Gegužės 30 dieną Kupiškyje Povilo Matulionio progimnazijoje įvyko tarptautinė konferencija ,,Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, kurią organizavo Kupiškio etnografijos muziejus drauge su progimnazija. Konferencijoje dalyvavo: Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J.E. Amir Maimon, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmanas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Kupiškio rajono vicemeras Aurimas Martinka, Kupiškio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys.
Seimo narys Aleksandras Zeltinis savo sveikinamajame žodyje pranešė, kad jo iniciatyva bus restauruojama buvusi sinagoga (dabart. Kupiškio biblioteka), kur 2001 m. buvo atidengta bronzinė memorialinė lenta su žuvusiųjų Holokausto metais Kupiškio žydų vardais. Seimo narys S. Jovaiša išreiškė viltį, kad ateityje pats svarbiausias tikslas turėtų būti geri santykiai tarp žydų ir Lietuvos valstybės gyventojų.
Konferencijoje pirmą pranešimą skaitė J.E. Amir Maimon. Jis pabrėžė, kad dabartiniai kultūriniai ir visuomeniniai santykiai tarp Izraelio valstybės ir Lietuvos yra nepaprastai gražūs ir šilti. Ambasadorius pasakojo, kad yra pabuvojęs visuose Aukštaitijos miestuose ir susipažinęs su jų istorija. Jis taip pat dažnas svečias Lietuvos mokyklose ir gimnazijose ir labai džiaugiasi tuo, kaip vaikai yra mokomi Lietuvos istorijos, nes tas, kas nežino savo šalies istorijos, tas neturės ir ateities.
Daktaras Arūnas Bubnys skaitė pranešimą apie II Pasaulinio karo Kupiškio žydų tragišką likimą. Konferencijoje dalyvavo ir kiti istorijos mokslininkai, kurie skaitė įdomius pranešimus Kupiškio visuomenei. Tolerancijos centro vaikai iš Rokiškio, Biržų ir kitų miestų pristatė puikią etnografijos parodą (piešinių, plakatų) apie kiekvieno Aukštaitijos miesto žydų istorijos fragmentus.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pabrėžė, jog žydų istorijos momentai II Pasaulinio karo metais buvo liūdni ir tragiški, žydai yra be galo dėkingi tiems lietuviams, kurie rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo tragiškos mirties.
