenimo etapas truko labai neilgai.

1941m. nespėjus atšvęsti išleistuvių gimnazijoje, karas privertė paskubomis atsisveikinti su tėvais, išsiskirti su vienintele seserimi ir bėgti nuo nacių okupacijos siaubo. Po karo Fira į Kauną negrįžo, nes ten jos niekas nebelaukė. Visa šeima liko IX forte. Naują gyvenimą teko pradėti Vilniuje. Būtent čia 8-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjo Lietuvos žydų bendruomenės atgimimas. Fira buvo tarp šio atgimimo kūrėjų. Ji pagaliau galėjo grįžti prie jautrių ir reikšmingų jos dvasiniam gyvenimui jidiš kalbos ir kultūros klodų. Svarbiausias darbas nuo to laiko buvo susijęs su žydų knygomis Knygų rūmuose, o vėliau su šių knygų kolekcija Lietuvos Nacionalinėje bibliotekoje. Jos rūpesčiu ir pasididžiavimu tapo išlikusios, Holokaustą Lietuvoje, kartu su nedaugeliu žydų, išgyvenusios prieškario namų ir bibliotekų jidiš knygos. Fira – viena pirmųjų šio paveldo tvarkytoja, pristatydavusi išsaugotą turtą ne vien žydų bendruomenei, bet ir platesnei auditorijai Lietuvoje ir užsienyje: ji organizavo parodas, paskaitas, padėjo mokslininkams ir studentams bendradarbiauti bei naudotis šiuo neįkainojamu paveldu. Daugelio metų darbo rezultatus ji pristatė savo knygoje “Prie judaikos lobių”.

Firą Bramson galima vadinti jidiš kultūros riteriu. Trapi nedidelio ūgio, valinga ir principinga moteris kovojo už vertybių išsaugojimą. Ne tik kovojo – ji nugalėjo. Net sudėtingiausiomis aplinkybėmis   nenuleisdavo rankų, nes suvokė savo gyvenimą kaip misiją: išsaugoti jidiš kultūrą, kuri buvo brangi jos tėvams ir protėviams, perduoti atmintį apie ją ateinančioms kartoms. Kalbėdama konferencijose, seminaruose, dalyvaudama švietimo programose Lietuvoje, Europoje, JAV, Fira kalbėdavo ne tik apie save, bet pasakodavo ir apie jidiš kultūros kūrėjus pirmtakus. Firos Bramson netekties skausmą švelnina supratimas, kad ji nugyveno ilgą įdomų, produktyvų gyvenimą, dosniai dalinosi su kitais savo meile žydų kultūrai. Ji buvo aštraus proto, širdies šilumą skleidusi asmenybė, su kuria,  pabendravus, neimanoma pamiršti. Tebūnie šviesus Firos atminimas.

Estfir Bramson-Alpernienė (18.12.1924-12.6.2016)

Velionė bus pašarvota laidojimo namuose “Nutrūkusi styga” antradieni nuo 10 val. Karstas išnešamas 15.45 val.